Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemontas pirmadienį paskelbė, kad 90 proc. balsavusių referendume nurodė pritariantys atsiskyrimui, todėl balsavimas atvėrė duris vienašališkam nepriklausomybės paskelbimui.
Tačiau teisiniu požiūriu viskas sudėtingiau. Kai tam tikra piliečių grupė sugalvoja įkurti nepriklausomą valstybę, susiduria du vienas kitam prieštaraujantys principai: valstybės teritorinis vientisumas ir tautų apsisprendimo teisė.
Kaip aiškina Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Erika Leonaitė, katalonų ir Madrido konflikte tarptautinė teisė iš esmės negali nustatyti nugalėtojo, bet šiek tiek didesnį pranašumą turi Ispanija.
„Nėra draudimo skelbti nepriklausomybę, tačiau nėra ir teisės į nepriklausomybę. Tačiau šiek tiek palankesnėje pozicijoje yra valstybė, kuri saugo savo teritorinį vientisumą. Jeigu nėra grubiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir viskas daroma protingomis priemonėmis, valstybė turi teisę saugoti savo vientisumą“, – portalui lrytas.lt teigė tarptautinės teisės ekspertė.
Smurtas nesuteikia teisės atsiskirti
Sekmadienį pasaulį apskriejo vaizdai iš Katalonijos, kur Ispanijos riaušių policija grubiai stumdo protestuotojus, iš balsavimo apylinkių už plaukų tempia moteris, daužo senyvo amžiaus žmones guminėmis lazdomis ir šaudo guminėmis kulkomis.
Tokie teisėsaugos veiksmai buvo pasmerkti užsienio lyderių ir ES politikų, prabilo iš žmogaus teisių stebėtojai.
„Atsakymas į protestus tokiais smurtiniais būdais, kokius naudojo Ispanijos teisėsaugos pareigūnai, neatitinka žmogaus teisių standartų. Tokioje situacijoje turi būti naudojama tik tiek jėgos, kiek yra būtina ir proporcinga. Pagal vaizdus, kuriuos matėme, tai aiškiai buvo viršyta“, – pabrėžė E.Leonaitė.
Bet ar to užtenka pasakyti, kad Katalonija įgyja teisę atsiskirti? Pasak tarptautinės teisės ekspertės, vargu, nes valstybės teritorinio vientisumo išardymas turi būti kraštutinė priemonė.
Prasiveržė ilgai kauptas pyktis
Grubiai referendumui trukdę ispanai viešosios nuomonės požiūriu labai pralaimėjo. Tačiau pats referendumas, kaip svarsto VU TSPMI dėstytoja, tapo dešimtmetį besikaupusios įtampos dėl Madrido veiksmų išsiveržimu.
„Tai, ką katalonai darė spalio 1-ąją, ir buvo siekis išreikšti savo nepasitenkinimą Ispanijos centrine valdžia, simbolinį protestą prieš Madrido politiką. – teigė E.Leonaitė. – Kiek teko kalbėti su katalonais ir jų aktyvistais, jie teigia, kad prieš dešimt metų 80 proc. katalonų būtų balsavę prieš atsiskyrimą.“
Pasak jos, didžiulis nepasitenkinimas kilo jau nuo 2010 metų, kai Ispanijos konstitucinis teismas pasakė, kad katalonai negali laikyti savęs tauta. Teismo išaiškinimai buvo nepalankūs katalonų kalbai. Tai kaupėsi ir vakar įvyko prasiveržimas.
„Kai pasigirdo pirmosios kalbos apie nepriklausomybę, Ispanijos vyriausybė pasuko tokių ribojimų, o ne kompromiso paieškų keliu“, – aiškino teisės ekspertė.
O ką dabar galėtų daryti Ispanija? Kalbama, kad norėdamas palaužti katalonų pasiryžimą Madridas gali siekti suvaržyti regiono autonomiją, tačiau, E.Leonaitės manymu, tai būtų labai neprotingas veiksmas.
Kaip tik reikėtų peržiūrėti ir suteikti daugiau laisvių katalonų kalbai, palankesnį statusą. Visa tai, kas yra įvyko, yra pastarųjų dešimties metų Ispanijos vyriausybės nuopelnas. Per varžymus, ribojimus sunku pasiekti nacionalinį sutaikymą, ko dabar ypatingai reikėtų“, – teigė tarptautinės teisės ekspertė.
Ką gali daryti užsienio šalys?
Katalonijos atvejis skiriasi nuo 2014 metais surengto vadinamojo Krymo referendumo dėl nepriklausomybės, nes tąkart jis buvo aiškiai organizuojamas iš išorės, todėl buvo paskelbtas neteisėtu.
O katalonų iniciatyva kilo iš vidaus, todėl techniškai skelbti nepriklausomybės jiems niekas nedraudžia.
„Draudimo skelbti nepriklausomybę, kol tai nėra nulemta tam tikrų jėgų iš užsienio, kaip yra ir šiuo atveju, nėra. Tačiau kitos valstybės turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pažeisti valstybės teritorinį vientisumą“, – įspėjo E.Leonaitė.
Teisininkė pabrėžė, kad vienas iš tokių draudžiamų veiksmų galėtų būti išankstinis, pirmalaikis nepriklausomybę apsiskelbusių teritorijų pripažinimas.
