Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas neseniai pareiškė, kad „privačių kompanijų, teikiančių saugumo paslaugas, veikla neturi jokio reguliavimo ir Rusija privalo priimti reikiamus įstatymus“.
Esą to reikia tam, kad tokių kompanijų tarnautojai būtų apsaugoti.
Tačiau tiesa tokia, kad Kremlius pats naudojasi samdiniais, o vėliau neigia jų dalyvavimą tiek Sirijoje, tiek Ukrainoje.
Kariniai kontraktininkai suvaidino nemenką vaidmenį užimant Krymą, nes, užsienio ekspertų ir Ukrainos saugumo tarnybų duomenimis, tarp vadinamųjų žaliųjų žmogeliukų buvo ir samdinių.
Svarbus vaidmuo Ukrainoje
Samdinių pasitelkimas leidžia Kremliui dalyvauti kariniuose konfliktuose ir kartu teigti, esą su karais tai neturi nieko bendra. Antai kontraktininkų buvimas Sirijoje leidžia padidinti ten turimą kontingentą, nuslėpti tikrąjį aukų skaičių ir taip užsitikrinti didesnę visuomenės paramą.
Maskvoje įsikūrusi organizacija „Conflict Intelligence Team“, renkanti informaciją apie slaptą Rusijos dalyvavimą kariniuose konfliktuose, yra įsitikinusi, kad šalies gyventojai turi teisę žinoti apie jų metu žūstančius rusus, nors jie ir yra samdiniai.
Nors oficialiai apie savo ryšius su privačiomis karinėmis kompanijomis Kremlius tyli, 2016 metais viename priėmime Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo nufotografuotas kartu su Dmitrijumi Utkinu.
Pastarasis yra įkūręs „Vagnerio grupę“, kuri JAV vadinama didžiausia rusų verbuotoja kovoms Sirijoje.
D.Utkino kariai neturi jokių oficialių sutarčių su Rusijos gynybos ministerija, tačiau dalyvauja tiesioginiuose kariniuose veiksmuose.
Karinių konfliktų analitikas, nepriklausomo leidinio „Novaja gazeta“ apžvalgininkas Pavelas Felgengaueris tvirtino, kad 2014 metais įkūręs „Vagnerio grupę“ D.Utkinas netrukus tapo pagrindiniu, nors ir neoficialiu, Kremliaus bendradarbiu.
Pats D.Utkinas taip pat vėliau buvo pastebėtas Luhanske, kaip ir „Vagnerio grupės“ kariai. Bet jie tikina esantys nepriklausomi, o Rusijos valdžia gali aiškinti, kad nieko apie juos nežino.
Ukrainos saugumo tarnybos tikino, kad „Vagnerio grupė“ dirba žiauriai ir efektyviai. Esą jie yra atsakingi už Ukrainos lėktuvo numušimą Luhansko oro uoste 2014 metais, kai žuvo 40 ukrainiečių desantininkų.
Ukrainos žvalgyba taip pat aiškino, kad „Vagnerio grupė“ suvaidino svarbiausią vaidmenį 2015 metais, kai Kijevas prarado Debalcevę.
Teigiama, kad ta pati „Vagnerio grupė“ padėjo pašalinti Kremliui paklusti nenorėjusius separatistų lyderius.
Pernai lapkritį Ukrainos saugumo tarnyba paviešino perimtus skambučius tarp D.Utkino ir Igorio Korneto, apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vidaus reikalų ministro.
Pastarasis įsakė „Vagnerio grupės“ kariams pašalinti nepaklusnius karininkus.
Aktyviai veikė Sirijoje
Dar daugiau galimybių „Vagnerio grupei“ atsivėrė 2015 m. rugsėjį, kai Rusija oficialiai įsivėlė į karą Sirijoje.
Daugelis samdinių vengia pasakoti apie savo dalyvavimą kariniuose veiksmuose. Vienas jų, leidiniui „Newsweek“ prisistatęs kaip Sergejus, pasakojo buvęs užverbuotas kovoti Sirijoje, kai dalyvavo kariniuose veiksmuose Donecke separatistų pusėje.
„Mane labiausiai motyvavo pinigai, o ne patriotizmas. Už kovojimą siūloma 2600 dolerių per mėnesį (2120 eurų), o Donecke geriausiu atveju gali užsidirbti 10 kartų mažiau. Verbuotojai sakė, kad mūsų laukia saugus darbas, – saugosime komunikacijų stotis, bazes“, – kalbėjo vyras.
Tačiau netrukus po atvykimo į Siriją vyras kartu su kitais Donecko gyventojais jau dalyvavo pirmuose rimtuose kariniuose veiksmuose.
Kaip teigia organizacija „Conflict Intelligence Team“, Sirijoje nuo 2015 iki 2017 metų buvo maždaug 3 tūkst. „Vagnerio grupės“ kovotojų.
Bet žuvusius kontraktininkus Rusijos valdžia bando slėpti. Maža to, pernai iškilus informacijai apie du „Vagnerio grupės“ karius – Grigorijų Čurkaną ir Romaną Zabolotniną, pakliuvusius į nelaisvę Sirijoje, Maskva patikino nieko apie tai nežinanti.
Nors vyrai aiškino esantys rusai, Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad tai mažai tikėtina.
Praėjus keliems mėnesiams G.Čurkano šeimą pasiekė žinia, kad jis nužudytas.
Tai pranešė „Vagnerio grupė“ ir prigąsdino, kad artimieji nebendrautų su žiniasklaida.
Nieko blogo nemato
Rusijos Federacijos Tarybos narys ir buvęs karininkas Francas Klincevičius daug metų stengiasi, kad jo šalyje samdinių naudojimas tiesioginiuose karo veiksmuose būtų legalus.
„Mums reikia perimti JAV patirtį ir integruoti privačias karines kompanijas į mūsų karinius planus. Kol kas to neįstengėme padaryti dėl ginčo tarp Gynybos ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos.
Nesutariama, kas turėtų kontroliuoti privačių kompanijų veiksmus“, – tikino F.Klincevičius.
Tiesa, jis nutyli, kad JAV samdiniai atlieka visai kitas užduotis, pirmiausia – saugo naftotiekius, komunikacijos stotis.
Glaudus ryšys tarp rusų kariškių ir samdinių leidžia Kremliui pasinaudoti jais kaip slaptais kariais tose vietose, kur oficialiai Rusijos kariuomenė nekariauja.
Privačios armijos – puikiausias instrumentas hibridiniam karui, kurio metu mobilizuojami slapti padaliniai siekiant įgyvendinti valstybės tikslus.
„Tokios kompanijos kaip „Vagnerio grupė“ yra ekstremaliausias pavyzdys, kad privatus verslas naudojamas ne tiktai Kremliaus tikslams šalies viduje pasiekti, bet ir per karus užsienyje“, – tikino tarptautinių santykių ekspertas M.Galeotti.
Rusijos intervencija Sirijoje pažadino Kremliaus ambicijas tapti įtakingu tarpininku Viduriniuose Rytuose. Samdiniai šioje vietoje yra puikus įrankis demonstruoti galią be oficialaus Kremliaus dalyvavimo.
Šiandien, kai Rusija mažina savo dalyvavimą Sirijoje, daugeliui kyla klausimas, kur dabar atsidurs jos privačios armijos ir kur dabar bus pastatytas paminklas slaptiems Rusijos kariams, kokių dabar galima rasti Sirijoje.
