JAV vyriausybė privalėjo iki vakar vakaro paviešinti paskutinius anksčiau slaptais laikytus dokumentus apie buvusio šalies prezidento J.F.Kennedy nužudymą.
Jis įvykdytas Dalase, Teksaso valstijoje, 1963 metų lapkričio 22 dieną.
Gali padidinti pasitikėjimą
Žadėta išslaptinti 3,1 tūkstančio anksčiau nematytų dokumentų, kuriuos sudaro keli šimtai tūkstančių puslapių. Tiesa, galiausiai paviešinta kiek mažiau – apie 2891. Kai kurių nutarta neatskleisti dėl valstybės saugumo ir finansinių paslapčių.
Visus juos peržiūrėti užtruks ilgai, bet viliamasi, kad pavyks – bent trumpam – nutildyti amerikiečius, kurie tiki, jog prezidento mirties priežastis – milžiniškas sąmokslas.
„Kol valdžia slepia tokius dokumentus, kurstomas įsitikinimas, kad su J.F.Kennedy nužudymu galima susieti daugiau dalykų, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio“, – tvirtino JAV prezidentų gyvenimą tiriantis Bostono koledžo istorikas Patrickas Maney.
Panašios nuomonės 1977 m. laikėsi ir Atstovų Rūmų žmogžudysčių komiteto tyrėjas Danas Hardway: „Vyriausybė paverčia skeptikais žmones, kurie siekia suprasti JAV istoriją.
Demokratija virsta pokštu, kai jai vadovauja asmenys, slepiantys, ką jie daro.“
Iki šiol paviešinta 30 tūkst. cenzūruotų dokumentų. Juos JAV nacionalinis archyvas ketina įkelti į savo tinklalapį, kad jie būtų lengviau prieinami visuomenei.
Ką gali atskleisti?
J. F. Kennedy istoriją tyrinėjantys mokslininkai tvirtina, kad tie dokumentai veikiausiai neatskleis jokių netikėtų detalių ir nenutrauks konspiracijos teorijų apie jo nužudymą plitimo.
Tarp gausybės dokumentų yra įvairių įrašų, pradedant Federalinio tyrimų biuro (FTB) direktorių užrašais ir baigiant kelis mėnesius užsitęsusiomis Dalaso gyventojų apklausomis apie šį išskirtinį JAV istorijos momentą.
Savo memorandume D. Trumpas sakė leidęs neviešinti kai kurių dokumentų, susijusių su nužudymu, nes juos dar reikia peržiūrėti pareigūnams.
Nežinomais norėję likti prezidento administracijos pareigūnai nurodė, kad daugumą prašymų peržiūrėti tuos dokumentus pateikė FTB ir Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV).
„Vykdomieji departamentai ir agentūros man pasiūlė, kad tam tikrą informaciją reikėtų suredaguoti nacionalinio saugumo, teisėsaugos ir užsienio reikalų sumetimais“, – teigė D. Trumpas.
„Šiandien neturiu kito pasirinkimo kaip tik pritarti tam redagavimui, kad neleisčiau galbūt negrįžtamai pakenkti mūsų šalies saugumui“, – pridūrė jis.
D. Trumpas pareigūnams nurodė per šešis mėnesius – iki 2018-ųjų balandžio 26-osios – argumentuoti savo poziciją, kodėl likusių dokumentų nereikėtų paviešinti.
„To laikotarpio pabaigoje liepsiu atskleisti bet kokią informaciją, jei agentūros negalės nurodyti, pagal kokias įstatymines normas reikėtų dar labiau atidėti jos atskleidimą“, – sakė prezidentas.
Sveikino ir prezidentas
Daugumą iš beveik 3 tūkst. dar nematytų dokumentų, kurie buvo paviešinti dabar, sudaro Federalinio tyrimų biuro ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) surinkta informacija.
Šios institucijos greičiausiai bandė įtikinti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad reikėtų bent dalį archyvo nuslėpti nuo amerikiečių.
Ekspertai perspėjo, kad dalis dokumentų, kuriuose yra finansinės informacijos, nepateks į dienos šviesą.
„Ilgai lauktas J.F.Kennedy dokumentų viešinimas įvyks ketvirtadienį. Labai įdomu!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ įvykį vakar anonsavo D.Trumpas.
Jis – vienintelis žmogus, kuris būtų galėjęs sustabdyti išslaptinimą, jei būtų pareiškęs, kad informacija kelia pavojų saugumui.
1992 metų spalį tuometis prezidentas George’as Bushas vyresnysis, raginamas skaidrumo ištroškusios visuomenės, pasirašė įstatymą: visi su J.F.Kennedy mirtimi susiję dokumentai turi būti išslaptinti per 25 metus.
Davė peno vaizduotei
Daugiau nei prieš pusę amžiaus Lee Harvey Oswaldas iš šešto aukšto pro langą nušovė limuzinu važiuojantį J.F.Kennedy. Žudiką po poros dienų priešais tiesiogiai transliuojančias vaizdo kameras nušovė Jackas Ruby.
Šie įvykiai pakurstė amerikiečių vaizduotę, kaip piktžolės pradėjo dygti sąmokslo teorijos.
Vieni manė, kad J.F.Kennedy tapo JAV vyriausybės auka, kiti kaltino Sovietų Sąjungos ir Kubos agentus, kurie širdo dėl bandymų nužudyti Fidelį Castro. Treti įtarė prezidento nemėgusius mafiozus.
Dar kiti tvirtino, kad prezidentui blogo linkėjo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų gėjai.
Be to, apstu manančių, kad buvo du, trys ar net keturi į J.F.Kennedy šaudę vyrai arba kad L.H.Oswaldas buvo atpirkimo ožys.
„Man svarbiausia tiesa. Įkalčiai rodo, kad L.H.Oswaldas nekaltas.
Jis, stovėdamas prie lango, tiktai nukreipė dėmesį nuo vyro su šautuvu, kuris slėpėsi už tvoros“, – tikino sąmokslo teorijas tiriantis Ronas Washingtonas.
Tikėtina, kad išslaptinti dokumentai atskleis daugiau informacijos apie paslaptingą L.H.Oswaldo šešių dienų kelionę prieš pat žmogžudystę.
Vyras tvirtino, kad lankėsi Kubos ir Sovietų Sąjungos ambasadose Meksikoje. (CNN, AP, „The New York Times“, LR)
Vadovo nuopelnai
Demokratų partijos narys, Masačusetso valstijai Atstovų Rūmuose ir Senate atstovavęs Johnas F.Kennedy 1961 m. sausį tapo 35-uoju JAV prezidentu, rinkimuose įveikęs respublikoną Richardą Nixoną. Pasak visuomenės nuomonės tyrimų agentūros „Gallup“, J.F.Kennedy vidutiniškai rėmė 70 proc. rinkėjų, jis buvo populiariausias JAV prezidentas.
J.F.Kennedy baigė Harvardo universitetą ir kovojo Antrajame pasauliniame kare. Politikas gavo Pulitzerio premiją už aštuonių JAV senatorių biografijų rinkinį „Narsos profiliai“ („Profiles in Courage“).
Kai J.F.Kennedy vadovavo šaliai, tvyrojo didelė įtampa tarp JAV ir Sovietų Sąjungos. Jis leido surengti bandymą nužudyti Kubos lyderį Fidelį Castro 1961 m., nors jis nepavyko, o kitąmet padėjo išvengti pasaulinio branduolinio karo, kai kilo Karibų krizė.
