Gruodžio 15 dieną Maskvos Zamoskvorečės teismas pripažino buvusį Rusijos ekonomikos plėtros ministrą kaltu paėmus 2 mln. dolerių kyšį.
Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams griežtojo režimo kolonijoje. Taip pat sumokėti 130 mln. rublių (2 mln. JAV dolerių) baudą.
Remiantis Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro duomenimis, dauguma šalies gyventojų pritarė šiam nuosprendžiui.
Užtat buvusio Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino, dabartinio Strateginių tyrimų centro vadovo, rengiančio Vladimirui Putinui ekonomikos reformų programą, žodžiais tariant, nuosprendis A.Uliukajevui baisus ir nepagrįstas.
„Tyrėjų darbas tikrai silpnas. Deja, su panašiu neteisingumu dabar susiduria daugelis“, – pabrėžė A.Kudrinas.
Viskas prezidento rankose
Liberaliosios žiniasklaidos priemonės A.Uliukajevą jau lygina su Michailu Chodorkovskiu – kalintu buvusiu naftos bendrovės „Jukos“ vadovu, itin sunkią bausmę gavusiu ne dėl kriminalinių, o dėl politinių priežasčių.
„Akivaizdu, kad A.Uliukajevas nubaustas ne už tai. Ir akivaizdu, kad visai šiai istorijai vadovauja V.Putinas“, – aiškino radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius Aleksejus Venediktovas.
A.Uliukajevas, tardamas paskutinį žodį teisme iki nuosprendžio paskelbimo, pareiškė esąs nekaltas.
„Neklausk, kam skambina varpai, nes jie skambina tau. Jie gali suskambėti ir bet kuriam dabartinio proceso žiūrovui. Dabar tai tapo labai lengva“, – kalbėjo buvęs ministras.
Pats teismo procesas stebėtojams visada atrodė labai keistas.
Buvęs ekonomikos plėtros ministras kaltintas 2 milijonų dolerių kyšio paėmimu iš artimiausio V.Putinui žmogaus – kompanijos „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino.
Pastarasis Rusijoje vadinamas antruoju pagal įtakingumą žmogumi po V.Putino. Regis, reikėtų būti beveik bepročiu, kad sugalvotum reikalauti kyšio iš tokio asmens.
A.Uliukajevas pinigų iš I.Sečino neva reikalavo už oficialų Ekonominės plėtros ministerijos pritarimą sandoriui, pagal kurį kompanija „Rosneft“ privatizuotų naftos įmonę „Bašneft“.
Viena valstybinė kompanija, privatizuojanti kitą valstybinę kampaniją, – negirdėtas dalykas normalios ekonomikos sąlygomis. Bet, remiantis tyrimo medžiaga, kyšio už palankų sudarymą pareikalauta po to, kai šiam sandoriui asmeniškai pritarė prezidentas V.Putinas. O ministerija jau parengė visus dokumentus sandoriui sudaryti.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip galėtų A.Uliukajevas nevykdyti prezidento sprendimo“, – sako A.Venediktovas.
Krepšys su doleriais
Kyšio ministras neva reikalavo iš I.Sečino, bet „nukentėjusysis“ net neatvyko į teismą, nors keturis kartus buvo kviečiamas duoti parodymų.
Į teismą neatvyko ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) operatyvinis įgaliotinis, kuris surengė operaciją „nutveriant su daiktiniais įkalčiais“ gobšų ministrą.
Byloje daug įrašytų A.Uliukajevo pokalbių, tačiau nėra jokių įrodymų, kad ekonominės plėtros ministras ko nors prašė ar reikalavo iš I.Sečino ar kaip nors jam grasino.
A.Uliukajevas esą buvo nutvertas, kai savo tarnybiniame automobilyje vežė kelioninį krepšį su doleriais.
Bet ministras iš pat pradžių tvirtino, kad iš I.Sečino gavo dovanų krepšį su gero vyno buteliais ir dešrelėmis.
