Rusų teisininkas Nikolajus Polozovas, kuris gina Ukrainos politinius kalinius Rusijoje, pastaruosius porą metų dirba su Krymo totorių – Ilmi Umerovo ir Achtemo Čijgozo – bylomis.
Jis tikino, kad Krymo totorių padėtis pusiasalyje vis prastesnė, o bausmių sulaukia ne tik besipriešinantys Maskvos sprendimams, bet ir garbaus amžiaus senoliai, rašo „Obozrevatel“.
„Jeigu kalbėsime apie represijas ir spaudimą, tai padėtis tik blogėja. Nors A.Čijgozas ir I.Umerovas buvo paleisti į laisvę, Krymo valdžia ima vis daugiau įkaitų. Jei anksčiau į nemalonę patekdavo jauni žmonės, tai prieš naujųjų metų pradžią vietos valdžia ėmėsi senolių, Krymo totorių judėjimo veteranų“, – pasakojo N.Polozovas.
Vienas toks atvejis netgi baigėsi tragiškai. Viena vyriausių nacionalinio judėjimo dalyvė 83-ejų Vedžije Kaški neteko gyvybės po to, kai jos namuose apsilankė Krymo saugumo tarnybos.
Kartu su senole buvo sulaikomi ir trys pagyvenę vyrai. Jie buvo apkaltinti pinigų prievartavimu.
Viskas dėl to, kad vienas vyras pasiskolino iš V.Kaški pinigų, tačiau nepanoręs jų grąžinti nuėjo į Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FST). Vėliau vaikščiojo pas senolę neva pasikalbėti apie pinigų grąžinimą. Visus pokalbius jis įrašinėjo ir perduodavo FST.
Susitikus eilinį kartą, juos suėmė. Tačiau pareigūnai, panaudodami jėgą, stipriai persistengė ir senolė mirė.
Sulaikytuosius pasodino į izoliatorių, nors vienas jų patyrė insultą, jam paralyžiavo pusę kūno.
„Štai taip rusų valdžia rodo, kad pavojus kyla ne tik vyrai, kurie neretai apkaltinami ekstremizmu ar terorizmu, bet ir moterys, senoliai. Rusijos gąsdinimo ir priespaudos politika prieš Krymo totorius tęsiasi. Manau, antrojo 2018 m. pusėje, po V.Putino perrinkimo bei pasibaigus Pasaulio futbolo čempionatui, padėtis dar labiau pablogės“, – tikino N.Polozovas.
Pasak jo, Kremlius gali imtis represijų ne tik prieš Krymo totorius, bet ir ukrainiečius ar net rusus.
„Pavyzdžiui, rusas Vladimiras Baluchas buvo nuteistas 3 metams ir 7 mėnesiams kalėjimo. Yra ir kitos bylos prieš rusus. Tačiau, be abejo, daugiausia represijų yra nukreipta prieš Krymo totorius. Tai nesunkiai paaiškinama. Kitos grupės yra mažiau organizuotos“, – sakė rusų teisininkas.
Būtent Krymo totoriai nepalaiko vietos valdžios ir už tai yra nubaudžiami. Prorusiški pusiasalio gyventojai skundžia savo kaimus teisėsaugos pareigūnams.
„Kartą žmogus važiavo dviračiu, ant kurio buvo Ukrainos bataliono „Azov“ lipdukas. Vietos gyventojai ji žiauriai sumušė. Veikiami propagandos jie bijo dėl savo likimo, todėl žiauriai reaguoja į viską, kas ukrainietiška“, – pasakojo N.Polozovas.
Jis teigė, kad šiuo metu Kryme yra mažiausiai 60 politinių kalinių. Daugelį jų tardė. Taip bandoma palaužti žmogų ir išgauti prisipažinimą, kurio reikia jėgos struktūroms. Jei žmogus prisipažįsta dėl to, kuo kaltinamas, pareigūnams nereikia vargti ir padirbti įrodymų.
Atveža iš Rusijos
Žmonių pyktį kursto ir prasta socialinė bei ekonominė padėtis toli gražu ne tokia, kokia buvo žadama ir kokios tikėjosi žmonės. Gyvenimas tapo sunkesnis, kainos aukštesnės, turistai poilsiauti į Krymą nebevažiuoja. Tačiau propagandos paveikti žmonės kaltina dėl to ne V.Putiną, o proukrainietiškai nusiteikusius pusiasalio gyventojus.
Maža to, N.Polozovas tvirtina, kad į Krymą yra perkeliami gyventojai iš Rusijos.
„Jiems čia suteikiamas būstas, darbas. Daugiau atvežami jėgos struktūrų darbuotojai, prokurorai, teisėjai. Manau, tai daroma siekiant pakeisti Krymo demografinį balansą. Tam, kad tikrieji Rusijos piliečiai įvestų ten savo tvarką“, – įsitikinęs rusų advokatas.
Tačiau Krymo gatvėse ramu, nes čia draudžiamas bet kokia vieša veikla prieš Kremlių. Garsiai reikšti savo nuomonę negalima. Daugiausia, kas leidžiama – kritikuoti vietos valdžią. Esą jei kas blogai ir dirba, tai eiliniai Krymo valdininkai, ne Maskva.
„Gražios Krymo gyventojų perspektyvos atsitrenkė į realybę. Kainos pakilo, nes produktai vežami iš Rusijos, kur jie yra brangesni nei Ukrainoje. Maža to, jie gabenami jūros keliais, nes tiesioginio susisiekimo su Krymu Rusija neturi.
Žlugo turizmas
Jeigu pirmaisiais okupacijos metais rusai nuvažiavo pasižiūrėti to „mūsų Krymo“, tai pamatę kainas, aptarnavimo lygį, su sunkumu ten patekti, daugiau į pusiasalį vykti nepanoro. Visi supranta, kad už tuos pačius pinigus galima nuvažiuoti į Turkiją, kur geresnės paslaugos, aptarnavimas ir poilsis.
Todėl Krymo turizmas nyksta. Tai kompensuojama atvežant čia valstybės tarnautojus. Tačiau jie turizmo ir ekonomikos auginimo neskatina. Gavę būstus, maitinimą, jie turi nemokamą jūrą ir tikrai niekur neis leisti pinigų“, – situaciją nupasakojo N.Polozovas.
Anksčiau Krymas nemažas pajamas gaudavo iš augalininkystės. Tačiau po to, kai Kijevas užblokavo kanalą, kuriuo vanduo tekėdavo į Krymą, laukai čia nusausėjo, o drėkinti juos nėra kuo. Tad ir šis pajamų šaltinis išseko.
Tačiau, kaip teigė rusų advokatas, Rusijos visa tai nejaudina. Mat jos tikslai visai kiti.
„Kremliaus tikslas yra paversti Krymą karine baze. O kariams nereikalingi pusiasalyje anksčiau augę persikai. Jie viską ir taip gaus.
Todėl visi, dirbę ūkiuose, aptarnavimo srityje Kryme, dabar išgyvena sunkų laikotarpį. Gerai gali jaustis tik biudžetinių įstaigų darbuotojai, kariškiai. Netgi mokytojai ir gydytojai atsidūrė sunkioje padėtyje, kadangi net ir Rusijoje mažinamas mokyklų ir ligoninių skaičius
