Komunistų partija skyrė net 5,7 trln. juanių (725 mlrd. eurų) plėtoti 900 projektų visame pasaulyje. Kinija siekia sukurti daugiau nei pusę planetos aprėpiantį infrastruktūros tinklą.
Naujasis Šilko kelias turi sujungti Aziją su Europa ir Afrika.
Šis užmojis, laikomas Kinijos prezidento Xi Jinpingo vaizduotės vaisiumi, turi daugybę pavadinimų – jis dar dažnai vadinamas Ruožo ir kelio iniciatyva.
Planas – paprastas, įgyvendinimas – sunkus.
Norima daug išteklių turinčias, tačiau dažniausiai skurdžias pasaulio valstybes keliais, geležinkelių bėgiais ir uostais sujungti taip, kad visas jas lengvai pasiektų vis toliau besitiesiančios Pekino rankos.
Tai – milžiniška investicija į ateitį, kad vis lėčiau auganti Kinijos ekonomika netrukus vėl galėtų šuoliuoti į priekį.
„Prekyba susies nutolusias šalis, abipusės pamokos užkirs kelią konfliktams, bendradarbiavimas pakeis viršenybės jausmą“, – savo viziją pasauliui išdėstė Xi Jinpingas.
Naujuoju Šilko keliu būtų galima pasiekti 65 valstybes, kuriose susitelkę 70 proc. planetos gyventojų, 75 proc. visų energijos išteklių ir 28 proc. pasaulio BVP.
Pekino ambicijoms augti padeda naujosios JAV administracijos politika, kuri darosi vis labiau izoliacinė.
Tiesa, naujasis Šilko kelias toli gražu dar nėra iki galo išplėtotas ir jo laukia daug iššūkių, tarp kurių – galingų pasaulio valstybių nusistatymas prieš kinų užmojus.
Vartai į visą pasaulį
Viena pagrindinių vietų, kuri atveria kelią Kinijai į likusį pasaulį, – Kazachstano pasienyje vos prieš ketverius metus iškilęs Korgaso miestas.
Į Korgasą kasdien atvyksta 30 tūkst. prekybininkų ir miestas netrukus taps labiausiai apkrautu vidaus vandenų uostu visame pasaulyje.
Korgasas auga ne dienomis, o valandomis – čia kaip grybai po lietaus dygsta gamyklos ir be perstojo verda statybos darbai. Nemažai žmonių čia atvyksta susigundę tuo, kad tai – laisvosios prekybos zona.
Kiti atsikrausto į šį miestą, nes Kinijos valdžia siūlo įvairių privilegijų, pavyzdžiui, dvejus metus nemokėti nuomos.
Dauguma krovinių geležinkelių bėgiais iš Kinijos į likusią Azijos dalį bei Europą keliauja būtent per Korgasą.
Be iššūkių neapsieis
Tiesa, miestas atokus ir paversti jį svarbiu ir vertinamu civilizacijos bei verslo centru – nemenka užduotis.
Ypač kai jis stūkso Takla Makano dykumos, dar žinomos Mirties jūros vardu, pakraštyje.
„Šiandien Korgaso gatvės – iš purvo, bet rytoj jos bus grįstos auksu“, – optimistiškai rėžė Korgaso ekonominės plėtros zonos administravimo komiteto direktoriaus pavaduotojas Guo Jianbinas.
Bėdų kelia ne tiktai atšiaurus klimatas. Korgasas yra toliausiai į Kinijos vakarus nutolusiame Sindziango autonominiame regione, kur dažnai kyla konfliktų tarp Pekino ir islamo tikėjimą išpažįstančių uigūrų.
Nors Pekinas ragina plėtoti verslą Korgase, valdžia pabrėžia, kad likusiame Sindziango regione būtina „išlaikyti stabilumą“.
Kituose miestuose uigūrai privalo gauti leidimą, jeigu nori keliauti net į gretimą kaimą. Taip pat norintys patekti į regiono sostinės Urumči geležinkelio stotį privalo pereiti keturias metalo detektorių bei rentgeno aparatų eiles.
Šaltus santykius tarp Pekino ir Urumči rodo ir faktas, kad Sindziangas – vienintelė Kinijos provincija, kurioje nėra ketvirtosios kartos (4G) mobiliojo ryšio.
Priežastis – noras apriboti džihadistų parsisiunčiamą propagandą.
Nepaisant to, Korgasas įkūnija Pekino viltį, kad į gera pasikeis visas regionas, jog jį pavyks suvaldyti.
Nuo Rytų iki Vakarų
Tiesa, Korgasas – tik vienas miestas, į kurį sparčiai pumpuojami Pekino pinigai.
Kita tokia vieta – Lamu Kenijoje, kur statomas 480 milijonų dolerių (406 mln. eurų) vertės uostas.
Jis ilgainiui greitkeliais, geležinkeliais ir dujų vamzdynais bus sujungtas su Pietų Sudanu bei Etiopija šiaurėje ir Kamerūno uostu Duala Afrikos vakaruose.
