Dulkėtoje pagrindinėje San Antonijaus gatvėje įsikūręs baras „Eule“ garsėja aštriais mėsainiais. Prie baro su D.Trumpo šūkiu paženklinta sportine kepuraite įsitaisęs vyriškis pasiteirauja nepažįstamo svečio: „Taip pat rinkai D.Trumpą?“ Išgirdęs „ne“ sumurma keiksmą ir atsisėda.
Tokia nuotaika tvyro D.Trumpo gerbėjų stovykloje.
„Eule“ šeimininkė sako, kad San Antonijuje beveik visi 500 rinkėjų savo balsus atidavė už D.Trumpą. Žinoma, ir ji.
Baro savininkė mano, kad jam pavyks ką nors pakeisti arba visa šalis nueis velniop.
Kompromisus su politiniais D.Trumpo priešininkais ji laiko išdavyste. Tolerancija, jos manymu, tolygi savižudybei. D.Trumpas arba šalies žlugimas – tik tokias alternatyvas ji mato.
Tai – dabartinės Amerikos paradoksas: D.Trumpo reitingai toliau sminga, nes šiuo metu beveik du trečdaliai piliečių mano, kad šalis žengia neteisingu keliu.
Nepaisant tokio požiūrio, dar nė vienas Amerikos prezidentas negalėjo taip pasikliauti savo šalininkais, kurie už jį nori kovoti ir kumščiais.
Naujų darbų pažadai
Tuo buvo galima įsitikinti per jo vizitą Ohajuje, Jangstaune, kai prezidentas D.Trumpas su minia kalbėjo jam būdinga maniera.
„Ką tik mačiau milžiniškų gamyklų griuvėsius, – šaukė D.Trumpas. – Vėl atsiranda darbo vietų. Mes nugriausime senus fabrikus ir jų vietoje pastatysime naujus. Mes tai padarysime!“
Po prezidento žodžių kilo plojimų audra. Vis dėlto daugeliui susirinkusiųjų buvo aišku, kad Jangstaunas tikrai neturės šlovingos ateities. Plieno fabrikai buvo nepelningi jau devintajame dešimtmetyje.
Tai dar viena paradokso dalis: tušti pažadai nė kiek nesvarbu D.Trumpui.
Amerikos prezidentui nė motais, kad būtent jo sveikatos reforma bus sutriuškinta, o sūnui arba žentui tenka aiškintis dėl abejotinų ryšių su Rusija.
Jis tris mėnesius Jangstauno mieste bendravo su D.Trumpo šalininkais.
„D.Trumpas – jų balsas. Galimybė būti išgirstiems, kai niekas į juos nekreipė dėmesio, neįsiklausė, – tai suteikia jiems galios“, – sako J.Gestas.
D.Trumpo šalininkų stovyklai nėra svarbūs esminiai klausimai. Viską lemia pasitikėjimas. Politika nusirito iki šūkių.
Kaip antai: „Ginklų pardavimą ribojančių įstatymų nori tik laisvės plėšikai“, „Teisių lesbietėms, gėjams, biseksualams ir transseksualams trokšta tik bedieviai“, „Imigracija naikina baltųjų darbininkų klasę“.
Anaiptol ne mažuma D.Trumpo gerbėjų pasakytų, kad šios griežtos nuostatos susijusios su jų gyvenimu.
Ruošiasi karui šalyje
Teksaso įžymybė CJ Grishamas sėdi savo fermos namo terasoje su koviniu šautuvu. Ant antklodės snūduriuoja penkios katės. 2003iaisiais jis dalyvavo, kai JAV daliniai Bagdade šturmavo Irako prezidento Saddamo Husseino rūmus.
2013 m. jis įkūrė grupę „Open Carry Texas“ (OCT), kuri griežtai pasisako už atvirą ginklų nešiojimą. Jai priklauso jau daugiau nei 50 tūkst. narių.
CJ Grishamas – jos didvyris, reikalui esant, gali būti ir jos vadovas. Jis ruošiasi karui savo šalyje.
