Pirmasis perspėjimas paviešintas dar 1992 metais. Laišką, pavadintą „Pasaulio mokslininkų perspėjimas žmonijai“, tuomet pasirašė 1,7 tūkst. akademikų, perspėjusių, kad „tarp žmonijos ir gamtos gresia kaktomuša“.
Be to, jei aplinkai daroma žala nebus mažinama, žmonijos ateičiai kils grėsmė. Prieš 25 metus parašytas laiškas susilaukė dėmesio visame pasaulyje. Tiesa, kovoje prieš aplinkos naikinimą nepasistūmėta pakankamai.
Dėl to mokslininkas Williamas Ripple'as ir jo kolegos nutarė parašyti antrą laišką. Antrajame laiške rašoma, kad žmonija privalo pakeisti savo veiksmus, kitaip planeta patirs „rimtą ir nepagydomą“ žalą.
„Kalbame ne apie kažkokį natūralų fenomeną, kuris nesusijęs su žmonėmis. Jei neturėsime sveikos biosferos, jei toliau liks neišspręstos rimtos aplinkos ir klimato kaitos problemos, tai tiesiogiai pakenks žmonių gerbūviui.
Dėl visko kalti mes?
Pramonę vystančios ir sparčiai besidauginančios žmonijos poveikis aplinkai nenuginčijamas. Nuo aštuntojo dešimtmečio į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis išaugo apie 90 proc.
Žmonijos veikla neabejotinai kelia planetos temperatūrą. Antai NASA pranešė, kad 2016-ieji buvo patys karščiausi metai per beveik pusantro šimto metų. Be to, 10 karščiausių metų per pastaruosius 136 metų užfiksuoti nuo 1998-ųjų.
Situacijos negelbėja, kad kai kurie galingi politikai įsitikinę, jog aplinkosauga visai nesvarbi. JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad kovos su klimato kaita programos tėra „pinigų švaistymas“, o pati klimato kaita – „brangus melas“.
Teks atsisveikinti su žuvimi
Antrąjį perspėjamą laišką parašę mokslininkai perspėjo, kad per 25 metus vandenynuose net 75 proc. padaugėjo vadinamųjų negyvųjų zonų. Taip vadinamos vietos vandens telkiniuose, kur dėl deguonies stygiaus gyvūnai miršta arba plaukia gyventi kitur.
Nors negyvosios zonos gali atsirasti natūraliai, jas daugiausiai sukuria ūkių ir gamyklų tarša, patenkanti į aplinką.
Mokslininkai mano, kad pasaulyje yra mažiausiai 405 negyvosios zonos, įskaitant prie Japonijos, Kinijos, Australijos ir Pietų Amerikos.
Nebeturėsime, ko gerti
Nuo 1992 metų, kai mokslininkai parašė pirmą perspėjimą planetos gyventojams, gėlo vandens atsargos, tenkančios kiekvienam pasaulio žmogui, sumažėjo 26 proc.
UNESCO perspėjo, kad nekovojant su tarša, iki 2030-ųjų net 40 proc. pasaulio gyventojų neturės pakankamai vandens. Ypač, kai daugėja žmonių, nestabdomai plečiasi pramonė.
Niūri ateitis laukia ir miškų. Nuo 1995-ųjų iki 2015-ųjų planeta prarado daugiau nei 129 mln. hektarų miškų – tai panašaus dydžio teritorija kaip Pietų Afrika.
Darosi per ankšta
Per pastaruosius 25 metus žmonių planetoje padaugėjo 35 proc., auga konkurencija dėl natūralių išteklių.
Artimoje ateityje žmonija ir toliau sparčiai dauginsis. Iki 2050 metų, pasak tyrėjų, pasaulyje turėtų gyventi beveik 10 mlrd. žmonių. Sparčiausiai auga populiacijos tų šalių, kurios dar tebesivysto, kur yra aukščiausias vaisingumas, kur mažiausiai maisto.
Tiesa, kai kuriose valstybėse mažinamas populiacijos augimas. Tai daroma šviečiant merginas ir moteris, skleidžiant informaciją apie tai, kaip planuoti šeimos kūrimą.
Kol žmonių daugėja, gyvūnų mažėja. Nuo 1992-ųjų mokslininkų perspėjimo gyvūnų planetoje sumažėjo beveik 29 proc. Mokslininkai perspėjo, kad šiuo metu vyksta šeštas masinis nykimas: per artimiausius kelis amžius gali dingti trys ketvirtadaliai visų rūšių.
