Reaguoti prezidentui tenka vis audringiau – ir ne į kokio nors tolimo diktatoriaus provokacijas, o į čia pat, Vašingtone, vykstantį labai nemalonų tyrimą. Tiksliau – net kelis teisėsaugos bei parlamentarų mėginimus išnarplioti painius rinkimų kampanijos mazgus.
Bjauriausia, kad virvių galai, atrodo, driekiasi Kremliaus kryptimi. Didžiausių D.Trumpo priešininkų džiaugsmui ir jo paties įniršiui, specialusis tyrėjas kas savaitę į dienos šviesą traukia vis naujus bylos faktus.
Maža to, parlamentinė komisija ant lėtos ugnies čirškina interneto milžinus iš Kalifornijos, nors dar visai neseniai atrodė, kad tai – neliečiamos tvirtovės.
Tačiau JAV demokratija – ne vieno žmogaus triumfas ar nesėkmė. Čia sukurta svertų ir apsaugų sistema, veikianti taip, kad sumažintų, o prireikus – ir pašalintų esmines grėsmes nacionaliniam saugumui.
Virš Baltųjų rūmų susikaupę debesys reiškia dar ne vieną neramią dieną prezidento administracijos klerkams bei jų vadovui. Kartais plyksteli žaibas ir nudunda griaustinis, tačiau nevertėtų užbėgti įvykiams už akių lyginant D.Trumpą su kitu garsiu respublikonu R.Nixonu, kuriam kadaise teko gėdingai trauktis iš posto po apkaltos.
Tiesą sakant, duomenų, leidžiančių kalbėti apie kai ką panašaus, dabar yra netgi mažiau nei prezidento B.Clintono valdymo laikais, kai panašios Kongreso komisijos (tiesa, dominuojamos respublikonų) ir specialieji tyrėjai narpliojo jo melo istoriją apie romaną su Baltųjų rūmų stažuotoja M.Lewinsky.
Tąsyk įrodymų nepakako, kad prezidentas būtų pašalintas, tačiau skandalas padarė didžiulį poveikį rinkėjų nuotaikoms ir labai pasunkino B.Clintono įpėdinio A.Gore’o kovą dėl šalies vadovo posto. Tai padėjo atverti kelią į valdžią respublikonui G.Bushui.
Ši skandalinga istorija turėjo ir kitą poveikį – būtent tuo metu ėmė spartėti visuomenės politinis susiskaldymas, kurio viena pasekmių buvo daug kam netikėta D.Trumpo pergalė rinkimuose.
Panašiai kaip ir anas skandalas, šių dienų procesai Vašingtone turės reikšmingos įtakos, beje, ne tik amerikiečių visuomenei. Teisingumo departamento specialusis tyrėjas R.Muelleris ne be reikalo jau vadinamas įtakingiausiu žmogumi Vašingtone.
Buvęs FTB direktorius sistemingai viešina sukauptą informaciją apie tai, kas vyko D.Trumpo štabe siekiant laimėti rinkimus bet kokia kaina.
Regis, bent dalis jo komandos buvo pasiryžusi eiti obuoliauti su pačiu velniu, o kai kurie tai ir padarė. Vienas jų, buvęs patarėjas G.Papadopoulos, jau raštu prisipažino tai daręs.
Maža to, pastarasis veikėjas greičiausiai jau seniai bendradarbiavo su tyrėjais mainais už viltį nepatekti už grotų ir slapta įrašinėjo pokalbius su artimiausia D.Trumpo aplinka.
Šio asmens bei kitų panašių moralinių nuostatų asmenų ryšiai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis darosi vis labiau akivaizdūs. Kiekviena paviešintų dokumentų porcija – tarsi šaltas dušas D.Trumpui, kuris dar visai neseniai šį tyrimą vadino viešųjų ryšių triukais.
Jeigu R.Muelleriui pavyktų iki galo ištirti tai, kas įtariama, turėtų paaiškėti tikroji Maskvos įtaka užsienio šalyse vykstantiems politiniams procesams.
Ar tai gali reikšti ir D.Trumpo karjeros pabaigą? Dabartiniai duomenys to neleidžia teigti, nors daugybė amerikiečių šios žinios laukia labiau nei Kalėdų.
Jau vien šio tyrimo būtų per akis prezidento gyvenimui apkartinti, tačiau tuo pačiu metu Kongrese plėtojasi kita drama.
Parlamentarai vieną po kito kviečiasi interneto bendrovių ir socialinių tinklų atstovus, o „Google“, „Facebook“ ir „Twitter“ liudijimai tarsi dėlionės detalės pildo vis keisčiau atrodantį paveikslą.
Pasirodo, Kremliaus trolių fabrikai jau seniai daro didžiulę įtaką amerikiečių pažiūroms ir net veiksmams – efektyviai naudodami jų pačių įrankius.
Panašiai kaip arabų teroristai, JAV avialinijų lėktuvais kadaise sugriovę amerikiečių dangoraižius ir saugumo jausmą, dabar kibernetiniai įsibrovėliai irgi naudoja vakariečių išradimus prieš juos pačius.
Turint daug pinigų ir aiškų planą galima kiršinti, kviesti į protesto mitingus, o paskui visa tai šaipantis stebėti per vaizdo kameras – tiesiogiai iš Amerikos miestų.
Visa tai garantuoja patogi, anonimiška ir visiškai nekritiška socialinių tinklų aplinka, nes jų savininkai milijardieriai, pasirodo, net nenutuokia, kokias chimeras patys išlaisvino. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad už tai galima tiesiogiai kaltinti D.Trumpą.
Daug kam Amerikoje labai norėtųsi tikėti, kad tai Rusijos agentai su savo purvinomis technologijomis, o ne sąmoningi piliečiai išrinko būtent tokį prezidentą. Tačiau pasigilinus į skaičius aiškėja, kad įtaka rezultatams buvo minimali. Vis dėlto kitą kartą ji gali būti triuškinama.
Kad ir kaip būtų, pamokos – skaudžios, bet jos turės būti išmoktos.