„Jeigu ateis D.Trumpo priešai, kad sudegintų mano miestą, kovosiu iki paskutinės kulkos“, – žada CJ Grishamas.
Jis kalba ramiai, santūriai, pasverdamas kiekvieną žodį – kaip to išmokoma armijoje.
CJ Grishamas baiminasi ne grupuotės „Islamo valstybė“ teroristų, o savo kraštiečių. Vyras sako jaučiantis grėsmę, kai Finikso mieste D.Trumpo priešininkai žengia į demonstraciją su šautuvais ant peties, arba Virdžinijoje, kai vienas dabartinio prezidento nekenčiantis žmogus šaudė į respublikoną per beisbolo treniruotę.
Tad jis pasirengęs: automobilio bagažinėje guli du pusiau automatiniai šautuvai, neperšaunamoji liemenė, daug šovinių dėžučių ir šalmas, pagamintas iš nepaprastai stiprios ir atsparios smūgiams medžiagos.
„O kai baigiasi šaudmenys, priešininką vis dar galiu nudurti“, – sako CJ Grishamas.
Gerbėjai pasirengę kautis
D.Trumpo šalininkai jaučia: jie turi kovingiau ginti savo įsitikinimus, nes išpuoliai prieš juos tampa vis ryžtingesni.
Po mėlynais sportiniais marškinėliais su užrašu „Trump Make America Great Again!“ Rogeris Frederickas iš Kanzaso Sičio nešioja neperšaunamąją liemenę. Taip jis jaučiasi saugesnis.
„Palaikau D.Trumpą ir kovoju už jo tikslą“, – tvirtina R.Frederickas.
Medžiotojas mėgėjas iš Kros Sičio Bronzellas Fowleris kasdien meldžiasi, kad D.Trumpas prezidentu liktų dviem kadencijoms – aštuonerius metus: „Jo niekas negalės sustabdyti.“
Aplinkosaugą ir biologiją studijuojanti raudonplaukė Lilly Elkin iš Memfio, nuotraukose mielai pozuojanti su gyvate, būtų rinkusi ir demokratą Bernie Sandersą.
Tačiau kai jo nebeliko, pasirinko D.Trumpą, kuris, jos nuomone, siekia pokyčių.
Leidinio „The New York Times“ redakcijos skilčių žurnalistas Nicholasas Kristofas ragina demokratus liautis šaipytis iš dabartinio Amerikos prezidento šalininkų. Dar niekada jis nebuvo taip koneveikiamas skaitytojų.
„Toks demonizavimas – dovana D.Trumpui. Jo provokuojamas elgesys ir manieros patraukia. Ir dėl to demokratai niršta“, – rašo N.Kristofas.
Gyventi tarp bendraminčių
Abi stovyklos užsibarikaduoja. Liberalių pažiūrų niujorkiečiai nebevažiuoja atostogauti į D.Trumpo pamėgtą Floridą. Respublikonai žiūri tik palankiai D.Trumpą vertinančias „Fox News“ laidas.
Draugystė ar netgi meilė retai peržengia partines ribas. Konservatyviame septintajame dešimtmetyje tik penki procentai demokratų ir respublikonų neigiamai vertino, kai jų vaikai susituokdavo su partneriu iš kitos politinės stovyklos.
Dabar, vienos studijos duomenimis, šį faktą kaip problemą jau mato 33 proc. demokratų ir 40 proc. respublikonų.
Anksčiau amerikiečiai keisdavo gyvenamąją vietą dėl geresnio darbo. Dabar žmonės persikelia, nes nori gyventi tarp politinių bendraminčių.
Jei ant Jessi Bergkvist automobilio būtų demokratę Hillary Clinton palaikantis lipdukas, daugelis jai nebeduotų jokio darbo. Tiems, kurie gyvena tarp D.Trumpo rinkėjų, geriau būti vienam iš jų.
„Priešingu atveju atsidursi gatvėje. Jei priklausai priešingai stovyklai, nebegalėsi čia gyventi“, – sako J.Bergkvist.
