Šeštadienį Japonijos premjeras lankosi Vilniuje, o sekmadienį keliaus į Kauną. Čia jis aplankys buvusį Japonijos konsulatą, kuriame visame pasaulyje žinomas vicekonsulas Chiune Sugihara 1940 metais išdavė tūkstančius vizų žydų pabėgėliams. Tik dėl to jie išvengė Holokausto ir liko gyvi.
Išskirtinį dėmesį Sh.Abe vizitui į Kauną skyrė viso pasaulio žiniasklaida, įskaitant AFP, „Japan Times“ ir „The Times of Israel“.
Ch.Sugihara yra vienas iš maždaug 15 diplomatų, kurie per Antrąjį pasaulinį karą Europos žydams išdavė vizas.
Pabėgėliai ieškojo išsigelbėjimo
Vicekonsulu Ch.Sugihara paskirtas 1939 metų spalį, mėnuo po to, kai tuo metu sąjungininkėmis buvusios Vokietija ir Sovietų Sąjunga užpuolė ir pasidalino Lenkiją.
Tada Japonija laikė tuo metu dar nepriklausomą ir neutralią Lietuvą, kuri priėmė tūkstančius lenkų pabėgėlių, kaip puikią vietą išsilavinusiam Ch.Sugiharai rinkti žvalgybinę informaciją apie karinius veiksmus regione.
Tiesa, ramybės iliuzija dužo kitais metais, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Lietuvą. Milžiniškos minios žydų pabėgėlių, daugiausiai iš okupuotos Lenkijos, užgulė Japonijos konsulatą: pabėgėliai žūtbūt norėjo gauti vizą.
„Kai Raudonoji armija įžengė į Lietuvą, pabėgėliai suvokė, kad tai nebebus ta pati neutrali šalis, kuri jiems prieš metus suteikė prieglobstį.
Dėl kitų aukojo sveikatą
Ch.Sugihara nešvaistė laiko ir nuo 1940 metų liepos iki rugpjūčio žydams išdavė daugiau nei 2 tūkst. vizų. Kai kuriomis dienomis jis dirbdavo net po 18 valandų.
Japonijos diplomatas labai artimai bendradarbiavo su Nyderlandų konsulu Kaune Janu Zwartendijku. Pastarasis žydams išdavė dokumentus, leidusius jiems iš Japonijos vykti į Karibuose esančią, olandams priklausančią Kiurasao salą.
Tuo metu Sovietų pajėgos pilnai aneksavo Lietuvą ir nurodė iki rugsėjo iš šalies išvykti užsienio diplomatams.
Iki išvykdamas į Vokietiją Ch.Sugihara be atvangos išdavinėjo vizas žydams. Jis jas išduodavo ir viešbutyje, kur buvo apsistojęs Kaune.
Be to, kai kurie liudininkai pasakojo, kad jis vizas išdavinėjo net traukinyje, kuris iš Kauno turėjo jį vežti į Berlyną.
Bandė sunaikinti žydų palikimą
Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu gyveno daugiau nei 200 tūkst. žydų. Tų žydų, kurie nesugebėjo pabėgti iš šalies, laukė tragiškas likimas. 1941–1944 metais, kai šalį buvo užėmę nacių okupantai, žuvo daugiau nei 90 proc. visų Lietuvos žydų.
Ch.Sugihara atsistatydino iš Japonijos užsienio reikalų ministerijos 1946 metais. Anot kai kurių istorikų, jis galimai buvo priverstas atsistatydinti, nes kilniaširdžiais veiksmais Lietuvoje nusižengė tiesioginiams nurodymams iš Tokijo.
Gerbiamas diplomatas mirė 1986 metais, dveji metai po to, kai jam Izraelis suteikė Pasaulio tautų teisuolio vardą.
Dabar 2,8 mln. žmonių turinčioje Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky aiškino, kad Ch.Sugiharos palikimas ir „neapskaičiuojamas“.
Didelis susidomėjimas Kaunu
Tiek Kaune, tiek Vilniuje Ch.Sugiharos garbei yra pavadintos gatvės ir aikštės. O buvęs Japonijos konsulatas Kaune paverstas muziejumi.
Pernai net 14 tūkst. turistų iš Japonijos aplankė buvusį konsulatą.
„Lietuva didžiuojasi Ch.Sugiharos palikimu. Džiaugiamės, kad dėl Sugiharos namų turizmas iš Japonijos į Kauną ir bendrai į visą Lietuvą padidėjo.
Manau, ministro pirmininko Sh.Abe vizitas padidins susidomėjimą“, – kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
