Skaičiuojama, kad Vokietijoje gyvena nuo 1,4 mln. iki 4 mln. rusakalbių. Daugumą jų yra XVIII-XIX amžiuje emigravusių vokiečių palikuoniai, kurie sugrįžo į Vokietiją ir po Sovietų Sąjungos griūties gavo jos pilietybę.
Šią diasporą aktyviai vilioja Maskva ir Vokietijos kraštutinės dešinės partijos. O dabar nauja iniciatyva siekia Vakarų demokratija nusivylusius rusakalbius įkalbėti dalyvauti rinkimuose.
Rusų mažuma Vokietijoje visada mažai domėjosi politika, o tuo suskubo pasinaudoti ir „Alternatyva Vokietijai“.
Be to, 2015 metų migrantų krizė ir dėl svetimšalių srauto Vokietijoje kilusi diskusija itin politizavo šią bendruomenę.
Anot jos, rusai geriau nei vokiečiai gali įvertinti intergracijos pavojus: „Mes matėme, kokia politiškai nestabili gali būti valstybė, kurioje gyventa labai daug skirtingų tautybių žmonių.“
Prieš imigrantus ir musulmonus nusistačiusi „Alternatyva Vokietijai“ itin stengėsi dėl rusų balsų. Dar praėjusį rudenį partija dalino rusiškas skrajutes prieš vietos rinkimus ir organizavo „Rusijos konferenciją“ Magdeburge, kur buvo giriamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gąsdinama dėl „islamo invazijos“.
Viena neseniai atlikta apklausa parodė, kad dauguma Vokietijos rusakalbių labiau pasitiki Rusijos, o ne Vokietijos žiniasklaida, net jeigu laisvai kalba abiem kalbomis.
Nors apklaustųjų dauguma teigė vertinantys Vokietijos demokratiją, jaunimas nemažai pagyrų išsakė ir Rusijos santvarkai.
Tai sukėlė ir nemažai problemų. Praėjusių metų sausį Rusijos žiniasklaida išplatino melagingą žinią apie paauglę Lisą, kurią išprievartavo pabėgėliai Berlyne.
