D.Trumpas ne kartą gyrėsi, kad joks kitas JAV politikas per pirmuosius metus nepasiekė tiek, kiek jis, 45-uoju prezidentu 2017 metų sausio 20 dieną tapęs milijardierius.
Anot respublikono D.Trumpo, nesustabdomas ekonomikos augimas, beveik visiškas džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ sunaikinimas ir daugybė kitų laimėjimų yra jo asmeninis nuopelnas.
Bet kritikai aiškino, kad priežastis, kodėl 71 metų D.Trumpas toks nepopuliarus – tai atspindi itin žemi jo reitingai – yra politinės patirties stoka ir negebėjimas elgtis diplomatiškai.
Pasak apklausų vidurkius skaičiuojančio tinklalapio „FiveThirtyEight“, didžiausias D.Trumpo palaikymas šįmet siekė 47,8 proc., o žemiausiai buvo nukritęs iki vos 36,7 proc.
Kritikų manymu, D.Trumpas parodė esąs nevertas posto, nes net respublikonams turint daugumą Atstovų Rūmuose ir Senate jis nesugebėjo surinkti palaikymo žadėtiems įstatymų projektams.
Jau nekalbant apie tai, kad nuo pirmųjų prezidento darbo dienų nebuvo laiko atsikvėpti nuo vienas už kitą didesnių skandalų.
Didžiausias jų yra D.Trumpą persekiojanti raudonoji šmėkla – tyrimas dėl Kremliaus ryšių su jo patikėtiniais.
Daug aistrų sukėlė ir D.Trumpo nuolatinis karas su žiniasklaida bei reakcija į Šiaurės Korėjos krizę. Taip pat negalima pamiršti amerikiečių nuogąstavimų, kad D.Trumpas, vis labiau izoliuodamas JAV, užleis galingiausios pasaulio šalies titulą Kinijai.
Pažvelkime į visus praėjusius kadencijos metus nuosekliai.
2017 m. sausis. Palaikymas – 43,9 proc.
Džiaugsminga „likimo užmirštų amerikiečių“ nuotaika D.Trumpui patekus į Baltuosius rūmus ilgai netruko – prezidentas iškart pradėjo kovą su žiniasklaida.
D.Trumpas ir jo patikėtiniai aiškino, kad jo inauguraciją stebėjusi minia buvo pati didžiausia, nors iš nuotraukų matyti, jog ji buvo gerokai mažesnė negu per pirmtako Baracko Obamos inauguraciją.
Tuo metu D.Trumpo pažiūromis pasibaisėję amerikiečiai rengė virtinę protestų. Tarp jų buvo moterų žeminimą pasmerkusios eitynės, kuriose dalyvavo net 4 mln. žmonių iš viso pasaulio.
D.Trumpas pernai sausį priėmė ir daug prieštaringai vertinamų sprendimų. Pavyzdžiui, JAV pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties.
Be to, jis nurodė tiesti B.Obamos uždraustus naftotiekius „Dakota Access“ bei „Keystone XL“ ir užsimojo apriboti į JAV iš musulmonų šalių atvykstančių žmonių skaičių.
Nors kadenciją pradėjo kiršindamas visus iš eilės, D.Trumpas išpildė vieną pagrindinių savo pažadų, duotų per prezidento rinkimų kampaniją, – naujuoju Aukščiausiojo teismo teisėju skyrė konservatorių Neilą Gorsuchą.
Tiesa, tai ilgą laiką buvo vienintelis dėmesio vertas prezidento pasiekimas.
Vasaris – 42,9 proc.
Šis mėnuo D.Trumpui buvo itin blogas. JAV teisėjai suskubo blokuoti prezidento nurodymą neįsileisti į Ameriką atvykstančių musulmonų.
Tuo metu prezidentas tapo piktų apkalbų taikiniu, kai žiniasklaidos priemonėms BBC, CNN ir „The New York Times“ nebeleista klausytis Baltųjų rūmų pranešimų spaudai.
Įsiūtis kilo ir tada, kai prezidento patarėja Kellyanne Conway gyvai eteryje reklamavo D.Trumpo dukros Ivankos parduodamus produktus.