Tuo metu kinams prižiūrint Turkmėnijoje tiesiamas 7,3 mlrd. dolerių (6,2 mlrd. eurų) vertės dujų vamzdynas. Kai jis bus baigtas, juo į Kiniją kasmet atitekės 15 mlrd. kubinių metrų dujų.
Plėtodama pasaulinę infrastruktūrą ir stiprindama valstybių tarpusavio ryšius Kinija viliasi, kad privers savo ekonomiką augti kaip ant mielių.
Mat Pekinas gaus priėjimą prie vertingų išteklių ir turės daugybę naujų draugiškų rinkų, kuriose galės parduoti savo prekes.
Pernai kovą Kinijos prekybos ministras Zhong Shanas pareiškė, kad Ruožo ir kelio iniciatyva jau turėjo teigiamą poveikį: Kinijos įmonės įdarbino 180 tūkst. žmonių, be to, gauta 1,1 mlrd. dolerių (930 mln. eurų) daugiau mokesčių.
„Mes pamatysime Kiniją, kuri bus strateginė ir ekonominė šios pasaulio dalies šerdis“, – prognozavo Azijos ekspertas Nickas Bisley iš Australijos La Trobe’o universiteto.
JAV užleidžia sostą
Pekino ambicijoms padeda augti ne vien įspūdinga ateities vizija bei pinigai, bet ir vis didesnis Vašingtono pasyvumas.
Prezidento Donaldo Trumpo administracijos valdoma Amerika vis labiau atsiriboja nuo likusio pasaulio.
Tai tarptautinėje bendruomenėje palengva kuria vakuumą, o jį siekia užimti Kinija.
Kol Pekinas svajoja savo susisiekimo linijomis apjuosti pasaulį, D.Trumpas nesugeba užtikrinti, kad JAV griūvančiai infrastruktūrai atnaujinti būtų skirta 1 mlrd. dolerių (846 mln. eurų). Ir tai nepaisant to, kad tiek D.Trumpas, tiek amerikiečiai suvokia būtinybę skubiai taisyti kelius ir tiltus.
Amerika taip pat pasitraukė iš Ramiojo vandenyno partnerystės sutarties („Trans-Pacific Partnership“, TPP), todėl natūralu, kad šiame regione toliau auga Kinijos įtaka.
Be to, JAV pasitraukus iš Paryžiaus sutarties dėl kovos su klimato kaita pasaulio valstybės ieškojo naujos lyderės, kuri padėtų saugoti aplinką. Pekinas pareiškė, kad su malonumu užims šią poziciją.
Politika ar pavydas?
Atsiradus Amerikos paliktam vakuumui, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas puolė savo gimtinę pristatyti kaip naują žalios politikos vėliavnešę ir gamtos gelbėtoją.
Jam pavyko tai padaryti, nors Kinija labiausiai pasaulyje teršia aplinką. Ir tai nėra vienintelis kontrastas tarp Pekino ambicijų ir karčios tikrovės.
Kinija taip pat nori būti laikoma laisvosios prekybos lydere, nors šiuo metu užsiima ekonominiu protekcionizmu.
Be to, Pekinas siekia būti laikomas gėrio nešėju, nors autoritarinė valdžia nuolatos pažeidžia žmogaus teises. Nieko nuostabaus, kad dideli Kinijos užmojai keistis patinka ne visiems.
„Pasaulyje daug ruožų ir kelių. Jokia viena šalis neturėtų būti tokia galinga, kad visiems aiškintų, jog bus tik vienas ruožas ir tiktai vienas kelias“, – Kinijos iniciatyvą kritikavo Pentagono vadovas Jamesas Mattisas.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad ne vien Kinija turėtų gauti naudos iš naujojo Šilko kelio.
„Keliai yra keliai, ir jais galima tik dalintis – jie negali būti vienos krypties“, – per pirmąjį valstybinį vizitą į Kiniją šį sausį aiškino E.Macronas.
Manoma, kad tai buvo pirmasis rimtas žingsnis link ateityje augsiančio glaudaus bendradarbiavimo tarp Europos ir Kinijos.
Pergalė nėra garantuota
Pesimistai perspėjo, kad naujojo Šilko kelio projektas gali žlugti, nes milžiniški pinigai investuojami į pačias skurdžiausias, nestabiliausias, nors ir daug natūralių išteklių turinčias šalis. Tie patys ekspertai svarstė, kad Ruožo ir kelio iniciatyva ilgainiui gali būti užmiršta.
„Kinai galbūt prisiima daugiau atsakomybės, nei jie galės skirti pinigų, kai prasidės smarkiai sulėtėjusio ekonominio augimo laikotarpis“, – teigė ne pelno organizacijos „RAND Corporation“ Kinijos ekspertas Scottas W.Haroldas.
Tai yra dalis tiesos, nes ne visus 5,7 trln. juanių Šilko kelio projektams skyrė Pekino valdžia.
