„Rizika tikrai yra padidėjusi“, – tikino Upsalos universiteto profesorius, karinių konfliktų ekspertas Isakas Svenssonas.
Maža to, Respublikonų senatorius Bobas Corkeras perspėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali pasaulį „nuvesti trečiojo pasaulinio karo link“.
Pasak I.Svenssono, karo pradžią gali paskatinti trys esminiai dalykai. Pirmasis jų – tarptautinės organizacijos. Mat pastaruoju metu jų jos turi vis daugiau vidinių nesutarimų.
„Vienas iš tokių organizacijų kaip ES, ESBO, JT tikslų – sumažinti galimų konfliktų riziką. Tačiau tarptautinį bendradarbiavimą vis labiau stengiasi sužlugdyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Todėl šios organizacijos gali silpnėti, o tai didina karų riziką“, – tikino švedas.
Antrasis veiksnys, galintis paskatinti konfliktų atsiradimą tai tarptautinės prekybos trukdžiai. Dar savo rinkimų kampanijos metu D.Trumpas ne kartą minėjo, kad Kinija suduoda skaudų smūgį JAV ekonomikai. Tiesa, kol kas Amerikos prezidentas rimtesnių žingsnių šiuo klausimu nesiėmė.
„Kol kas nieko neatsitiko, tačiau jis pasiuntė signalą, kad jis nesuinteresuotas skatinti laisvą prekybą“, – tikino I.Svenssonas.
Trečioji priežastis, kodėl galėtų kilti konfliktai, yra demokratijos silpnėjimas. Pasak švedų eksperto, dvi demokratinės valstybės niekada neimtų kariauti viena su kita. Tačiau nacionalizmo banga, apimanti vis daugiau pasaulio valstybių, gali išklibinti demokratijos pamatus.
„Populistinis nacionalizmas nusitaikė į demokratijos institutus: universitetus, teismus, žiniasklaidą ir tt. Tai galime stebėti JAV, Lenkijoje, Vengrijoje, Rusijoje“, – teigė I.Svenssonas.
Pasak jo, „Brexit“ tai taip pat viena iš stiprėjančio nacionalizmo apraiškų.
Tiesa, švedų ekspertas abejoja, kad galėtų kilti pasaulinis karas, tačiau jis išskiria regionus, kuriuose įtampa bei konfliktų galimybė vis didesnė.
Šiaurės Korėja
Šiame konflikte dalyvautų Šiaurės Korėja, JAV, Japonija, Kinija.
Įtampa tarp JAV ir Šiaurės Korėjos, dėl pastarosios vykdomų raketų bandymų, auga milžiniškais tempais. Grėsmę jaučia ir JAV sąjungininkės Pietų Korėja bei Japonija. Tuo metu Kinija demonstruoja palaikymą Kim Jong-uno diktatūrai.
„Trumpuoju laikotarpiu pats problematiškiausias regionas yra Korėjos pusiasalis. Tiesa, itin maža tikimybė, kad Kinija stotų ginti Šiaurės Korėjos. Nebent iškiltų tiesioginė grėsmė jos interesams. Grėsmę galėtų reikšti JAV kariuomenės atsiradimas prie Kinijos sienų“, – aiškino Saugumo ir plėtros politikos instituto vadovas Niklas Swanströmas
„Padėtis ten nenuspėjama, todėl negalima atmesti galimybės, kad kad kas nors įvyks ne pagal planą. Dėl to gali prasidėti virtinė įvykių, kurių galbūt niekas nenori. Niekas nėra suinteresuotas pradėti tiesioginio karo, tačiau tokia rizika išlieka“, – teigė I.Svenssonas.
Pietų Kinijos jūra
Šiame konflikte dalyvautų JAV, Kinija, Taivanas, Vietnamas, Filipinai, Malaizija, Brunėjus.
„Ten sutelktas neįtikėtinas karinis potencialas. Tikimybė, kad kas nors įvyks, nėra didelė. Tačiau jei taip bus, padariniai bus katastrofiški. Ten yra sudarytos sąjungos tarp šalių, todėl viena gali stoti ginti kitą“, – teigė I.Svenssonas.
Kinija, Vietnamas, Malaizija ir Filipinai ginčijasi dėl šimtų mažų salų ir rifų.
2014 m. Kinija ėmė kai kuriuose rifuose steigti savo bazes ir taip didinti įtaką šiame regione.
Tačiau didėjanti Kinijos įtaka tarptautinėje erdvėje kelia iššūkių JAV, kaip pasaulio lyderei.
N.Swanströmas įsitikinęs, kad JAV ir Kinijos santykiai gali tapti pavojingiausiais ilguoju laikotarpiu.
„Vienintelis trečiojo pasaulinio karo variantas, kokį galime įsivaizduoti, neapsieis be JAV ir Kinijos. Tiesa, karas galėtų vykti trečioje šalyje“, – kalbėjo N.Swanströmas.
Indija – Pakistanas
Šiame konflikte dalyvautų Indija, Pakistanas, JAV, Kinija, Rusija.
