Aštuntasis vokiečių kilmės Katalikų bažnyčios vadovas, į Šventąjį Sostą įžengęs 2005 metų balandžio 24-ąją, jį paliko savo sprendimu 2013 metų vasario 28-ąją.
Savo netikėtą sprendimą Katalikų bažnyčios ir Vatikano vadovas, kurio tikrasis vardas ir pavardė Josephas Aloisas Ratzingeris, motyvavo senyvu amžiumi ir silpna sveikata.
Nuo slegiančio viešumo atsiribojęs pontifikas interviu dalija retai, tačiau gali kalbėti ir gana netikėtomis temomis: ne tik apie Dievą, tikėjimą, bet ir apie kompozitorių Wolfgangą Amadeų Mozartą, žaliąsias papūgas ir tėvynės ilgesį.
Atokiai nuo kitų akių
Netoliese stovi baltas atviras elektromobilis, kuriuo čia kasdien atvyksta popiežius emeritas Benediktas XVI ir jo asmeninis sekretorius, Romos kurijos arkivyskupas vokietis Georgas Gänsweinas iš Vatikano Bažnyčios Motinos („Mater Ecclesiae“) vienuolyno.
Popiežiaus emerito plaukai balti kaip sniegas, veidas šiek tiek įdegęs saulėje. Į dešinę ausį jis įsidėjęs klausos aparatą, kaire akimi nemato. Benediktas XVI jau atšventė 90-ąjį gimtadienį.
Susitikęs su žurnalistais dvasininkas pirmiausia nusiteikęs pakalbėti ir netikėtomis temomis – ima pasakoti apie vasaros muzikos festivalius kompozitoriaus W.A.Mozarto gimtinėje Zalcburge.
„1940-aisiais man buvo 13 metų. Anuomet vyko karas. Kadangi nedaug kas galėjo atvykti, bilietus gavau pigiai“, – pamena J.Ratzingeris.
Laikosi griežto režimo
Pokalbį su popiežiumi emeritu žurnalistams rengia G.Gänsweinas. Jis – dabartinio popiežiaus Pranciškaus namų ūkio prefektas ir vienas artimiausių Benedikto XVI bendražygių.
Anot G.Gänsweino, popiežiaus emerito protas šviesus, balandį jis parašęs pratarmę vienai knygai. Bet fiziškai sekasi sunkiau. Namuose ir lauke popiežius emeritas juda su vaikštyne – su lazdele nevaikšto, nes bijo pargriūti.
Ankstesnysis ilgametis asmeninis Benedikto XVI gydytojas Renato Buzzonetti G.Gänsweinui yra sakęs: „Esate atsakingas už veiksmingiausią mediciną – tai reiškia, kad popiežius privalo kasdien pasivaikščioti ir visada tuo pačiu laiku.“
G.Gänsweinas iki šiol laikosi gydytojo nurodymo: Benediktas XVI ir jo asmeninis sekretorius kasdien – žiemą 16 val., o vasarą – 19 val. – kalba rožinį vaikščiodami po Vatikano kalvą.
Ir taip kasdien. Tik pasivaikščiojimų nuotolis pastaruoju metu sutrumpėjo.
Sveikata kiša koją ir kitiems pomėgiams. Vargu ar daug kas žino, kad didžioji Benedikto XVI aistra – skambinti pianinu.
Ar dabar jis pasineria į garsų pasaulį?
„Ne, rankos nebeklauso“, – sako popiežius emeritas ir kalba taip tyliai, kad reikia labai atidžiai klausytis. Paskui parodęs į savo galvą priduria: „Ir ji nevisiškai tokia, kokia buvo.“
Senosios sodo gyventojos
Popiežiaus žodžiams antrina palmėse čirškančios žaliosios papūgos. Vatikane apie šiuos egzotinius paukščius sklando įdomus pasakojimas.
Teigiama, kad iš buvusio Vatikano ekonominių reikalų prefektūros vadovo, tarnavusio popiežiaus Jono Pauliaus II laikais, kardinolo Edmundo Szokos namų pabėgo dvi žaliosios papūgos. Nuo tada jų Romos medžiuose užsiveisė labai daug.
„Kardinolas gyveno čia. Bet esu girdėjęs, kad medžiuose žaliosios papūgos įsikūrė dar tuomet, kai popiežiumi buvo Pijus XII“, – sako Benediktas XVI.
Ar kas nors žino žaliųjų papūgų atsiradimo Vatikane paslaptį? Sunku pasakyti. Bet šie triukšmingi paukščiai tapo Amžinojo miesto ir Vatikano dalimi.
Griežtų Bažnyčios tradicijų rėmėjui, daugelio knygų autoriui Benediktui XVI tiesiog gyvybiškai svarbi aplinka. Pamaldusis mokslininkas iš nedidelio Bavarijos miestelio Marktlio prie Ino visada buvo glaudžiai susijęs su gamta, aistringas keliautojas.
Paklaustas, ar ilgisi savo tėvynės, popiežius atsako: „Taip, žinoma.“ Bet po sekundės priduria: „Bet ir čia gražu.“
Vis dėlto savo tėvynės jis daugiau nebematys. Atsistatydinęs iš popiežiaus pareigų jis pasitraukė į Vatikano Bažnyčios Motinos vienuolyną.
Kartu su juo gyvena keturios namų tarnautojos ir jo asmeninis sekretorius G.Gänsweinas.
Reikia žmogiško rūpinimosi
Aštuonerių metų pontifikatas, kurį sudrebino kunigų seksualinio išnaudojimo skandalai ir Vatikano derybos su itin konservatyvia Šv.Pijaus brolija, buvo pernelyg sunkus gležniems vokiečio pečiams.
Atsistatydinęs jis jautėsi labai išsekęs. Po dviejų mėnesių jo sveikata pamažėle pasitaisė.
„Manau, jei būtų likęs popiežiumi, nebūtų ilgai gyvenęs“, – įsitikinęs jo asmeninis sekretorius.
Dabar G.Gänsweinas rūpinasi Benediktu XVI kaip sūnus savo tėvu.
„Kuo senesnis tampa žmogus, juo svarbiau jam prie savęs turėti ką nors artimą, kuriuo gali visiškai pasitikėti“, – įsitikinęs popiežiaus emerito asmeninis sekretorius.
Kas rytą Benediktas XVI aukoja šventąsias mišias, o sekmadienį sako pamokslą nedidelei savo namo bendruomenei.
Popiežius emeritas iki šiol šiltai prisimena kelionę į Beirutą, kur jauni musulmonai džiaugsmingai sutiko žmogų iš Romos. Anuomet per savo paskutinę popiežiškąją kelionę visuomet neprieinamas, santūrus ir drovus buvęs Benediktas XVI pasirodė esąs visiškai kitoks.
Jis skubėjo iš susitikimo į susitikimą, sakė kalbą po kalbos, išsklaidė ankstesnes nuostatas, kritikos balsai nutilo, ledas tirpo.
„Taip, tai buvo graži kelionė“, – sako popiežius emeritas.
„Bažnyčia, mes visi turime būti dėkingi, kad galėjome Jus turėti popiežiumi“, – pagyrų pontifikui negaili žurnalistai.
Į šiuos žodžius popiežius emeritas, nemėgstantis liaupsių, yra atsakęs trumpai: „Na, tai palikime spręsti brangiajam Dievui.“