70 proc. jos rajono gyventojų savo balsais parėmė vyrą, kuris žadėjo jiems suteikti daugiau galimybių. Kad D.Trumpo įsteigtos bendrovės uždirbo milijonus, jai atrodo nesvarbu.
J.Bergkvist visiškai nerūpi, ar rusai padėjo D.Trumpui per rinkimus.
Po Amerikos prezidento rinkimų jos gyvenime nedaug kas pasikeitė, sako J.Bergkvist. Po šių žodžių dar sušnabžda: „Politika tapo tokia asmeniška.“
J.Bergkvist žavi kitų žmonių turtas, bet ji nėra pavydi. Ji žino, kad vadovaujant D.Trumpui veikiausiai nebegalės susimokėti sveikatos draudimo. Tačiau valstybės paramą ji vadina išmalda ir jos jokiu būdu nenori gauti.
Surengtos apklausos duomenimis, panašiai mano beveik du trečdaliai jos kraštiečių. Jie nebenori būti socialiai remtini.
Kovoti arba mirti. Toks šūkis galiojo Laukiniuose Vakaruose.
Žavėtis politikos žvaigžde
Praėjus pusei metų nuo D.Trumpo prezidentavimo pradžios analitikai nustatė tris priežastis, kodėl rinkėjai taip tvirtai laikosi savo dievaičio.
Politiniu požiūriu jie neturi kito pasirinkimo, joks kitas politikas taip garsiai, triukšmingai neatstovauja jų interesams kaip D.Trumpas. Ir dabar tokių jų gynėjų nėra.
Sociologiniu požiūriu D.Trumpas laikomas savu. Ir visai nesvarbu, kad jis – milijardierius ar prie jo išrinkimo galbūt ranką pridėjo Rusija. Jis kovoja jų pusėje, nes yra vienas iš jų.
Nereikia pamiršti ir psichologinės pusės: D.Trumpo aistruoliai juo žavisi, nes jis – žvaigždė. Šis prezidentas – taip mano jo šalininkai – yra paskutinis šansas, kokį dar turi senoji Amerika.
Toks požiūris neturi nieko bendra su racionaliais argumentais, tačiau jį lemia emocijos, baimė. Ir pirmiausia tai susiję su pasididžiavimu – savo darbu, bažnyčia, šeima. Visiems šiems dalykams, jų nuomone, buvo kilusi grėsmė – iki to momento, kai prezidentu tapo D.Trumpas.
Tokį mąstymą Arli Russell Hochschild vadina bendra baltaodžių darbininkų ir žemesnės vidurinės klasės vertybių struktūra. Ji laikoma emocijų sociologijos mokslo pradininke – žmonių elgesį bando pagrįsti jų jausmais.
A.R.Hochschild neslepia, kad labai baiminasi dėl Amerikos. Ji siekia, kad abi politinės stovyklos pradėtų tarpusavyje kalbėtis, ir tokius pokalbius tarp dviejų stovyklų organizuoja. Juk tas, kas to nedaro, pradeda jausti vienas kito baimę.
Nuo sociologės A.R.Hochschild namo iki Berklio universiteto miestelio viso labo kelios minutės pėsčiomis. Vieną popietę ten vyko nedidelis gatvių mūšis. Smurto protrūkiai taip pat nėra retenybė.
Berklio universitete, kuris kadaise garsėjo kaip atvirų, laisvų kalbų tvirtovė, kairiųjų pažiūrų studentai jau daugelį mėnesių mėgina užkirsti kelią prezidento D.Trumpo rėmėjų pareiškimams.
Neretai įsiplieskia masinės muštynės, mėtomi lengvai užsidegančių cheminių medžiagų mišiniai, liepsnoja barikados. Dažnai matomas vaizdas gatvėje, kai du jaunuoliai puola vienas kitą ilgomis kartimis.
Bet ant jų abu pritvirtinę Amerikos vėliavas.
