Tikrosios teroro Barselonoje pasekmės: Ispanija skeliama perpus

2017 m. rugpjūčio 28 d. 18:56
Kristina Nastopkaitė, Specialiai LR, Barselona
Iki spalio 1-osios, kai Katalonijos vyriausybė turėtų sušaukti liaudį pareikšti nuomonės dėl šalies nepriklausomybės, liko vos mėnuo. Po teroro Barselonoje politinė įtampa tarp Ispanijos ir Katalonijos dar išaugo.
Daugiau nuotraukų (7)
Katalonija pademonstravo pasauliui ir pačiai sau, kad yra savarankiška šalis, puikiai susitvarkanti esant kritinei situacijai. Taip vietos spauda rašo apie katalonų reakciją po įvykių Barselonoje ir Kambrilse.
Tačiau Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai priekaištavo katalonams, kad jie per išpuolį elgėsi kaip „nepriklausoma šalis“.
Policija pykosi tarpusavyje
Katalonijos policija po išpuolio efektyviai, išsamiai ir nuosekliai informavo visuomenę apie įvykius.
„Ne kiekvienos šalies policija gali didžiuotis tuo, kad per kelias dienas pavyko išardyti visą teroro išpuolį La Ramblos alėjoje vykdžiusią kuopelę“, – regiono policininkų darbu didžiavosi Katalonijos vyriausybės pirmininkas Carlesas Puigdemontas.

Paaiškėjus teroro atakos Barselonoje vykdytojų vardams – protestai prieš musulmonus

Katalonai naudojasi proga ir reikalauja, kad Madridas leistų regiono policijai, vadinamai „Mossos d’Esquadra“, bendradarbiauti su Interpolu.
Iki šiol katalonų policininkai negalėjo prieiti prie tarptautinės duomenų bazės ir tai jiems rimtai trukdė atlikti tyrimus. Ispanija iki šiol katalonams šios teisės nesuteikė.
„Kad nusikaltėlių lyderis imamas Albdelbaki es Satty buvo įtariamas dėl radikalizacijos, žinojo nacionalinė policija, tačiau mūsų ši informacija nepasiekė“, – tokį aplaidumo pavyzdį Ispanijos vyriausybei pateikė Katalonijos policininkų vadas Josepas Lluisas Traperas.

Barselona gedi kruvinos atakos aukų, prabilo teroristų artimieji

Suplakė terorą ir politiką
Savo ruožtu Ispanijos žiniasklaida nuolat šiaušėsi prieš katalonus, bandydama teroro išpuolį ir Katalonijos nepriklausomybės siekį suplakti į vieną krūvą.
Ispanakalbiai žurnalistai protestuodami išėjo iš Katalonijos policijos spaudos konferencijos todėl, kad jos metu policijos viršininkas kalbėjo kataloniškai.
Katalonijos visuomenė pademonstravo, kad yra atvira ir kad prietarai, susiję su imigrantais ar musulmonais, neaptemdė jiems proto net kritinėmis teroro akimirkomis.
Barseloniečiai išėjo į miesto gatves ragindami kurti taikų sugyvenimą tarp visų tautų, religijų ir kultūrų. Praėjus kelioms dienoms po išpuolio iš La Ramblos alėjos žmonės išvijo grupelę fašistų, kurie norėjo čia surengti manifestaciją prieš imigrantus.
O šiandien Barselonoje vyks taiki manifestacija prieš terorizmą, kurią vainikuoja šūkis: „No tinc por“ (išvertus iš katalonų k. „Nebijau“).

Paaiškėjus teroro atakos Barselonoje vykdytojų vardams – protestai prieš musulmonus

Siūloma, kad jos priekyje eitų ne politikai, o tikrieji didvyriai – medicinos personalas ir taksistai, visą naktį nemokamai dirbę Barselonos labui.
Troško sprogdinti bažnyčias
Dauguma teroro išpuolį organizavusių ir vykdžiusių jaunuolių gyveno, mokėsi ir dirbo Šiaurės Katalonijoje, Ripolio mieste, iš pažiūros buvo puikiai įsilieję į visuomenę.
Tiriant teroro išpuolio bylą aiškėja, kad jaunų vyrų grupei didžiulę įtaką turėjo vietos imamas A.es Satty.
„Vis matydavome, kaip imamas nuolat ilgai šnekasi su šios grupės vyrukais miesto parke.
Bet nieko bloga neįtarėme, manėme, kad jis tik nori juos atvesti į doros kelią. Jie kartais per ilgai linksmindavosi ar piktnaudžiaudavo islamo religijoje draudžiamu alkoholiu“, – teigė teroristus pažinoję miesto gyventojai.
Bet policijos tyrimai rodo, kad ilgieji pokalbiai buvo skirti visai kitam tikslui, – imamas jaunuoliams į galvą pamažu bandė įkalti džihadizmo idėjas.
Likę gyvi suimti teroristai jam verčia visą atsakomybę.
„Jis mus įtikino, kad dėl islamo reikia naikinti krikščioniškas šventoves. Pagrindinis mūsų planas buvo susprogdinti Šventosios Šeimos bažnyčią, tačiau tai nepavyko.
Bandžiau juos įtikinti, kad bažnyčias reikėtų sprogdinti naktį, tuomet nežūtų tiek daug nekaltų žmonių“, – per tardymą sakė vienintelis po teroristų kuopelės būstinės sprogimo Alkanare gyvas likęs Mohamedas Houli Chemlalas.
išpuoliaiBarselonaItalija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.