Advokatas buvo apkaltintas mokesčių slėpimu ir įkalintas už tai, kad atskleidė 230 mln. JAV dolerių (184 mln. eurų, 2006 m. kursu) vertės valdžios sukčiavimo schemą. Nesulaukęs pagalbos dėl prastėjančios sveikatos Maskvos Butyrkų kalėjime jis mirė mažiau negu po metų.
S.Magnitskio byla yra kone žymiausias ir daugiausia aprašytas žmogaus teisių pažeidimo pavyzdys Vladimiro Putino Rusijoje.
Kad ji tokia tapo, galima labiausiai dėkonti vienam žmogui – JAV gimusiam, bet Jungtinės Karalystės pilietybę vėliau gavusiam investuotojui Billui Browderiui.
Karjeros viršūnėje jis vadovavo didžiausiam Rusijos užsienio investicijų fondui „Hermitage Capital“. Bet po S.Magnitskio mirties už teisininką atkeršyti nutaręs B.Browderis pasuko į Vašingtoną.
Jam pavyko tapti vadinamojo Magnitskio įstatymo, kuris yra priimtas keturiose pasaulio valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, varomąja jėga. Bet tai turėjo savo kainą: dar ir praėjusio gruodžio pabaigoje jis vėl buvo Maskvoje už akių nuteistas dėl mokesčių slėpimo.
Rakštis V.Putino pašonėje
B.Browderis žmogaus teisių aktyvistu tapti neplanavo. JAV komunistų partijos lyderio Earlo Browderio anūkas prieš kairuoliškas savo šeimos pažiūras maištauti nusprendė tapdamas tikru kapitalistu.
Stanfordo verslo mokyklą baigęs B.Browderis susidomėjo Rytų Europa, tad iš karto po geležinės uždangos griūties atsidūrė Lenkijoje, kur turėjo išgelbėti bankrutuojančią autobusų kompaniją.
Kelionė amerikiečiui įsiminė ne tik dėl nevalgomų riebių kepsnių ir atstumiančios šaltienos, bet ir dėl pastebėtos galimybės investuoti. Rytų Europos ir Rusijos įmonių akcijos buvo pardavinėjamos taip pigiai, jog B.Browderis greitai suprato, kad tai puiki proga staigiai praturtėti.
Vos 31-erių į Maskvą persikėlęs ekonomistas 1995-aisiais įkūrė savo investicinį fondą „Hermitage Capital“ ir ėmė skaičiuoti augantį pelną.
Žinoma, staiga didžiausiu užsienio investuotoju Rusijoje tapęs B.Browderis netruko susirasti priešų – oligarchų, kurie nenorėjo dalintis įtakos sfera.
Įsitikinęs savo saugumu B.Browderis ėmė veltis į atvirą karą su didžiausių Rusijos bendrovių vadovais, kurie mėgino iš rinkos išstumti Vakarų investuotojus, tačiau tai truko neilgai.
„Kol sutapo mano ir V.Putino interesai, viskas buvo gerai. Jaučiausi puikiai – ne tik uždirbau didelius pinigus, bet ir maniau darantis gera pasauliui, nes tramdžiau oligarchų godumą“, – vėliau pasakojo amerikietis.
Kaip savo knygoje rašo B.Browderis, viskas pasikeitė, kai buvo suimtas naftos bendrovės vadovas Michailas Chodorkovskis.
Rusijos prezidentas juo pasinaudojo kaip pavyzdžiu šantažuodamas kitus oligarchus: jeigu nenorėjo atsidurti M.Chodorkovskio vietoje, įmonių vadovai turėjo jam perrašyti nemažą dalį savo akcijų.
Tuomet įžūli B.Browderio veikla ėmė trukdyti tiesiogiai V.Putinui, kurį jis dėl šių slaptų susitarimų vadino turtingiausiu pasaulio žmogumi.
Atsako ilgai laukti nereikėjo. 2005-aisiais grįždamas į Maskvą iš Londono – kas antrą savaitgalį jis ten lankė sūnų iš pirmosios santuokos ir naują mylimąją – B.Browderis buvo sulaikytas Šeremetjevo oro uoste, pralaikytas 15 valandų ir be paaiškinimo išsiųstas atgal į Jungtinę Karalystę.
Už tiesos paieškas – mirtis
Tačiau tuo puolimas nesibaigė. Nors B.Browderiui pavyko iš Rusijos patraukti visas investuotojų lėšas, po kurio laiko į jį ėmė smigti įvairiausių teisinių ieškinių strėlės.
Galų gale investuotojo advokatai išsiaiškino, kad Rusijos teisėsaugai pavyko pavogti net tris jo kompanijas ir panaudoti jas sudėtingai pasipelnymo schemai.
