Įvairių šalių ekspertai kalba, kad kilus konfliktui tarp Šiaurės Korėjos ir JAV iš Seulo beveik nieko neliktų.
Mat tūkstančiai Šiaurės Korėjos pabūklų yra nutaikyti į šį miestą, stovintį vos 55 kilometrai nuo sienos, tad po pirmųjų karo akimirkų aukos būtų pradėtos skaičiuoti tūkstančiais.
Tačiau prabangiame Gangnamo rajone Seule gyvenantis lietuvis Artūras Sabalionis „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog Pietų Korėjos gyventojai jau seniausiai pripratę prie Šiaurės Korėjos grėsmės ir į ją faktiškai nebekreipia dėmesio.
Tad jiems naujausi pranešimai apie Pchenjano užmojus smogti JAV bei Amerikos prezidento Donaldo Trumpo aršūs ultimatumai tėra jau šimtąjį kartą girdėta istorija. Vis dėlto tai nereiškia, kad pavojus visiškai išsigalvotas.
Prezidentas didina riziką
„Pietų Korėjos gyventojai per keliasdešimt metų priprato prie vis staiga padidėjančios ir sumažėjančios įtampos.
Tačiau tai, jog visuomenė nėra susirūpinusi, nereiškia, kad grėsmė neegzistuoja.
Vienoje įmonėje dirbau su buvusiais JAV karinės žvalgybos analitikais. Jie rengė rizikos valdymo planus keliolikai didelių JAV ir Europos įmonių, turinčių padalinius Pietų Korėjoje.
Tai padarė didelę įtaką mano požiūriui – manau, Pietų Korėjos visuomenė pernelyg nuvertina Šiaurės Korėjos grėsmę.
Praeityje turėjome tik vieną nenuspėjamą veikėją – Šiaurės Korėją, o dabar turime ir antrą – prezidento D.Trumpo administracijos valdomą Ameriką“, – aiškino verslo asociacijos „Korea Business Leader Alliance“ verslo žvalgybos analitikas A.Sabalionis.
Lietuvis pabrėžė, kad D.Trumpas jau parodė, ką sugeba, kai balandį liepė raketomis „Tomahawk“ smogti Sirijos karinei oro bazei.
„Visada išlieka reali galimybė, kad panašus ir netikėtas prevencinis smūgis gali būti suduotas ir Šiaurės Korėjos branduolinės programos objektams.
Viskas įvyktų netikėtai, be perspėjimo – tai nebus papildomų lėktuvnešių siuntimas prie Korėjos pusiasalio, kuris užtruktų.
Dėl D.Trumpo administracijos veiksmų atsirado labai daug nežinomybės. Situacija tapo labiau neprognozuojama.
Tai kelia nerimą man, mano kolegoms ir užsienio kompanijoms Pietų Korėjoje“, – tvirtino A.Sabalionis.
Žino veiksmų planą
Pasak Seule analitiku dirbančio A.Sabalionio, Pietų Korėjoje žiniasklaida nuolat kalba apie Pchenjaną. Tačiau visuomenė „nėra labai susirūpinusi, žmonės gyvena savo gyvenimą ir rūpinasi kasdienėmis problemomis“.
„Šiomis dienomis korėjiečių televizijos laidose ir laikraščiuose apie Šiaurės Korėjos grėsmę kalbama daug, bet visuomenė dėl to didesnių prevencinių veiksmų nesiima.
Buvę kolegos man patarė pasiruošti vandens ir maisto atsargų. Tačiau ir aš labiau susirūpinęs asmeniniu gyvenimu, mokslais, darbu – jaudinuosi dėl kitų problemų“, – sakė A.Sabalionis.
Vis dėlto lietuvis prisipažino ne kartą apmąstęs, ką darytų konflikto atveju: „Gyvenu Gangnamo rajone, Seulo verslo ir finansų centre. Jei kiltų karo veiksmai, tektų kuo greičiau evakuotis iš miesto. Mėginčiau nusigauti iki vieno iš pietinių uostų ir išplaukti į Japoniją.
Mat lėktuvų bilietai greičiausiai jau būtų išpirkti, o oro uostai būtų uždaryti. Greitkeliai, tikėtina, irgi būtų sausakimši. Tokiu atveju greičiausia transporto priemonė, nors kiek ironiška, būtų dviratis.“
Miestas viskam pasirengęs?
