„Mes labai skubame Šiaurės Korėją apibūdinti kaip „uždraustą“, „uždarą“, „išprotėjusią“ ir kenčiančią“. Tačiau aš noriu sugriauti šį barjerą, kurį sukūrėme, ir į dienos šviesą iškelti šios šalies žmogiškąją pusę“, – tvirtino 24 metų B.Griffinas.
Pirmą kartą atvykdamas į Šiaurės Korėją prieš ketverius metus, visas žinias apie šalį vaikinas buvo gavęs iš „vieno dokumentinio filmo ir kelių „YouTube“ klipų“. Jo kelionė su turizmo agentūra „Juche Travel Services“, pasak jo, atvėrė akis.
Tikėjosi pamatyti kitką
Britas teigė, kad apstulbo pamatęs žmones einančius į darbą, valgančius, vaikštančius po parduotuves, šokančius parke: „Tiesa ta, kad Pchenjano gyventojai nuolatos negalvoja apie tai, kaip nugalėti JAV imperializmą arba koks blogas yra kapitalizmas. Jie turi kitų rūpesčių: „Kur man šiandien eiti apsipirkti? Ar man gerai sekasi darbe? Ar mano dukra ištekės?“
Kai B.Griffinui buvo 21-eri, jis sugrįžo į Šiaurės Korėja ir pradėjo savanoriškai mokyti anglų kalbą Pchenjano turizmo kolegijoje. Vėliau britas tapo gidu ir sukūrė tris savaites trunkantį „mokslo turą“ žmonėms, kurie nori trumpam pastudijuoti Kim Il-sungo universitete.
Šio turo dalyviai, kurie gali būti bet kokio amžiaus ir tautybės, turi miegoti universiteto bendrabutyje ir mokosi korėjiečių kalbą keturias valandas kasdien. Likusį laiką jie keliauja į ekskursijas, eina plaukioti, šokti, žaisti futbolo.
Nepamiršta ir politikos
„Jokiu būdu neturėtume atleisti Šiaurės Korėjos valdžiai dėl problemų šalyje, tačiau privalome turėti bent minimalų abipusio supratimo pamatą. Turizmas švietimo tikslais yra žingsnis šio pamato link.
Nenoriu nuskambėti kritiškai, bet yra gyvybiškai svarbu suvokti, kas slypi šalies šerdyje ir ką gyventojai labiausiai vertina.
Žinoma, kad nuo politikos nepabėgsi: vyksta branduoliniai bandymai, žiauriai pažeidžiamos žmogaus teisės. Vis dėlto yra svarbu susitelkti ties žmonių bendravimu“, – kalbėjo B.Griffinas.
Britas neneigė, kad Šiaurės Korėjoje yra daug skurdo, bado, o diktatorius Kim Jong-unas yra fanatiškai garbinamas.
Pchenjane, kur daugiausiai gyvena elito artimieji, žmonės dažniausiai dirba šešias dienas per savaitę, 10–12 valandų kasdien. Sekmadieniai yra skirti „poilsiui ir savanoriavimui“, pavyzdžiui žolės pjovimui ir praktikavimuisi masiniams šokiams.
„Žmonės neleidžia daug laiko vieni“, – pabrėžė B.Griffinas.
Domisi ir Vakarų kultūra
Nors Šiaurės Korėjos propaganda nuolatos užsipuola Vakarų imperializmą, kai kurie šios šalies gyventojai domisi Vakarų kultūra.
Šalyje pradėjo plisti – tikri ir padirbti – „Nike“ bei „Adidas“ drabužiai. O 2014 metais B.Griffinas suvokė, kad jaunimas iš privilegijuotų šeimų nemažai nusimano apie Vakarų dainininkus ir filmus.
„Pamenu, jie klausė manęs pasidalinti naujausiomis paskalomis apie Beyonce suknelę. Neįsivaizduoju, iš kur jie ištraukė tą informaciją. Jie net yra matę amerikietiškų ir britiškų filmų, kur net aš nesu jų matęs!“, – stebėjosi B.Griffinas.
Disciplina – tik paviršiuje
„Iš pat pradžių visi studentai elgėsi labai organizuotai, kaip pulkas. Kai įeidavau į kambarį, jie iš karto nutildavo ir atsistodavo. Sakiau jiems, kad taip nereikia elgtis su manimi, tačiau jie visi kartu sakydavo: „Labas rytas, profesoriau Benai.“
Tačiau viskas pradėjo keistis, kai visai netyčia su studentais susitikdavau Pchenjane. Merginos pradėdavo man pasakoti apie dramas su vaikinais arba kur pietavo. Studentams labai patikdavo klausytis angliškų greitakalbių ir jie mane įrašinėdavo mobiliaisiais telefonais“, – sakė B.Griffinas.
Jaunas britas prisipažino, kad gidų gretose karaokė yra itin populiarus laisvalaikis. Jie neretai vakarus leidžia karaokės bare. Jis dažniausiai su kolegomis į centrą keliaudavo mikroabutobusu.
„Vieną kartą jame buvo dvi jaunos panelės. Viena iš jų turėjo nuoširdžiai nuostabų, angelišką balsą. Tačiau tada pradėjo dainuoti jos draugė... Ji aiškiai neseniai žiūrėjo „Titaniką“ ir 10 minučių klausėmės baisiai atliktos dainos „My Heart Will Go On“.