Be to, atsirado pirmoji D.Trumpo administracijos auka – patarėjas nacionalinio saugumo reikalais Michaelas Flynnas. Jis atsistatydino, nes melavo viceprezidentui Mike’ui Pence’ui dėl pokalbio su Rusijos ambasadoriumi JAV Sergejumi Kisliaku apie sankcijas Maskvai.
D.Trumpas asmeniškai spaudė buvusį Federalinio tyrimų biuro (FTB) vadovą Jamesą Comey nesiimti tyrimo dėl M.Flynno.
Kovas – 40,5 proc.
Pavasarį skandalai sprogo dar sparčiau, nepaisant susižavėjimo D.Trumpo kalba Kongrese, kai jis pasirodė itin solidžiai.
Išaiškėjo, kad D.Trumpo paskirtas generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas turėjo ryšių su Rusijos atstovais per prezidento rinkimų kampaniją, todėl J.Sessionsas privalėjo nusišalinti nuo vadovavimo tyrimui dėl Maskvos įtakos rinkimams.
Kovą D.Trumpas patyrė ir pirmą tikrą pralaimėjimą Kongrese. Įstatymo projektas, nurodantis atšaukti B.Obamos sveikatos apsaugos sistemą, vadinamą „Obamacare“, net nepasiekė Atstovų Rūmų, kai buvo sužinota, kad jo neparems pakankamai respublikonų.
Kovą D.Trumpas taip pat sulaukė aršių kaltinimų dėl nepotizmo, kai jo dukra Ivanka paskelbė, kad taps prezidento patarėja.
Balandis – 42 proc.
Milijardierius D.Trumpas ištesėjo pažadą, kad paaukos pinigus, kuriuos gaus eidamas prezidento pareigas. Pirmojo ketvirčio algą jis skyrė Nacionalinei parkų tarnybai. Bet tai nustelbė kiti prezidento veiksmai.
Trumpam nuo vakarienės su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu stalo atsiprašęs D.Trumpas liepė raketomis apšaudyti Sirijos karinę oro bazę, kuri susijusi su chemine ataka prieš civilius.
Tai į jo pusę patraukė dalį demokratų, bet atstūmė kai kuriuos respublikonus, kurie šventai tikėjo prezidento pažadu, kad JAV nesikiš į užsienio šalių problemas.
Blogėjant žiniasklaidos ir prezidento santykiams D.Trumpas nutarė nedalyvauti kasmetinėje Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos vakarienėje. Ji rengiama nuo 1920 metų, o pastarąjį kartą prieš D.Trumpą joje nedalyvavo prezidentas Ronaldas Reaganas 1981 metais, mat jis sveiko po pasikėsinimo į jo gyvybę.
Balandžio pabaigoje D.Trumpas minėjo savo pirmąsias 100 dienų prezidento poste.
Jis gyrėsi, kad pirmi 3 mėnesiai buvo produktyvūs, ir puikavosi gerėjančiais ekonominiais rodikliais. Tiesa, D.Trumpas taip pat puolė gintis: „Aš valdau kitaip. Šimtas dienų – nereikšmingas slenkstis.“
Garsiausiai buvo kalbama apie neįveiktų prezidento pažadų kalną: esminis – siena su Meksika – nepajudėjo iš vietos, draudimas musulmonams atvykti į JAV subliūško, o „Obamacare“ buvo atspari D.Trumpo išrašytiems „vaistams“.
Tuo metu pažadai uždaryti demokratę Hillary Clinton į kalėjimą, suremontuoti griūvančią infrastruktūrą, atnaujinti kariuomenę ir paskelbti Kiniją valiutos manipuliatore buvo visai pamiršti.
Gegužė – 39,1 proc.
Galimi JAV administracijos ryšiai su Kremliumi gegužę toliau kėlė sąmyšį. Prezidentas sukėlė skandalą, kai atleido FTB vadovą J.Comey.
Tačiau amerikiečiai dar labiau apstulbo, kai D.Trumpas į Baltuosius rūmus pasikvietė rusų ambasadorių S.Kisliaką ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Per susitikimą nuotraukas leista daryti tik rusų fotografui.
O liežuvio nesuvaldęs D.Trumpas rusams išplepėjo slaptą informaciją, jog „Islamo valstybės“ teroristai bandė sumažinti bombas, kad jos tilptų į elektroninius prietaisus ir nebūtų aptiktos oro uostuose.