A.Sabalionis gana optimistiškai vertina Pietų Korėjos sostinės Seulo galimybę išlikti prasidėjus karui. Pasak lietuvio, JAV ir Pietų Korėjos karinės oro pajėgos turėtų sugebėti greitai neutralizuoti Šiaurės Korėjos artileriją.
Be to, A.Sabalionis tvirtino, kad visiškai sunaikinti miestą, kuriame gyvena beveik 10 mln. žmonių – per 25,5 mln., jei priskiriami visi priemiesčiai – „bombardavimas turėtų trukti mėnesių mėnesius“.
„Vis dėlto karo atveju per pirmąsias dienas keliolikos tūkstančių civilių aukų nepavyktų išvengti“, – nuogąstavo A.Sabalionis.
Anot jo, didžiausios JAV ir Europos įmonės yra parengusios evakuacijos planus ir savo darbuotojus evakuotų dar iki prasidedant karo veiksmams.
Lietuvis atkreipė dėmesį, kad pačiame Seule apstu slėptuvių, kurios įrengtos šimtuose metro stočių ir tūkstančiuose daugiabučių bei biurų pastatų.
„Kiekviename naujame daugiabutyje yra rūsio patalpos, kurios atitinka slėptuvių nuo bombų standartus. Tiesa, didžioji visuomenės dalis to nežino.
Pietų Korėjoje gyvenu jau trejus metus, artimieji norėtų, kad sugrįžčiau namo.
Bet turbūt daugiau dėl to, kad pasiilgo, nei dėl to, jog baimintųsi dėl Šiaurės Korėjos grėsmės“, – šmaikštavo A.Sabalionis. Jo nuomone, Pchenjanas jau daugybę dešimtmečių nėra sukalbamas, o su diktatoriumi Kim Jong-unu dialogo nebus ir ateityje.
Keliaus apžiūrėti sienos
Tarptautinį verslą Seulo „Kyung Hee“ universitete studijuojantis lietuvis Ignas Tauras „Lietuvos rytui“ taip pat sakė, kad Pietų Korėjoje beveik niekas nekreipia dėmesio į Kim Jong-uno keliamą pavojų.
„Daugelis jau yra pripratę prie nuolatinės grėsmės ir jiems nebėra baisu. Beveik nėra tikinčių, kad karas gali kilti, – tvirtino I.Tauras. – Visi įpratę, kad karu grasinama jau nuo Korėjos karo pabaigos 1953 metais.
Apie karo galimybę dabar beveik niekas nekalba – korėjiečiai per daug užsiėmę, kad bijotų, nes reikia dirbti nuo ryto iki nakties.“
Anot lietuvio, Vakarų žiniasklaida linkusi išpūsti Pchenjano branduolines ambicijas ir artėjančio konflikto tikimybę.
Vis dėlto studentas pabrėžė, kad Pietų Korėjos žiniasklaida taip pat akylai seka kiekvieną Kim Jong-uno ir D.Trumpo krustelėjimą.
I.Tauras nutarė į Pietų Korėją pasikviesti savo šeimą, jie kartu planuoja net nuvykti prie pat sienos su Šiaurės Korėja. Studentas tikino, kad jo artimiesiems ši mintis buvo baisesnė nei jam. Bet net tariama karo grėsmė neužgniaužė lietuvių smalsumo.
Gyvena kaip ir visada
Apie realią karo galimybę Korėjos pusiasalyje „Lietuvos rytui“ papasakojo ir Seule tarptautinį saugumą studijuojanti Choi Daeun.
Mergina kasdien keliauja apie pusantros valandos į Seulą iš Idžongbu miesto, kuris yra vos 48 kilometrai nuo sienos su Šiaurės Korėja. Vis dėlto didelio pavojaus sau ir artimiesiems Choi Daeun nejaučia.
„Mano nuomone, Pietų Korėjos gyventojams pavojus negresia. Tokį gąsdinimą kaip dabar mes patiriame kiekvienais metais.
Kim Jong-unas, kaip anksčiau jo tėvas Kim Jong-ilas, visuomet grasina branduoliniais ginklais, tačiau nieko nenutinka.
