Šiais metais vien per 6 mėnesius teismai gavo 284,3 tūkst. specialiųjų tarnybų prašymų dėl susirašinėjimo ir telefono pokalbių paslapties atskleidimo. Šie atvejai buvo susiję su operatyviniais ir paieškos veiksmais, būtinais baudžiamosioms byloms kelti.
Dar 44,2 tūkst. prašymų buvo susiję su nusikaltimų tyrimu.
Taip pat pateikta 108 tūkst. prašymų suteikti informaciją apie įvykusius ryšio susijungimus tarp abonentų.
Galima palyginti – per visus 2016-uosius su skambučiais susijusių prašymų buvo 610 tūkst.
Rusijos įstatymai numato galimybę pasiklausyti pokalbių telefonu ir patikrinti asmeninį susirašinėjimą, jeigu yra pagrindo manyti, kad įtariamojo, kaltinamojo ir kitų asmenų pokalbiai telefonu gali atskleisti duomenų apie neteisėtas veikas, su jais susijusius asmenis.
Taip pat jeigu per pasiklausymą bus atskleista duomenų apie veiksmus, keliančius grėsmę Rusijos Federacijos saugumui.
Pokalbių telefonu klausymasis ir asmeninio pašto tikrinimas gali būti taikomi tiriant vidutinio sunkumo, sunkias ir ypač sunkias baudžiamąsias bylas.
Tai taikoma ir kitų neatidėliotinų įvykių atveju. Beje, tokia sankcija gali būti gauta tiek iki operatyvinių ir paieškos priemonių taikymo, tiek ir 48 val. po jų panaudojimo.
Bet, kaip rašė dienraštis „Novaja gazeta“, remdamasis žurnalistų atliktais tyrimais, Rusijoje nereti ir nesankcionuoto pokalbių telefonu klausymosi atvejai. Tuo užsiima ne tik privačios saugos įmonės.
Už pinigus pokalbių klausosi specialiųjų tarnybų darbuotojai, turintys galimybę į operatyvinių ir paieškos priemonių sąrašą įtraukti juos dominančius telefono numerius.
„Teisėjai juk po vieną netikrins kelių dešimčių numerių, kurie buvo įvardyti prašyme, – uždės antspaudą, ir viskas“, – teigė dienraštis.
Tai reiškia, kad „įtariamuoju“ gali tapti bet kas. Ir pasiskųsti nėra nei kur, nei kam – nors Rusijos Federacijos konstitucijoje yra įrašyta kiekvieno piliečio teisė į pokalbių telefonu ir asmeninio susirašinėjimo slaptumą.
2014 m. šį neatitikimą tarp Rusijos konstitucijos ir jos įstatymų nagrinėjo Europos žmogaus teisių teismas Samvelo Avanesiano įteikto skundo pagrindu.
Teismas sutiko, kad teisėsaugos organai gali gauti leidimus panašioms operatyvinėms ir paieškų priemonėms taikyti, apie tai neinformuodami paties piliečio. Bet jeigu jis sužinojo apie tokį leidimo ar pokalbių klausymosi faktą, privalo turėti teisę jį apskųsti.
To Rusijos įstatymai nenumato, todėl Europos žmogaus teisių teismas įpareigojo Rusijos Federaciją padaryti būtinus įstatymų pakeitimus.
Tačiau rekomendacijos iki šiol neįvykdytos. Apie tai Teisingumo ministerija pranešė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Kaip rašė laikraštis „Vedomosti“, dabar Rusijos piliečiams galbūt pagaliau bus suteikta teisė apskųsti teisėsaugos organų vykdomą neteisėtą pokalbių klausymąsi. Ieškiniai gali baigtis baudžiamųjų bylų iškėlimu.
O kol tokios teisės nėra, rusai negali būti tikri, kad, kalbėdamiesi telefonu, nešnabžda „Didžiajam broliui“ į ausį.