Tuo metu pasklido žinios, kad D.Trumpas mėgino pakišti koją FTB tyrimui dėl Rusijos kišimosi į rinkimus. Dėl to galiausiai vadovauti šiam tyrimui paskirtas specialusis prokuroras Robertas Muelleris.
Gegužę įvyko pirmasis D.Trumpo vizitas į užsienį: jis lankėsi Saudo Arabijoje, Izraelyje, susitiko su popiežiumi Pranciškumi ir kreipėsi į Europos Sąjungos lyderius Briuselyje.
Mėnuo užbaigtas linksmesne gaida, kai prezidentas netyčia patraukė viso interneto dėmesį. Jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė neužbaigtą žinutę, kurioje buvo niekam nežinomas žodis „covfefe“.
Kai kas šį naujadarą JAV vadino metų žodžiu.
Birželis – 39,6 proc.
D.Trumpas pačią pirmą vasaros dieną pareiškė, kad JAV trauksis iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos. Tai sukėlė įsiūtį gimtinėje ir supykdė tarptautinę bendruomenę.
O Kinija pasinaudojo proga ir prisistatė kaip aplinką sauganti didvyrė.
Birželį į Baltuosius rūmus pagaliau įsikėlė pirmoji ponia Melania ir jauniausias prezidento sūnus Barronas.
Tačiau prezidentas neturėjo laiko tuo džiaugtis, mat jo užmojis panaikinti „Obamacare“ susidūrė su dar viena problema: visai kaip Atstovų Rūmuose, Senate respublikonai nesurinko pakankamai paramos, todėl nutarta balsavimą atidėti.
Liepa – 38,2 proc.
Šis mėnuo įstrigo visiems į atmintį dėl staiga ištuštėjusių Baltųjų rūmų – vienas po kito juos paliko prezidento patikėtiniai.
Komunikacijos direktoriumi paskirtas Volstrito finansininkas Anthony Scaramucci poste išsilaikė vos 10 dienų.
Pareigų jis neteko, kai viešai administracijos vadovą Reince’ą Priebusą pavadino „prakeiktu paranojišku šizofreniku“. A.Scaramucci taip pat tėškė, kad vyriausiasis Baltųjų rūmų strategas Steve’as Bannonas „pats sau čiulpia“.
Protestuodamas dėl A.Scaramucci priėmimo atsistatydino Baltųjų rūmų atstovas spaudai Seanas Spiceris. O A.Scaramucci išplūstas R.Priebusas netrukus buvo atleistas.
Skandalą sukėlė ir valstybės sekretorius Rexas Tillersonas, mat sklido gandai, kad jis privačiai vadina D.Trumpą „idiotu“.
Vis dėlto tai nublanko prieš žinią, kad prezidentas savo sūnui Donaldui Trumpui jaunesniajam diktavo, ką sakyti žiniasklaidai dėl slapto jo susitikimo su advokate Natalija Veselnickaja, palaikančia ryšius su Kremliumi.
Susitikime, per kurį ji žadėjo pateikti kompromituojančios informacijos apie H.Clinton, taip pat dalyvavo prezidento žentas Jaredas Kushneris ir tuometis rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas.
Rugpjūtis – 37,3 proc.
Kartu su vasaros karščiais kilo ir įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir JAV.
Diktatoriaus Kim Jong-uno režimas vieną po kito vykdė balistinių raketų, kurios jau galėtų pasiekti JAV, bandymus.
D.Trumpas rėžė, kad į tolesnius Pchenjano grasinimus bus atsakyta „ugnimi ir įsiūčiu“.
Daugelis nuogąstavo, kad konfliktas Korėjos pusiasalyje neišvengiamas, esą Vašingtonas gali sumąstyti suduoti Pchenjanui išankstinį smūgį.
Baimintasi, kad bet koks karinis veiksmas būtų privedęs prie daugybės tūkstančių civilių mirties, net jei JAV ilgainiui laimėtų.
Kol D.Trumpas ir Kim Jong-unas svaidėsi grasinimais, Šarlotsvilyje, Virdžinijos valstijoje, fakelais nešini nacionalistai protestavo prieš istorijos keitimą.
Kilus smurtui tarp jų ir kairiųjų pažiūrų demonstrantų prezidentas pareiškė, jog dėl įvykių kaltos abi pusės.