Mes jau ilgą laiką esame pripratę prie tokių situacijų. Priešingai nei vietos gyventojai, Pietų Korėjoje gyvenantys užsieniečiai labai bijo, kai pasigirsta kalbų apie karą“, – teigė Choi Daeun.
Pasak korėjietės, kitur pasaulyje per daug sutirštinamos spalvos, kai pradedama kalbėti apie Kim Jong-uną ir aršią Šiaurės Korėjos retoriką.
„Ar mes kiekvieną akimirką panikuojame, kad mirsime? Aišku, kad ne. Mes einame į darbą, mokomės ir darome kitus svarbius dalykus“, – šmaikštavo Choi Daeun.
Šeimą išskyrė likimas
„Nemanau, kad Seulas būtų sunaikintas Šiaurės Korėjos artilerijos, nes Pietų Korėjoje yra daugybė JAV karių. Jų labai daug Seule ir mano gimtajame Idžongbu.
JAV, Pietų Korėja ir Japonija turi trišalį saugumo bendradarbiavimo susitarimą santykiuose su Šiaurės Korėja ir Kinija. Pagal susitarimą, kilus karui šios trys šalys siųstų karius į Korėjos pusiasalį“, – aiškino tarptautinio saugumo magistro laipsnio siekianti Choi Daeun.
Pasak korėjietės, Seulas nesiruošia konfliktui su Pchenjanu. O kardus žvanginantis diktatorius Kim Jong-unas turi tik vieną tikslą – pasinaudoti visuotine baime, kad Šiaurės Korėjoje dar labiau sustiprintų savo galią ir įgautų didesnį gyventojų palaikymą.
Choi Daeun tikino, jog karas Kim Jong-unui būtų nenaudingas, nes kiltų grėsmė, kad jis būtų nuverstas.
„Mano šeima ir Pietų Korėjos visuomenė pripratusios prie Šiaurės Korėjos keliamo „pavojaus“.
Mano senelis dar prieš Korėjos karą gyveno Šiaurės Korėjos teritorijoje. Kai praėjusio amžiaus viduryje Korėjos pusiasalyje kilo karas, senelis su šeima bėgo į pietus. Bet sprunkant senelis ir jo žmona bei vaikai pasimetė vieni nuo kitų. Tad į Pietų Korėją jis atvyko tik su savo jaunesniuoju broliu.
Po to senelis bandė ieškoti savo šeimos ir vaikų, kurie buvo Šiaurės Korėjoje, tačiau jis suvokė, kad niekada nebesugrįš į savo gimtąjį miestelį“, – dramatišką savo šeimos istoriją pasakojo Choi Daeun.
Choi Daeun sakė, kad suvokęs karčią tikrovę jos senelis tada vedė antrą kartą. Prieš mirtį jis ragino savo dukrą niekada nepasiduoti ir toliau ieškoti jo pirmosios šeimos.
„Mano mama oficialiai užregistravo prašymą, kad susitiktų su senelio šeima Šiaurės Korėjoje, bet tai nedavė jokių vaisių.
Greitai sulauksime įtampos atoslūgio?
Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong-unas šią savaitę įvertino karinius planus smogti JAV priklausančiai Guamo salai Ramiajame vandenyne ir nutarė, kad šiuo metu raketų netoli šios teritorijos nepaleis. Kim Jong-unas pareiškė, kad ketina „dar šiek tiek ilgiau stebėti kvailus amerikiečių veiksmus“ prieš priimdamas galutinį sprendimą. Diktatorius taip pat įspėjo, kad JAV neturėtų provokuoti Pchenjano.
JAV vyriausiasis strategas Steve’as Bannonas aiškino tikintis, kad nėra karinio Šiaurės Korėjos ir jos branduolinio arsenalo problemos sprendimo. S.Bannono nuomone, Šiaurės Korėja tariamai laiko Pietų Korėjos sostinę Seulą įkaitu. Todėl bet kokie kariniai veiksmai būtų pavojingi, nes kiltų didelė rizika Seulo gyventojams.
Vis dėlto toks požiūris prieštarauja JAV prezidento Donaldo Trumpo ultimatumams, kuriuos jis pateikė Šiaurės Korėjai. Anot D.Trumpo, bet kokie grasinimai Amerikai privers Vašingtoną imtis griežto atsako.