Įmonės slapta buvo perregistruotos kito savininko, dažniausiai kokio nors regiono nusikalstamo veikėjo vardu, o tada jis pateikdavo prašymą dėl visų tikrųjų savininkų sumokėtų 230 mln. JAV dolerių (184 mln. eurų 2006 m. kursu) mokesčių grąžinimo.
Tada neegzistuojantiems savininkams valdžios paskirti advokatai atstovaudavo teismuose, kur dar ir prisiimdavo kaltę dėl neteisėtai pasisavintų mokesčių.
Planas suveikė: Vidaus reikalų ministerijos atstovai praturtėjo, o B.Browderis už akių buvo nuteistas už mokesčių vengimą.
Kai ieškinių ėmė daugėti, o visus Rusijoje likusius jo partnerius pradėjo sekti nepažįstami vyrai, B.Browderis suprato, kad jiems reikia greičiau bėgti iš šalies.
Keli įmonės advokatai slapta paspruko iš Rusijos, tačiau vienas jų atsisakė kelti koją už tėvynės ribų.
S.Magnitskis nenuilsdamas kruopščiai rinko informaciją apie tai, kaip buvo sukurpta sudėtinga mokesčių vagystės schema.
Labiausiai rusą erzino tai, kad nusavinę „Hermitage Capital“ priklausiusias bendroves 230 mln. dolerių valdžios pareigūnai pavogė ne iš B.Browderio, o iš visų mokesčių mokėtojų kišenių.
Tačiau, pasak B.Browderio, Rusijoje teisingumo rasti nepavyko.
Skundai buvo atmesti, o tie, kuriuos teismai priėmė, buvo pavesti tirti tiems patiems pareigūnams, kurie pasipelnė iš sukčiavimo.
Nors S.Magnitskis ilgai netikėjo, kad gali atsidurti už grotų vien už tai, kad kalba apie viešai daromus nusikaltimus, 2008-ųjų lapkritį jis buvo suimtas, įmestas į kamerą ir paliktas likimo valiai.
Siaubingomis sąlygomis kalinčiam teisininkui per metus išsivystė kasos uždegimas ir tulžies akmenligė. Jis buvo sukaustytas skausmo, tačiau pareigūnai neleido gydytojui jo apžiūrėti.
Valdžios rankomis vykdomas kankinimas turėjo S.Magnitskį priversti atsiimti savo liudijimą, tačiau jis nepasidavė.
Galų gale pablogėjus būklei kalinys buvo perkeltas į vienutę, kurioje jį sumušė prižiūrėtojai. 358 dienas kalėjime praleidęs, bet jokių kaltinimų taip ir neišgirdęs S.Magnitskis mirė 2009-ųjų lapkričio 16 dieną. Jam buvo 37-eri.
Pavyko iškovoti sankcijas
Tuo metu Londone gyvenantis B.Browderis jo našlei ir dviem sūnums pažadėjo, kad visiems prie S.Magnitskio mirties prisidėjusiems pareigūnams bus atkeršyta.
Iš pradžių jo organizacija sukūrė kelis vaizdo įrašus, kuriuose atskleidė, kaip advokatą į kalėjimą nusiuntę pareigūnai mėgaujasi pasakiškais turtais, prabangiais apartamentais ir egzotiškomis atostogomis, nors iš paprastos valstybės tarnautojo algos jiems tai padaryti būtų neįmanoma.
Dalį žmonių, kuriems nubyrėjo dalis iš 230 mln. JAV dolerių, 2010 metais padėjo atskleisti slapta su B.Browderio partneriais Londone susitikęs finansininkas Aleksandras Perepličnas.
Deja, po dvejų metų 44-erių rusas, bėgiodamas netoli savo namų Sario grafystėje, mįslingomis aplinkybėmis susmuko ir mirė.
Bet žinios, kaip Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai mėgaujasi turtais, sukrėtė ir pačius rusus, ir užsieniečius.
„Kadangi Sergejui teisingumo negalėjau rasti Rusijoje, nusprendžiau jo ieškoti užsienyje. Tada ši istorija persikėlė į Vašingtoną“, – rašė B.Browderis.
Kita naujojo aktyvisto stotele tapo Vašingtonas. Naudingos pažintys padėjo jam įtikinti Kongreso narius priimti įstatymą, kuriuo būtų skiriamos sankcijos prie S.Magnitskio mirties prisidėjusiems asmenims.
Nors šiam įstatymui iš pradžių priešinosi Baracko Obamos administracija, paskelbusi apie pastangas pagerinti santykius su Maskva, jis buvo priimtas.
2012-ųjų gruodį B.Obama pasirašė įstatymą, kuriuo įšaldė 18 rusų lėšas ir uždraudė jiems atvykti į JAV.
