Maždaug 30 tūkst. šiaurės korėjiečių dirba įvairiuose Rusijos pramonės sektoriuose, pradedant miškininkyste, baigiant statybomis.
Kai kurie iš jų yra laikomi izoliuotose darbo stovyklose. Nors ne kartą buvo pasirodžiusios ataskaitos apie žiaurų elgesį su darbininkais it vergais, Maskva niekada šių kaltinimų neištyrė.
Laimingiausieji imigrantai dirba Vladivostoke, kur jie tvarko sovietinius miesto pastatus, suniokotus šaltų žiemų ir sūraus Ramiojo vandenyno purslų.
Nors jiems bus leista išdirbti savo sutartyse nurodytą laiką, pagal sankcijose nurodytą tvarką jokie nauji darbininkai iš Šiaurės Korėjos negalės jų pakeisti, taip pat sutartys negalės būti pratęsiamos.
Šiaurės korėjiečiai šiomis sąlygomis visai nepatenkinti.
Svarbus pajamų šaltinis
Vladivostokas yra paskutinė stotelė Transsibiro geležinkelio linijoje. Miestas įsikūręs netoli Kinijos sienos ir yra arčiau Papua Naujosios Gvinėjos nei Maskvos.
Tačiau Vladivostokas vis tiek yra svarbus Rusijos taškas, kuriame saugoma šalies Ramiojo vandenyno flotilė.
O Šiaurės Korėjos darbininkams jis yra langas į išorinį pasaulį praleidus visą gyvenimą stipriuose Pchejano kontrolės gniaužtuose.
Be to, tai reta proga užsidirbti taip sunkiai pasiekiamų pinigų, kuriuos jie gali siųsti šeimoms. Tiesa, savo dalį nuo jų pasiima ir Šiaurės Korėjos valdžia.
Su CNN kalbėję darbininkai, nenorėję atskleisti savo vardo ir fotografuotis, noriai atskleidė savo istorijas.
Jie teigė manantys, kad Kim Jong-uno režimas juos stebi ir Rusijoje, kur juos prižiūri pareigūnai, siunčiantys raportus atgal į Pchenjaną.
„Netinkamas komentaras gali reikšti kelionę atgal namo ir kalėjimo nuosprendį“, – teigė darbininkai.
Namo grįžti neleidžia
Šiaurės Korėjos darbininkai čia atvyksta su penkerių metų vizomis. Po to jiems reikia grįžti namo, o į jų vietą atsiunčiami nauji. CNN jie sakė kas mėnesį mokantys agentui, kuris jiems padėjo atvykti į Rusiją ir susirasti darbą.
Pastaruosius ketverius metus Vladivostoke dirbęs vyras teigė, kad turi į darbą eiti kiekvieną dieną, įskaitant savaitgalius, o daugiausiai laiko praleidžia darbo vietoje arba dviejų aukštų bendrabutyje, kuriuo jis dalijasi su dešimtimis kitų darbininkų.
„Jie gerai mums moka. Turiu pakankamai, kad nusiųsčiau pinigų žmonai ir dviem sūnums“, – vertimo programėlėje savo nusipirktame išmaniajame telefone rašė vienas darbininkas.
Kitiems sekasi prasčiau. Objekto prižiūrėtojas rusas teigė, kad korėjiečiai, kurie jam dirba, gyvena ir valgo statybose, o didžiąją dalį savo darbo atlyginimo atiduoda savo agentams. O už likusius maždaug 5 tūkst. rublių (72 eurus) jie pragyvena ir nusiunčia savo šeimoms namie.
Beje, per penkerių metų laikotarpį jiems neleidžiama sugrįžti į Šiaurės korėją, todėl visą tą laiką jie lieka nematę savo šeimų.
„Moterims neleidžiama atvykti ir dirbti čia. Nežinau, kodėl, bet tokie Korėjos įstatymai“, – pasakojo darbininkas.
Karo rusai nenori
Pagal naująsias sankcijas Šiaurės Korėjos piliečiai negalės dirbti užsienyje pagal naujai sudarytas sutartis.
„Šis nutarimas neleis režimui pasiimti maždaug 500 mln. JAV dolerių, kuriuos jam atneša beveik 100 tūkst. užsienyje dirbančių korėjiečių“, – paskelbė Jungtinės Tautos.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kritikavo JAV už didinamą spaudimą Pchenjanui, bet Maskva pritarė pastarajam mėginimui sugriežtinti sankcijas.
Vladivostokas atliepia ankstesnius V.Putino raginimus didinti dialogą ir sugrįžti prie derybų stalo, kad situacija Korėjos pusiasalyje nepaaštrėtų.
Verslininkas Vladimiras Baranovas, kuriam priklauso tarp Šiaurės Korėjos ir Vladivostoko kursuojančių keltų kompanija, kritikuoja JAV pasisakymus apie dabartinį konfliktą su Šiaurės Korėja.
„Geriau nekalbėti apie karą“, – patikino jis, įspėdamas, kad bet koks konfliktas regione galėtų tapti nevaldomu.