Tada prezidentas dar keliskart radikaliai pakeitė nuomonę apie įvykius ir sugebėjo atstumti tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius.
D.Trumpo šalininkų bėgimas iš Baltųjų rūmų tęsėsi ir rugpjūtį, kai buvo priverstas atsistatydinti S.Bannonas. Jis anksčiau buvo laikomas pilkuoju kardinolu, kuris „tampė D.Trumpo virveles“ ir buvo „tikrasis prezidentas“.
Prezidento populiarumas dar labiau krito, kai jis suteikė malonę imigrantus agresyviai persekiojusiam šerifui Joe Arpaio.
O mėnesio pabaigoje D.Trumpas susidūrė su didžiuliu iššūkiu – uraganu „Harvey“, kuris nusiaubė Teksasą. Prezidentas su pirmąja ponia aplankė valstiją, bet tik tada, kai pasipylė kritika, jog šalies vadovas elgiasi abejingai.
Rugsėjis – 38,6 proc.
B.Obamos palikimui D.Trumpas rudenį sudavė dar vieną smūgį – nusprendė nutraukti DACA (Atidėtų veiksmų atvykstančių vaikų atžvilgiu) programą, kuri leido nelegaliai į JAV atvykusiems vaikams mokytis ir dirbti.
D.Trumpas, atšaukdamas programą, tesėjo rinkimų pažadą. Vis dėlto respublikonų džiaugsmo šūkius perrėkė demokratai – pasak jų, JAV klesti tik dėl imigrantų, todėl klaida jiems neištiesti pagalbos rankos.
Viltys išgelbėti DACA programą žlugo. Nors D.Trumpas susitiko su Demokratų partijos lyderiais Chucku Schumeriu bei Nancy Pelosi ir net buvo užsiminta apie galimą kompromisą, draugystė žlugo vos ne iš karto.
Tuo metu prezidentas turėjo dar daugiau bėdų dėl stichijų: Floridą nusiaubė galingas uraganas „Irma“, o Puerto Riką – „Maria“.
Lengvabūdiškas D.Trumpo elgesys su stichijų šėlsmą patyrusiais žmonėmis įsiutino daugelį, ypač faktas, kad prezidentas Puerto Rike į minią mėtė popierinių rankšluosčių pakuotes.
Amerikiečiai nerimavo ne vien dėl natūralių, bet ir dėl D.Trumpo sukeltų audrų. Antai prezidentas Kim Jong-uną išvadino „mažuoju raketų žmogeliuku“, be to, grasino „visiškai sunaikinti Šiaurės Korėją“. Pchenjanas savo ruožtu D.Trumpą išvadino „bepročiu“.
D.Trumpo įtūžio neišvengė net amerikietiškojo futbolo žaidėjai. Prezidentas „nepatriotiškais“ išvadino sportininkus, kurie, protestuodami prieš policijos elgesį su juodaodžiais, atsiklaupdavo prieš rungtynes skambant himnui.
Spalis – 37,2 proc.
Vašingtono darbuotojų nesusikalbėjimas Pchenjano klausimu visiems tapo aiškus, kai D.Trumpas rėžė, kad valstybės sekretorius R.Tillersonas nešvaistytų laiko siūlydamas derėtis.
O štai R.Tillersonas toliau atkakliai aiškino, kad diplomatinis sprendimas, kaip įveikti Šiaurės Korėjos krizę, įmanomas.
D.Trumpo gebėjimą reaguoti į krizes spalio mėnesį patikrino masinės šaudynės Las Vegase. Stephenas Paddockas iš 32-ojo viešbučio „Mandalay Bay“ aukšto apšaudė koncerto klausančią minią.
Žuvo 58 žmonės, per 500 sužeista – tai kruviniausios šaudynės JAV istorijoje, D.Trumpas jas pavadino „grynu blogiu“.
Tą patį mėnesį Niujorke įvykdytas teroro išpuolis: Saifula Sajipovas sunkvežimiu važiavo dviračių taku ir nužudė aštuonis žmones.
Spalis įsimintinas ir tuo, jog vis garsiau skamba D.Trumpo kalbos, kad susitarimas dėl Irano branduolinės programos neteisingas.
