Kokių tikslų Vakarų Amerikoje turėjo Maskva? JAV žvalgybininkų spėjimu, rusų šnipai siekė sudaryti sąlygas, kad karo atveju galėtų akimirksniu paralyžiuoti visą Amerikos komunikacijų sistemą.
Rusijos konsulatas San Fransiske stovi ant kalvos Pasifik Haitse, vienoje prabangiausių kaimynysčių, iš kur matosi visas miestas, įlanka ir Auksinių Vartų tiltas. Šioje kaimynystėje gyvena įtakingos šeimos, kurių turtai buvo sukrauti jų tėvų ir senelių, „Foreign Policy“ rašė Zachas Dorfmanas.
Kai JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija šių metų rugpjūčio 31-ąją pranešė, kad po 48 valandų Rusijos konsulatas turi būti uždarytas, žiniasklaida pabrėžė vieną dalyką: iš konsulato kamino kilo juodi dūmai.
Manoma, kad San Fransiske dirbę ir gyvenę rusai skubėjo sudeginti dokumentus, kurie buvo konfidencialūs arba galėjo susieti Maskvą su šnipinėjimu ir kitais nelegaliais veiksmais. Tiesa, į San Fransisko konsulatą spoksoję žmonės žiūrėjo ne ten, kur reikėjo.
Diplomatinių sankcijų virtinė
Tą dieną, kai paskelbta apie ketinimą uždaryti rusų konsulatą, ramiame kvartale aplinkui pastatą stovėjo įtartinai daug mikroautobusų, be to, buvo žymiai daugiau nei įprasta praeivių: jie sėdėjo automobiliuose, ant dviračių, buvo įnikę į savo kompiuterius.
Tuo metu kiti praeiviai fotografavo konsulatą telefonais.
San Fransiskas tapo vieta diplomatiniam mūšiui tarp dviejų branduolinių supergalių: tiek Rusija, tiek Amerika kaltino viena kitą už sankcijas ir gynėsi, kad jų veiksmai tėra atsakas į anksčiau priešininkės padarytą skriaudą.
Liepą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad sumažins JAV diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių 755 asmenimis. O Vašingtonas į tai sureagavo uždarydamas rusų konsulatą San Fransiske bei dar dvi mažesnes diplomatines atstovybes.
Tiesa, V.Putinas tikino, kad jo veiksmas tebuvo reakcija į D.Trumpo pirmtako Baracko Obamos sprendimą pernai gruodį išmesti 35 rusų diplomatus, kurie buvo įvardyti kaip šnipai. Tarp rusų, kurie buvo išprašyti iš Amerikos, keturi jų dirbo San Fransisko konsulate.
San Fransiskas – labai svarbus
Tiesa, kodėl buvo uždarytas Rusijos konsulatas San Fransiske, o ne vienas iš kitų trijų konsulatų – Niujorke, Siatle arba Hjustone?
Pasak buvusių JAV žvalgybininkų, nors „keista veikla“ pastebėta visose šiose vietose, San Fransiske dėjosi net daugiau įtartinų dalykų nei Rusijos ambasadoje Vašingtone.
„Įtariami rusų šnipai darė keistus dalykus vietose, kur jie neturėjo būti“, – teigė vienas buvęs žvalgybininkas.
JAV pareigūnai daugybę dešimtmečių žinojo, kodėl pagrindinės rusų šnipinėjimo pastangos sutelktos San Fransiske. Mat konsulatas yra netoli Silicio slėnio, Stanfordo ir Berkeley universitetų, branduolinių ginklų laboratorijų ir svarbių su gynyba bei ginklais susijusių įmonių.
Rusų šnipinėjimas San Fransisko įlankoje JAV žvalgybininkams seniai ne paslaptis, jie suvokia į ką rusai taikysis ir kaip bandys pasiekti savo tikslus.
Vienas buvęs aukštas JAV kontržvalgybos pareigūnas teigė, kad San Fransiske buvo „neproporcingai daug“ mokslą ir technologijas išmanančių Rusijos žvalgybininkų.
Tai patvirtino ir antras su žvalgyba dirbęs amerikietis, kuris atskleidė, kad San Fransiske rusų šnipai bandė sukurti tvirtus santykius su vietiniais technologijų ekspertais ir rizikos kapitalo įmonių darbuotojais.
Šnipai elgėsi labai keistai
Su žurnalistu Z.Dorfmanu kalbėję žvalgybininkai teigė, kad Rusijos konsulatas San Fransiske greičiausiai uždarytas dėl daugybę metų trukusių JAV įtarimų, jog čia agresyviai vystomi Maskvos interesai.
Rusų šnipai San Fransiske naudojo ir naujausias technologijas, ir naujausius žvalgybos rinkimo metodus.
Pasak kelių buvusių JAV žvalgybos pareigūnų, prieš 10 ar daugiau metų Rusijos veiksmai kažkodėl pakito. Įtariami rusų šnipai, dažnai žinodami, kad juos seka JAV federalinis tyrimų biuras (FTB), pradėjo elgtis itin keistai vietose, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė nesvarbios ir atsitiktinės.
Vienas tokių atvejų – rusų šnipo pasirodymas Stinston Biče, kuris yra 45 minutės automobiliu nuo San Fransisko. Prie pat vandens stovėjo vyras su kostiumu, kuris rankoje laikė mažą elektroninį prietaisą. Jis kelias minutes spoksojo į horizontą, tada apsisuko, įsėdo į automobilį ir nuvažiavo.
Tiesa, toks keistas elgesys pastebėtas ne kartą. Kiti rusai aptikti stovintys ir neva nieko nedarantys rugių laukuose, kalnuose ir kitur.