Ginčijama šiaurinė Kašmyro provincijos dalis praktiškai yra padalinta tarp Indijos ir Pakistano. Tarp šių šalių buvo ne vienas karinis konfliktas dėl šio regiono ir nesutarimai niekur nedingo.
Po to, kai 18 indų kareivių buvo nužudyti išpuolio karinėje bazėje metu 2016 m., Indijos vidaus reikalų ministras socialiniame tinkle rašė: „Pakistanas – tai teroristinė valstybė, kurią reikia būtent taip vadinti bei izoliuoti“.
Tačiau Pakistanas neigė kaip nors prisidėjęs prie šio išpuolio.
„Santykiai tarp Indijos ir Pakistano visada yra įtempti. Nors šiuo metu nepanašu, kad įtampa sparčiai didėtų, taip pat nesimato jokių santykių šiltėjimo galimybių ateityje“, - tikino I.Svenssonas.
„Lengva įsivaizduoti atvejį, kai niekam nereikalingas branduolinis karas gali kilti dėl įvykdyto teroristinio išpuolio“, – pareiškė Belfero centro Harvarde branduolinių ginklų specialistas Matthew Bunnas.
Indijos pozicija – nenaudoti branduolinio ginklo pirmai. Vietoje to, šalis ėmėsi stiprinti savo pajėgumus atsakant į provokacijas. Buvo pasiųstos sunkiosios technikos kolonos Pakistano teritorijos link.
Karine prasme silpnesnis Pakistanas pristatė trumpojo nuotolio raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.
Daugelis ekspertų mano, kad Pakistano sprendimas pasiruošti reikalui esant panaudoti branduolinį ginklą, gali net ir nedidelį konfliktą greitai paversti branduoliniu karu.
Tiesa, pasak N.Swanströmo, padėtį gelbėja kitos šalys.
„Kitos šalys šiose teritorijose savo interesų neturi. Pakistanas palaiko glaudžius santykius su Kinija, tuo metu Indija – su Rusija. Nei Kinija, nei Rusija nepasiryš didelio masto kariniams veiksmams. Man taip pat sunku įsivaizduoti, kad į šį konfliktą galėtų įsikišti JAV“, – kalbėjo N.Swanströmas.
Indija – Kinija
Indijos armijos generolas Bipinas Rawatas rugsėjo pradžioje pareiškė, kad šalis turi ruoštis karui dviem frontais – prieš Kiniją bei Pakistaną.
Prieš pat šį įvykį Himalajuose pasibaigė dešimtmetį trukusi priešprieša tarp Kinijos ir Indijos dėl sienų nustatymo. Kinijos kelių statytojas, kurį lydėjo kariuomenė, sustabdė Indijos karius. Kinai tikino esantys savo šalies teritorijoje, tuo metu indai – esantys Butane, Indijos sąjungininkės teritorijoje.
Pasak B.Rawato, panaši situacija galėjo peraugti į didesnį konfliktą ir su Indija konfliktuojantis Pakistanas galėtų juo pasinaudoti siekdamas savo tikslų.
„Mes turime būti pasiruošę. Atsižvelgiant į mūsų padėtį, karas yra tikrai galimas“, – tvirtino B.Rawatas.
N.Swanströmas nemano, kad Kinija daug laimėtų, jei pradėtų konfliktą su Indija. Tuo metu Indija paprasčiausiai nesugebėtų laimėti karo prieš Kiniją. Konfliktas tęsis, tačiau jo mastai bus riboti.
„Vienintelė situacija, galinti paskatinti atvirą konfliktą, jei Indija pripažins Tibetą nepriklausoma valstybe ir ims remti jį konflikte su Kinija. Tačiau tai vertinu kaip labai mažai tikėtiną įvykių versiją“, – sakė N.Swanströmas.
Baltijos šalys
Konflikte dalyvautų Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, NATO.
Viena didžiausių grėsmių šiuo metu, galinčių paskatinti atvirą konfliktą, yra augančios Rusijos ambicijos veikti prieš Europą, įsitikinęs Švedijos gynybos tyrimų agentūros vadovas Niklas Granholmas.
„Rusija atmetė daugybę taisyklių, galiojusių nuo 1990-ųjų ir užtikrinusių Europos šalių saugumą. Svarbiausiais tapo įvykiai Ukrainoje, kai 2014 m. Rusija įsiveržė į šią šalį, buvo okupuotas Krymas, kas paskatino karinio konflikto Rytų Ukrainoje pradžią.
Rusija pademonstravo didelį tikėjimą kariniais veiksmais. Baltijos jūros regionas vėl tapo konfrontacijos tarp Rytų ir Vakarų zona, kas daugeliui dar prieš kelerius metus atrodė neįmanoma“, – kalbėjo N.Granholmas.
I.Svenssonas įsitikinęs, kad pirmiausia konflikto Baltijos šalyse priežastimi gali tapti rusų tautinė mažuma šiose valstybėse.
„Ukrainoje Rusija parodė, kad yra pasiruošusi panaudoti karinę jėgą, kad, jos manymu, gintų rusus tose žemėse. Dėl to egzistuoja grėsmę, kad tokį patį scenarijų Maskva norės įgyvendinti ir Baltijos šalyse, jei kažkurioje jų kils krizė.