Šie jo tvirtinimai niekaip nepaneigti.
Vis dėlto byla dėl 2 milijonų dolerių kvepia neskaniai.
Tiesa, ne todėl, kad vienas patikimiausių V.Putino ministrų pasirodė besąs kyšininkas – ir dar toks smulkus.
Sulaikius A.Uliukajevą, iš jo grynaisiais paimta 250 tūkstančių JAV dolerių, taip pat frankų, rupijų, dinarų, drachmų, Baltarusijos rublių ir kitokios valiutos, brangiųjų metalų luitų bei auksinių monetų – iš viso apie 500 mln. rublių (7,2 mln. eurų) vertės turto.
Teisėsauga taip pat areštavo 15 nekilnojamojo turto objektų, įvertintų mažiausiai 564 mln. rublių (8,12 mln. eurų).
Dar apie 500 mln. rublių įvairia valiuta buvo saugomi ministro sąskaitose banke.
Tai reiškia, jog minėtasis kyšis sudarė vos 7–8 proc. A.Uliukajevo jau turimų turto ir piniginių aktyvų.
Ir tai neskaitant ekonomikos plėtros ministrui priklausančių įvairių įmonių akcijų.
Nereikia pamiršti, kad oficialios šio ministro pajamos siekė vidutiniškai 40 mln. rublių (576 tūkst. eurų) per metus.
Nepasidalijo valdžios pinigų
Dabartinė ministro A.Uliukajevo byla dėl 2 mln. JAV dolerių, kaip spėja kai kurios žiniasklaidos priemonės, tėra maža dalis vadinamojo „baseino“ – rusų biurokratijos papildomo apmokėjimo sistemos.
Neseniai apie šią sistemą rašė laikraščio „Novaja gazeta“ apžvalgininkė Julija Latynina.
„Sklando rimti gandai, jog esama kažkokio juodojo fondo, iš kurio mokami atlyginimai grynaisiais stambiems valstybės valdininkams.
Pagrindiniai šio fondo rėmėjai – keletas valstybinių bankų“, – teigė apžvalgininkė.
Prieš metus, iškart po A.Uliukajevo suėmimo, žiniasklaidoje buvo pateikiama tokia kelioninio krepšio su doleriais atsiradimo istorija.
Neva kai „Bašneft“ privatizavimas jau buvo įvykęs, investicinis bankas „VTB Capital“ gavo iš biudžeto 25 mln. eurų už jo suorganizavimą.
Nemaža dalis šios sumos buvo išdalyta vadovybės ir kai kurių darbuotojų premijoms. Bet A.Uliukajevas buvo nepatenkintas, nes pagrindinę privatizacijos dokumentų dalį parengė ne investicinis bankas, o Ekonominės plėtros ministerija, kuriai už šį darbą niekas nesumokėjo.
„VTB Capital“ valdybos pirmininkas Andrejus Kostinas neva jį nuraminęs: „Aš pakalbėsiu su I.Sečinu, jis protingas žmogus ir viską padarys.“
Tiesa, vėliau A.Kostinas kategoriškai atsisakė šios versijos.
Radijo stoties „Echo Moskvy“ vyriausiasis redaktorius A.Venediktovas mano, kad A.Uliukajevas buvo nuteistas tikrai ne už kyšį.
„Lygiai prieš metus per spaudos konferenciją V.Putino paklausta: „Ar žinote A.Uliukajevo versiją apie tai, kas iš tikrųjų įvyko?“ Prezidentas šiurkščiai atsakė: „Man to nereikia. Man pakanka operatyvinių tarnybų informacijos.“ – V.Putiną citavo A.Venediktovas. – Manau, tai gali būti signalas: „Vaikinai, aš jus stebiu. Tik pabandykite blaškytis į šalis, tik pamėginkite iššokti iš laivo. Aš jus pasieksiu.“
