Visos Šiaurės aljanso narės laikosi griežtų oro erdvės saugojimo procedūrų, rašo „Interia“.
„Šiose šalyse veikia integruotos oro erdvės apsaugos sistema, tai reiškia, kad kiekviena šalis privalo disponuoti potencialu, leidžiančiu reaguoti į oro erdvės pažeidimus“, – aiškino W.Lorenzas.
Šalis, į kurios oro erdvę įskris užsienio šalies lėktuvas, privalo pakelti savo naikintuvus, kad įvertintų grėsmės lygį. Kartais oro erdvė pažeidžiama netyčia. Tačiau kaip aiškino Lenkijos ekspertas, tokius „pasiklydusius“ lėktuvus būtina patikrinti.
„Šalis, kuri yra NATO narė, privalo patikrinti lėktuvą, išsiaiškinti, kokiai šaliai jis priklauso, kodėl atsirado šioje oro erdvėje. Priklausomai nuo atsakymo į šiuos klausimus, priimami atitinkami veiksmų sprendimai“, – paaiškino W.Lorenzas.
Naikintuvai gali palydėti lėktuvą, jei šis pasiklydo. Tačiau jei įtariama, kad oro erdvė buvo pažeista siekiant sukelti provokaciją ar turint piktų kėslų, jį gali priversti nutūpti. Koks grėsmės lygis sprendžia naikintuvų pilotai.
Rusija suaktyvėjo?
Rusijos lėktuvai gana reguliariai atsiduria NATO šalių oro erdvėje arba prie pat jos. Net ir šios savaitės pradžioje Rusijos Tu-160 praskrido šalia Beneliukso šalių oro erdvės, anksčiau jie ne kartą pasirodė Estijoje, Lietuvoje, Lenkijoje.
Maža to, incidentų kildavo tarp rusų ir amerikiečių naikintuvų Sirijoje. Nemažai klausimų buvo kilę ir karinių pratybų „Zapad“, vykusių praėjusių metų rugsėjį, metu.
Tačiau ar galima teigti, kad Rusijos veiksmai suaktyvėjo?
V.Putino tikslai
W.Lorenzas įsitikinęs, kad Rusijos tikslus reikia vertinti kelių aspektų kontekste.
„Pirmiausia, tarp Maskvos ir Aljanso išaugo įtampa. Savo aktyviais veiksmais Rusija bando parodyti, kad ji yra pajėgi apginti Kolos pusiasalį, kuriame yra didžiausia Šiaurės flotilės laivų dalis, taip pat branduoliniai povandeniniai laivai.
Jeigu kils konfliktas su NATO, Rusijai reikės sukurti buferinę zoną ir ji neleis, kad į šią teritoriją galėtų patekti Aljanso oro pajėgos arba laivai. Tai Rusijos saugumo garantija: povandeniniai laivai turi išsaugoti galimybę nepastebimai išplaukti į atvirą jūrą“, – aiškino W.Lonenzas.
Antras Rusijos politikos elementas yra spaudimas NATO valstybėms.
„Rusai nesugeba įsiveržti giliai į NATO šalių oro erdvę, jie gali tik kelti provokacijas ją pažeisdami. Baltijos šalyse, prie NATO sienų Šiaurėje ar Pietuose. Šiaurėje Rusija veikia aktyviausiai.
Rusų lėktuvų buvimas rodo, kad augant įtampai ar krizei, galinčiai peraugti į karinį konfliktą, rusai imsis branduolinio šantažo, bandydami Aljanso šalis atkalbėti nuo savitarpio pagalbos suteikimo“, – tikino ekspertas.
Maža to, Maskva renka duomenis, kurie leidžia jai įvertinti, kaip greitai sugeba reaguoti į oro erdvės pažeidimus NATO šalys, kokią techniką jos turi, kaip veikia jos gynybos sistemos.
„Tokie skrydžiai leidžia patikrinti, kaip greitai sugeba reaguoti Aljansas. Kai Norvegijos lėktuvai nesugebėjo pakilti palydėti Rusijos lėktuvo dėl prasto oro, tai Maskvai yra labai svarbi informacija“, – tikino W.Lonenzas.
Kiti Rusijos veiksmų tikslai – tai primenantys SSRS ir JAV siekiai Šaltojo karo metu sukelti įtampą.
„Yra temos, dėl kurių Aljansas ir Rusija neranda bendros kalbos. Tai, pavyzdžiui, Ukraina, Europos saugumo architektūra, NATO atvirų durų politikos ateitis. Maskva dėl savo provokacijų nori padidinti „statymus“.
Vladimiro Putino planas toks: destabilizuoti padėtį regione taip, kad Aljansas būtų priverstas nusileisti Rusijai“, – įsitikinęs ekspertas.
Dar vienas Kremliaus tikslas – blokuoti vandens kelius į Europą, kad jais negalėtų pasinaudoti JAV.
Tačiau ar jis gali to pasiekti?
„Rusijos jūsų pajėgos turėtų turėti galimybę išplauti į Atlanto vandenyną. Kelias iį JAV į Europą veda per teritoriją tarp Islandijos, Grenlandijos ir Jungtinės Karalystės. Jei ten atsiras Rusijos laivai bei povandeniniai laivai, jie gali blokuoti kelią“, – mano analitikas.
Naujas Šaltasis karas?
W.Lonenzas teigia, kad NATO ir Rusijos santykiai yra ypač įtempti. Nors kai kurie apžvalgininkai įsitikinę, jog Rusija tik nori demonstruoti savo karinius raumenis, lenkų ekspertas mano, kad padėtis yra rimtesnė.
„Mes negalime manyti, kad šie veiksmai skirti tik užsienio publikai. Iš tiesų tai svarbūs Rusijos gynybos politikos elementai, kurie gali atsiliepti ir saugumo lygiui NATO šalyse“, – teigia Lenkijos ekspertas.
Neretai kalbama, kad šiuo metu pasaulis žengė į naująjį Šaltąjį karą.
„Investavimas į naują ginkluotę – tai tendencija, kuri sumažina, o ne padidina, saugumo lygį Europoje. Kita vertus, NATO imasi žengti žingsnius, kurie turi sulaikyti Rusiją ir parodyti, kad Aljansas tikrai yra pasirengęs ginti savo teritoriją.
Kalbama pirmiausia apie tai, kad Maskva nepasiryžtų patikrinti, kiek patikimos NATO garantijos šalių atžvilgiu, nes tai atves prie krizės. Turime parodyti, jog esame pasiruošę gintis.
Tarptautinių batalionų buvimas Lenkijoje ir Baltijos šalyse yra savotiškas detonatorius. Jei Rusija imsis veiksmų prieš šias šalis, Aljansas bus priverstas automatiškai įsitraukti į konfliktą.
Tai labai svarbus Rusijos atgrasymo elementas“, – įsitikinęs W.Lorenzas.