D.Trumpas ir vėl džiūgavo, kad JAV ekonominiai rodikliai ir finansų rinka auga kaip ant mielių. Nepaisant to, tyrimas dėl Rusijos kišimosi į rinkimus judėjo į priekį – buvusiam D.Trumpo patikėtiniui P.Manafortui oficialiai pareikšti kaltinimai.
Taip pat paaiškėjo, kad buvęs prezidento užsienio politikos patarėjas George’as Papadopoulos prisipažino melavęs FTB dėl susitikimų su rusais.
Lapkritis – 38,2 proc.
Naujas mėnuo prasidėjo staigmena. Galingiausias D.Trumpo ginklas – jo „Twitter“ paskyra – buvo atjungta 11-ai minučių.
Daugelis tai padariusį Bahtiyarą Duysaką liaupsino kaip didvyrį, bet jis vėliau prisipažino, kad paskyrą atjungė visai netyčia.
Keliaudamas po Azijos valstybes prezidentas sutvirtino sąjungininkių ryšius su Amerika, bet dėmesį patraukė tai, jog kelionės metu D.Trumpas vėl pabrėžė, kad tokios žiniasklaidos priemonės kaip CNN „meluoja ir yra nusistačiusios prieš jį“.
Pirmiesiems prezidento metams poste judant link pabaigos jis parodė, kad gali būti ir griežtas, ir gailestingas. Pavyzdžiui, Šiaurės Korėją paskelbė „teroristine valstybe“.
O prieš Padėkos dieną D.Trumpas pirmą kartą atliko tradicinį prezidentinį ritualą – suteikė malonę dviem kalakutams: 16,3 kg Drumstickui ir 21,3 kg Wishbone’ui.
Gruodis – 37,9 proc.
Artėjant šventėms D.Trumpo nuotaika subjuro. Buvęs jo patikėtinis M.Flynnas prisipažino, kad melavo FTB. Be to, prezidentas parėmė pedofilija kaltinamą kandidatą į Alabamos senatoriaus postą Roy Moore’ą, bet jis rinkimus pralaimėjo.
Vis dėlto D.Trumpas gyrėsi, kad gruodį nuskynė didžiausias savo pergales. Tiesa, jos vertinamos nevienareikšmiškai.
D.Trumpas pasielgė taip, kaip nedrįso nė vienas jo pirmtakas: paskelbė Jeruzalę Izraelio sostine ir pareiškė, kad į šį miestą iš Tel Avivo perkels JAV ambasadą.
Šis sprendimas sukėlė didžiulę pykčio bangą pasaulyje, nes Rytų Jeruzalė laikoma būsimos Palestinos valstybės sostine, o dabar taika tarp žydų ir palestiniečių atrodo kaip niekada anksčiau tolima.
Kilo protestai, D.Trumpo sprendimą pasmerkė musulmonų šalys, Vakarai, Rusija.
Antroji žieminė prezidento pergalė – Kalėdų dovana vadintos mokesčių reformos. Tiesa, demokratai reformas peikė dėl to, kad jos daugiausia naudos suteikė patiems turtingiausiems.
2018-ųjų sausis – 39,1 proc.
Nauji metai – senos bėdos. Taip galima apibūdinti sausio mėnesio įvykius. Pasklido gandai apie prastą D.Trumpo fizinę ir psichikos būklę.
Nors po sveikatos patikrinimo buvo teigiama, kad prezidento sveikata puiki, daugelis tuo abejoja, mat D.Trumpas didelę dienos dalį kiurkso priešais televizorių, valgo greitąjį maistą ir šventai tiki, jog sportuoti nesveika.
Žibalo į skandalų laužą papylė žurnalistas Michaelas Wolffas, išleidęs knygą „Ugnis ir įniršis: Trumpo Baltuosiuose rūmuose“ („Fire and Fury: Inside the Trump White House“). Joje atskleidžiama skandalinga informacija apie D.Trumpą, jo šeimą ir sąjungininkus.
Kartu D.Trumpas gyrėsi, kad tik dėl jo spaudimo Šiaurės Korėja nutarė leistis į kalbas su Pietų Korėja prieš žiemos olimpines žaidynes Pjongčange.