Vėliau vadinamąjį Magnitskio įstatymą priėmė Estija, Kanada, o pernai lapkričio 16-ąją, per aštuntąsias S.Magnitskio mirties metines, tai padarė ir Lietuva.
Beje, vakar Lietuvos vidaus reikalų ministerija pagal šį sąrašą uždraudė į Lietuvą atvykti 49-iems Rusijos piliečiams, kurie kaltinami žmogaus teisių pažeidimais ir pinigų plovimu.
Nuteisė mirusį žmogų
Magnitskio sąrašas kelis kartus plėtėsi ir jame atsidūrė daugiau žmogaus teisių pažeidimais įtariamų rusų pavardžių.
„V.Putino aplinkos pareigūnus ištiko apopleksija. Visi artimiausi jo patikėtiniai pasinaudojo savo pareigomis, kad pasakiškai praturtėtų, o kai kurie iš jų pakeliui atliko itin juodų darbelių. Šis sąrašas atvėrė kelią naujoms sankcijoms. Tai pakeitė viską“, – rašė B.Browderis.
Griežtas Vakarų smūgis Rusijai pataikė į skaudžiausią vietą – turtingiausių Rusijos žmonių norą poilsiauti užsienyje ir laikyti turtą Amerikoje.
Įstatymo rengėjai juokavo: „Kam rusams vogti, jei pinigus gali išleisti tik akmenuotame Sočio paplūdimyje?“
Tad V.Putino atsakas taip pat buvo itin žiaurus ir užsieniečiams, ir patiems rusams. Rusija uždraudė amerikiečiams įsivaikinti savo piliečius, nubausdama daug žmonių, kurie ruošėsi priimti į savo šeimą neįgalius vaikus iš Rusijos.
B.Browderis irgi neliko pamirštas. Gruodžio pabaigoje jis buvo už akių nuteistas 9 metus kalėti už mokesčių vengimą. Tai ne pirmas toks nuosprendis, tačiau toli gražu ne pats absurdiškiausias.
Jau skelbia žudiku maniaku
Pernai Rusijos prokurorai žengė dar vieną žingsnį: pareiškė, kad būtent B.Browderis yra kaltas dėl S.Magnitskio mirties.
Rusijos tyrimų komitetas advokato mirtį kalėjime ėmė tirti kaip žmogžudystę, kurią suorganizavo B.Browderis. Įkalčiai? Pareigūnų neva perimti Vakarų žvalgybos agentūrų pokalbiai.
„Toks jausmas, kad aš – jų baisiausias košmaras. Ankstesni bandymai mane prisivilioti į Rusiją ir nuteisti nepavyko, todėl iš mokesčių vengimo kaltinimai pakeisti į sukčiavimą, šmeižtą, o dabar, regis, būsiu kaltinamas ir žmogžudyste“, – teigė B.Browderis.
Maža to, jam pernai buvo keliama byla ir dėl 2007–2008 metais esą įvykdytų trijų žmogžudysčių. Mįslingai mirę vyrai buvo susiję su kriminalinėmis grupuotėmis, kurios prisidėjo prie B.Browderio įmonių vagystės.
Rusija mėgina amerikietį pasiekti ir per Interpolą. Nors anksčiau ši tarptautinė organizacija buvo nusprendusi nebepriimti naujų Rusijos prašymų dėl arešto orderių, nes jie pernelyg dažnai naudojami politinėms reikmėms, pernai vienas Maskvos prašymas dėl B.Browderio buvo patenkintas.
Vasarą jis buvo sulaikytas Hitrou oro uoste, kai mėgino išskristi į JAV, tačiau vėliau leidimas atvykti į gimtąją šalį jam buvo atnaujintas.
Bylos vėjai siūbavo ir JAV prezidento bokštą
Magnitskio įstatymas praėjusią vasarą buvo prisimintas ir dėl sąsajų su šiuo metu vykdomu tyrimu dėl Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus Donaldo Trumpo naudai.
Jis buvo aptarinėjamas prieš rinkimus įvykusiame kampanijos vadovo Paulo Manaforto, prezidento sūnaus Donaldo Trumpo jaunesniojo ir žento Jaredo Kushnerio susitikime su Rusijos teisininke Natalija Veselnickaja.
Nors advokatė kampanijos narius priviliojo pažadais pateikti neigiamos informacijos apie D.Trumpo varžovę Hillary Clinton, susitikime buvo deramasi dėl to, kaip amerikiečiai galėtų atšaukti Magnitskio įstatymą. N.Veselnickaja mainais už tai žadėjo atšaukti Kremliaus atsaku tapusį draudimą amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus. Apie tai JAV Senato komitetui liudijo ir B.Browderis.