„Rusija nuo senų laikų naudoja teisėtai į JAV atvykstančius keliautojus, kad jie rinktų svarbią informaciją. Tuo gali užsiimti, pavyzdžiui, vizą gavęs žmogus, kuris turi atlikti mokslinį pristatymą arba atostogauti Napos slėnyje atvykęs rusas“, – teigė buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) Rusijos operacijų skyriaus vadovas Stevenas Hallas.
Kai kurie įtariami šnipai nuolatos darė itin keistus dalykus degalinėse. Antai du įtariami rusų žvalgybininkai atvažiavo į vieną degalinę: kol vairuotojas stovėjo šalia automobilio, tačiau nepylė jokių degalų, keleivis priėjo prie medžio ir apėjo jį kelis kartus. Tada abu vyrai nuvažiavo.
Įtariami šnipai šį keistą „ritualą“ atliko kelis kartus keliose konkrečiose degalinėse. JAV žvalgybininkai turėjo kelias versijas, ką rusai bandė padaryti. Vieni spėjo, kad šnipai bandė sutrikdyti FTB ir užkrauti daugiau darbo ant kontržvalgybininkų pečių.
Tikslai verčia nerimauti
Tiesa, treti turėjo visai kitų įtarimų. Mat rusai dažnai stovėdavo virš svarbių komunikacijų mazgų, kurie prijungti prie Amerikos šviesolaidinių skaidulų tinklo.
Bėgant laikui, FTB priėjo išvadą, kad Rusija vykdė ilgalaikę operaciją ir rinko informaciją, siekdama surasti visus įmanomus požeminius komunikacijų mazgus Amerikoje bei aptikti svarbius taškus šveisolaidinių skaidulų tinkle, kur perduodami duomenys.
„Jie bandė įvertinti, kiek įmantrus mūsų žvalgybos tinklas“, – svarstė vienas buvęs JAV pareigūnas.
Kartais rusų šnipai bandė įsiskverbti į JAV komunikacijų tinklą, ypač tose vietose, kur į sausumą iškyla povandeniniai kabeliai. Amerikos pareigūnai „beveik visiškai įsitikinę“, kad mažiausiai vieną kartą rusų agentas sėkmingai įsilaužė į telekomunikacijų duomenų bazę.
Tiesa, didžiausią nerimą kėlė tai, kad daugiausiai rusai taikėsi į požeminius komunikacijų mazgus netoli karinių bazių.
JAV pareigūnai priėjo išvadą, kad Kremliaus prioritetas buvo sukurti sąlygas staiga paralyžiuoti Amerikos komunikacijų tinklą, jei tarp Vašingtono ir Maskvos kiltų karinis konfliktas.
Įtartinos veiklos – labai daug
Amerikos kontržvalgybos pareigūnus nuogąstauti dėl ateities privertė ir svarstymas, kad rusų šnipai informaciją apie svarbius komunikacijų tinklo taškus gali perduoti slapta JAV gyvenantiems agentams arba keliautojams iš Rusijos. Jie tokiu atveju galėtų imtis sabotažo, net jei šnipai sugauti.
Taip pat buvo svarstoma, kad Rusija svarbią informaciją galėjo perduoti kitoms šalims, pavyzdžiui, Iranui.
JAV agentai pastebėjo dar vieną nerimą keliantį faktą: įtariami rusų agentai pasirodydavo tose vietose, kur neseniai buvo praskridę Rusijos lėktuvai arba kur jie greitai turėjo pasirodyti.
„Vyko kažkokia komunikacija tarp žmogaus ant žemės ir orlaivio danguje“, – teigė vienas buvęs Amerikos kontržvalgybininkas.
Diplomatinis karas prasidėjo seniai
1983 metais JAV valstybės departamentas uždraudė sovietų diplomatams ir žurnalistams lankytis Silicio slėnyje.
Ameriką valdant prezidentui Ronaldui Reaganui, rusų konsulatas San Fransiske buvo susietas su JAV išdavikais, pavyzdžiui, buvusiu Amerikos oro pajėgų seržantu Allenu Johnu Daviesu, kuris sovietams siūlė informaciją apie slaptą JAV žvalgybos rinkimo programą.
Tuo metu Richardas Milleris tapo pačiu pirmuoju nuteistu FTB agentu, nes jis miegojo su rusų agente, kuri dirbo San Fransisko konsulate.
1986 metais Amerika išmetė 13 sovietų diplomatų, kurie dirbo San Fransiske. Jie buvo įtariami šnipinėjimu. Tiesa, Sovietų Sąjunga tada viešai apkaltino FTB, kad ji po konsulatu iškasė tunelį, sekė diplomatus ir klausėsi jų pokalbių.
Spėjama, kad 1984 metais San Fransisko konsulatas buvo pagrindinis štabas mažiausiai 50 rusų šnipų.
Dar visai neseniai ant konsulato stogo puikavosi maži statiniai, kurių tikslas buvo nuslėpti įvairius duomenų siųstuvus ir antenas nuo orlaivių, kurie kartais praskrisdavo virš pastato.
„Ant stogo buvo vien tik antenos. Gėda, kad leidome visam tam nestabdomai vykti“, – sakė buvusi FTB agentė LaRae Quy, kuri į pensiją išėjo 2006 metais. Anot jos, devintajame dešimtmetyje mažiausiai 50 proc. visų Rusijos konsulato San Fransiske darbuotojų buvo šnipai.
Dar vienas žvalgybininkas pasakojo, kad rusų šnipai visuomet arba dirbdavo, arba būdavo namuose. Retomis akimirkomis, kai jie eidavo pažaisti ledo ritulio arba užsukdavo į barą, jie visuomet sėdėdavo kartu: „Jie būdavo grupelėje, buvo sunku į ją įsiskverbti.“