Tačiau kas laukia toliau? Tikėtina, kad artimiausiomis savaitėmis vėl daugiausia bus kalbama apie Rusijos skandalą. Manoma, kad specialusis prokuroras R.Muelleris siekia apklausti D.Trumpą, nors pats prezidentas aiškino, jog tikimybė tai padaryti labai maža.
Taip pat netils kalbos apie imigrantus.
Vis dėlto diplomatiškas prezidento tonas greitai pasikeitė.
D.Trumpas rėžė, jog iš JAV turės išvykti iki 200 tūkst. atvykėlių iš Salvadoro. Ir iškėlė klausimą, kodėl JAV turėtų priimti gyventojus iš valstybių, kurios, jo manymu, yra „šiknaskylės“.
Amerikos prezidentas turėjo omenyje Haitį, Salvadorą ir Afrikos šalis.
Ūmaus būdo lyderis skaldo, o ne vienija
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas per JAV prezidento Donaldo Trumpo pirmuosius valdymo metus įžvelgė ir pasiekimų, ir pralaimėjimų.
„Pirmieji metai vertinami gana prieštaringai. Turbūt didžiausias pasiekimas – kad JAV anaiptol neatsižadėjo nei NATO, nei sąjungininkų, priešingai – sustiprino amerikiečių karinį buvimą Europoje, konkrečiai Baltijos šalyse, Lenkijoje. Tai didelis pokytis lyginant su Baracko Obamos laikais. Didžiausiu pralaimėjimu įvardyčiau tai, kad D.Trumpui nepavyko išvengti didesnio Amerikos visuomenės susipriešinimo. Išryškėjo nesutarimai tarp respublikonų ir demokratų rėmėjų grupių – tai kai kuriais atvejais pradėjo kelti riziką JAV politinės sistemos stabilumui. Skaldymas, o ne tautos vienijimas, manau, yra esminė D.Trumpo problema“, – T.Janeliūnas sakė „Lietuvos rytui“.
Pasak profesoriaus, JAV kol kas neužleidžia pasaulio lyderės pozicijos Kinijai: „Tai priklauso ne tik nuo D.Trumpo, bet ir nuo Kinijos galimybių. Kinija tikrai dar ne vienus metus negalės perimti politinio vadovavimo tarptautinėje sistemoje, nes turi per mažai patirties ir interesų.“
T.Janeliūnas, pasiteiravus, ar D.Trumpas 2020 metais gali būti išrinktas antrai kadencijai, pabrėžė, kad „veikiantis prezidentas visuomet turėjo didelį pranašumą prieš kitus kandidatus“. Tiesa, D.Trumpo sėkmė priklausys ir nuo tolesnio respublikonų palaikymo, ir nuo demokratų keliamo kandidato.
Apie antrą kadenciją negalvoja?
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius užsiminė, kad staigus ūkio augimas pakeltų D.Trumpo reitingą.
„Manau, kad didžiausias laimėjimas – priimtas mokesčių įstatymas ir tai, jog vienu Aukščiausiojo teismo teisėjų buvo paskirtas konservatorius, – teigė K.Girnius ir pabrėžė, kad D.Trumpas yra paskyręs ir daugybę kitų konservatyvių pažiūrų teisėjų. – O nesėkmė aiški – jis pasirodė nesuvaldomas, neprognozuojamas žmogus. Ištikimiausi D.Trumpo rinkėjai vis dar jį palaiko, tačiau, manau, po kiek laiko jie pradės juo abejoti.“
Pasak K.Girniaus, jei „dabartinis ūkio augimas, kuris prasidėjo dar Baracko Obamos laikais, gerokai padidėtų ir staiga visų algos pradėtų kilti“, D.Trumpas galėtų girtis „pagerinęs amerikiečių gyvenimą“. K.Girniaus manymu, tai skatintų rinkėjus palaikyti D.Trumpą, „net jei jie nemėgtų jo dėl kitų priežasčių“.
„Manau, kad D.Trumpas kitaip įsivaizdavo prezidentavimą: kad prezidentas panašus į karalių. O tiesiog valdyti, ko iš jo reikalaujama, jis neturi nei gabumų, nei kantrybės. Esu linkęs manyti, jog artėjant rinkimams jis paskelbs, kad buvo geriausias JAV prezidentas ir jau pakankamai pasiaukojo tautai“, – svarstė K.Girnius.