1,7 trln. juanių (216 mlrd. eurų) skyrė Šilko kelio fondas, Azijos infrastruktūros investavimo bankas, Naujosios plėtros bankas, Kinijos plėtros bankas, Kinijos eksporto ir importo bankas ir humanitarinės pagalbos fondas. Likusią sumą dengia privatūs Kinijos bankai ir kitos šalys.
Vis dėlto net jei ne visi iš 900 su Šilko keliu susijusių projektų bus įgyvendinti arba jiems pristigs pinigų, vargingiausios pasaulio šalys, į kurias investuoja Kinija, jau dabar gauna naudos.
Mat net mažiausios investicijos į tų valstybių infrastruktūrą gerokai kelia žmonių gyvenimo kokybę.
Ambicijos ir verslumas
Ekonominę situaciją Kinijoje „Lietuvos rytui“ įvertino šioje šalyje daug metų gyvenanti lietuvė Ieva Kaškelevičiūtė, kuri yra Anglų kalbos centro vadovė ir dirba laisvai samdoma projektų vadove.
„Į Kiniją atvykau 2012 metais, į tuo metu besivystantį miestą Hangdžou. Nuo tada viskas apsisuko 180 laipsnių, mieste gerokai padaugėjo žmonių, ypač užsieniečių, išaugo tarptautinės kompanijos, tarp jų ir vietiniai milžinai.
Pavyzdžiui, elektroninės prekybos bendrovė „Alibaba“ labai sustiprėjo ir padarė didelę įtaką žmonių kasdieniams įpročiams. Viskas juda į teigiamą pusę.
Žinoma, jaučiamas labai didelis atotrūkis tarp pasiturinčių ir vidurinės klasės, ypač matant išpūstas nekilnojamojo turto kainas“, – pasakojo 29 metų kaunietė I.Kaškelevičiūtė.
Lietuvės manymu, JAV prezidentas D.Trumpas šiek tiek pasunkino santykius su Pekinu savo „stačiokiškais pareiškimais, dėl kurių vietiniai nėra patenkinti ir junta šiokį tokį kartėlį“.
„Kinai yra labai ambicingi ir verslūs. Jie visuomet ieško galimybių užsidirbti. Žinoma, lengviausia tai padaryti Kinijoje, nes kitų šalių įstatymai, tvarka ir vizos dažnai sukelia daug nepatogumų, bet jei tik gauna galimybę, iškart ja pasinaudoja.
Ruožo ir kelio iniciatyva parodo ambicijas: kinų rinka pamažu virsta didžiule vartotojų rinka.
Daug gamyklų dairosi į menkiau išsivysčiusias šalis, nes gamybos ir žmogiškųjų išteklių kainos čia smarkiai išaugo, tad Kinijai reikia spręsti šiuos klausimus, kad jų ekonomika nesulėtėtų“, – aiškino I.Kaškelevičiūtė.
Skambios pagyros – dar ne viskas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Konstantinas Andrijauskas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad Kinijos ambicijas, nors jos didelės ir apie jas daug kalbama, derėtų vertinti pamatuotai.
„Po pernykščio Xi Jinpingo pareiškimo Davoso ekonomikos forume ir 19-ajame Komunistų partijos suvažiavime Kinijos ambicijos tapti ekonomine ir politine lydere tarptautinėje arenoje yra reiškiamos net ir oficialiu lygmeniu“, – teigė politologas K.Andrijauskas.
Pasak jo, nors nemažai kalbama, kad Amerika, vadovaujama prezidento Donaldo Trumpo, perleidžia savo, kaip tarptautinės arenos lyderės, poziciją, tai kol kas nereiškia, jog Vašingtono vietą greitai užims Pekinas.
„Daug kas priklauso nuo kitų veikėjų: pirmiausia nuo JAV reakcijos ir nuo trečiųjų žaidėjų tarptautinėje arenoje.
Galima tvirtai pasakyti, kad jei dabartinė JAV administracija tęs prieš metus pradėtą kursą, kai yra sąlyginai atsitraukiama nuo pasaulio ekonominės sistemos formavimo reikalų, Kinijai atsivers daugiau galimybių veikti. Bet per kiek laiko ji sugebės tapti vienareikšmiškai pirmaujančia galia? Manau, tai yra vidutinio ar ilgojo laikotarpio procesas“, – svarstė TSPMI docentas K.Andrijauskas.
Politologas taip pat pabrėžė, jog tikėtina, kad Kinijos naujojo Šilko kelio ambicijos sulauks pasipriešinimo iš kitų šalių, ypač kaimynių ir tautų, kuriose plėtojami brangūs Pekino projektai.
„Ginkluotų konfliktų gali kilti, tačiau pirmiausia ne su JAV, o su tomis valstybėmis, kurios turi bendrą arba ginčytiną sieną su Kinijos Liaudies Respublika ar kuriose Šilko kelio projektai yra numatyti.
