Prieš ir po prieštaringai vertinamo Katalonijos nepriklausomybės referendumo „East Stratcom“ aptiko daugiau melagingų žinių rusų ir ispanų kalbomis.
Moldovos politikas Bogdanas Tirdea „Facebook“ žinutėje skelbė, kad „ES pareigūnai remia smurtą Katalonijoje“.
O Kremliaus remiamos naujienų agentūros „Sputnik“ straipsnis apie smulkų separatistinį užmojį Balearų salose buvo pavadintas taip: „Nepriklausomybės judėjimai: užkrečiama laiko bomba valstybėje, kuri nesiklauso“.
Šias naujienas pastebėję „East Stratcom“ darbo grupės Briuselyje nariai teigė, kad dezinformacija apie Katlaonijos referendumą buvo skleidžiama tikslingai, kai padidėjo susidomėjimas šia tema.
Organizacija darbą pradėjo prieš daugiau nei dvejus metus. „East Stratcom“ tikslas – paneigti klaidinančias melagingas naujienas ir pagerinti ES politikos supratimą Rytų Europoje.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Alfonso Dastis įspėjo, kad žvalgyba turi duomenų apie Rusijos programišiai siekia taikytis į ES. Apie šią grėsmę Ispanija kalbėjo ir per pirmadienį vykusį ES užsienio ir gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
„Svarbu, kad yra tam tikri dariniai, privatūs arba vieši, kurie mėgina kištis į nacionalinę politiką, daryti įtaką ir kurti nestabilumą Europoje. Turime atvirai apie tai kalbėti ir kovoti prieš tai“, – kalbėjo D.de Cospedal.
Atlanto Tarybos dezinformacijos ekspertas Benas Nimmo teigė, kad Rusijos propagandos mašinos požiūris į katalonų klausimą buvo įvairus.
Pavyzdžiui, „Sputnik“ pasisakė kur kas ryškiau nei televizijos kanalas RT.
Pirmasis kur kas didesnį dėmesį skyrė „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o žinutėms socialiniame tinkle „Twitter“, kurios buvo parašytos prieš referendumą.
„Iki šio rugsėjo J.Assange'as niekada tviteryje nerašė apie Kataloniją. Sprendimas suteikti jam tiek svarbos negali būti paremiamas jo įdirbiu šioje sferoje. Vienintelė svarbi priežastis yra ta, kad jis kritikavo Ispaniją“, – teigė B.Nimmo.
Naujienų kanalas RT buvo laikomas kur kas labiau subalansuotu. „East Stratcom“ ekspertas teigė, kad jų tyrimai parodė, jog nebuvo vienos krypties, kurią labai stengėsi palaikyti jų redakcija.
„Rusija dalija pasaulį į draugišką ir nedraugišką. Kadangi Maskva neturi jokio strateginio susidomėjimo destabilizuota Ispanija, kalbėjimas yra kur kas ramesnis nei, pavyzdžiui, apie Londoną“, – kalbėjo B.Nimmo.
ES tyrėjai, kurie stebi Rusijos vidaus žiniasklaidą, pastebėjo, kad valstybinė televizija randa panašumų tarp Katalonijos ir Krymo, kurį Vladimiras Putinas aneksavo 2014 metais.
Komentatoriai taip pat vadino turtingą Katalonijos regioną „Europos Donbasu“, gąsdindami, kad pirmąkart nuo 1945 metų gali prasidėti tikras pilietinis karas.
Rusijos televizija taip pat mėgavosi Europos demokratijos nestabilumo žinute, o tai dar turėtų sustiprėti prieš prezidento rinkimus kitų metų kovą.
„V.Putinas labiausiai norėtų išvengti protestų, kurie vyko 2014 metais, todėl jie populiarina argumentą, kad tokio dalyko kaip tikra demokratija iš viso nėra“, – aiškino B.Nimmo.
Tarptautinio strateginių studijų instituto kibernetikos ir ateities konfliktų skyriaus vadovo Seano Kanucko nuomone, Rusijos strategija yra kvestionuoti Vakarų demokratijos teisėtumą.
„Klausti apie teisės viršenybę, rinkimų teisėtumą, net jeigu tai neveikia jų rezultatų – tai dėmesio nukreipimas, painiojimas, destabilizavimas“, – aiškino jis.
Rumunijos socialistų parlamentaras Victoras Bostinaru ragina ES skirti daugiau išteklių „East Stratcom“, kuris vienija 14 nuolatinių ekspertų Briuselyje.
