Ramioje poilsiavietėje turistai nenutuokia, kad ilsisi buvusiame prievartautojų rojuje

Pragaro viešbutis – šitaip galima apibūdinti tebeveikiantį SPA netoli Višegrado miesto Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia serbų pusiau sukarintos grupuotės nariai vykdė žiaurius, protu nesuvokiamus nusikaltimus.

Viešbutis „Vilina Vlas“ (nuotr.) tapo egzekucijų, kankinimų ir moterų prievartavimų vieta. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Viešbutis „Vilina Vlas“ (nuotr.) tapo egzekucijų, kankinimų ir moterų prievartavimų vieta. <br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Tačiau kai kurie netoliese esančio Višegrado miesto (nuotr.) gyventojai nusikaltimus laiko pramanu.
Tačiau kai kurie netoliese esančio Višegrado miesto (nuotr.) gyventojai nusikaltimus laiko pramanu.
 Baseine, kur maudosi poilsiautojai, vykdytos egzekucijos.
 Baseine, kur maudosi poilsiautojai, vykdytos egzekucijos.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“, „The Guardian“

2018-02-11 14:14

Višegradska Banios kaime šalies rytuose esantis viešbutis „Vilina Vlas“ vietos gyventojams į atmintį įsirėžęs dėl baisių įvykių per XX a. paskutinį dešimtmetį vykusį Bosnijos karą.

Tiesa, apie įvykius žino ne visi, o dalis tų, kurie žino, neigia, kad nusikaltimai buvo vykdomi. Serbų kariškiai sučiuptus bosnius viešbutyje kankino, žudė, prievartavo moteris.

„Žmonės, kurie lankosi viešbutyje, nežino, kad miega tose pačiose lovose, kuriose buvo prievartaujamos moterys. Tie, kurie plaukioja baseine, nenutuokia, jog ten pat žmonėms buvo atlikta egzekucija“, – apie viešbutį „Vilina Vlas“ pasakojo Bajura Hasečič.

Moteris gyvena apie 4 km nuo viešbučio, Višegrado mieste, ir dabar vadovauja Karo aukų moterų asociacijai.

Du skirtingi požiūriai

1992 m. viešbutį „Vilina Vlas“ užėmė Milanas Lukičius, serbų pusiau sukarintos grupuotės „Baltieji ereliai“ lyderis. Per kelis mėnesius „Baltieji ereliai“ beveik visiškai išnaikino ar išvaikė Višegrado musulmonų bendruomenę.

Daugybę metų nuo teisėsaugos slapstęsis M.Lukičius galiausiai buvo sulaikytas. Jį Hagoje už žmogžudystes, žiaurumą, persekiojimą ir kitus nusikaltimus žmoniškumui nuteisė Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai.

Viešbutyje „Vilina Vlas“ nuo serbų nukentėjusiems asmenims ir jų artimiesiems tragedija dar nesibaigė.

Anot kai kurių kritikų, Višegradą dabar valdo žmonės, kurie bando užmiršti praeitį ir tamsioje kertėje paslėpti įrodymus, kad kiek daugiau nei prieš du dešimtmečius čia pat vyko etninis valymas.

Višegrado meras Mladenas Djurevičius neigė, kad yra kada nors girdėjęs apie nusikaltimus viešbutyje „Vilina Vlas“.

„Nežinau, kas ten vyko. Man neįdomu grįžti į praeitį.

Kodėl turėčiau domėtis įvykiais viešbutyje, jei man neįdomi praeitis?“ – sakė M.Djurevičius.

Bando nuslėpti praeitį?

Višegrade gausu įkalčių, kad miestiečiai nori panaikinti praeities ženklus.

Antai valdžia daugybę metų bandė nugriauti namo, kuriame gyvi sudeginti 59 musulmonai, griuvėsius. Valdžia norėjo vietoj griuvėsių nutiesti nuotekų vamzdį ir kelią, kuris niekur neveda.

Be to, Višegrado valdžia liepė pašalinti žodį „genocidas“ nuo musulmonų kapinėse stovinčio paminklo. Musulmonai neliko sėdėti sudėję rankas – jie žodį ant paminklo išpaišė didelėmis, storomis, juodomis raidėmis.

Dalis miesto gyventojų ragino valdžią nugriauti viešbutį „Vilina Vlas“, jį visiškai pertvarkyti arba paversti paminklu, pagerbiančiu karo aukas. Užuot tai padariusi, valdžia skyrė pinigų keliui, vedančiam į viešbutį, atnaujinti ir pradėjo naujo prabangaus aukšto viešbutyje statybą.

„Nemanau, kad turėtume ką nors griauti. Turėtume atsinaujinti ir plėstis“, – savo poziciją pristatė M.Djurevičius.

Pasak jo, būtina judėti į priekį, o ne žvalgytis į praeitį.

Smurtą patyrė draugai

Viena pagrindinių M.Djurevičiaus „praeities pamiršimo“ priešininkių – B.Hasečič.

1992 metais ji matė, kaip viešbutyje įsikūrę serbai žalojo ir žudė jos draugus bei kaimynus.

„Niekas nežino tikslių skaičių, bet, remdamiesi liudininkų pasakojimais, manome, kad į viešbutį buvo atvesta apie 200 moterų“, – sakė B.Hasečič.

Gandai apie „Vilina Vlas“ vykstančias baisybes pasklido, kai iš viešbučio pabėgo ar buvo išgelbėti keli vyrai ir moterys.

B.Hasečič pasakojo, kad jos pažįstama Jasmina Ahmetspahič iššoko iš balkono. Dar vienai pažįstamai iš nelaisvės padėjo pasprukti draugas serbas. Mergina namo sugrįžo „subraižytomis lūpomis, karščiuodama – ji taip drebėjo, kad nenulaikė puodelio pieno“.

Vėliau, kai B.Hasečič spruko tolyn nuo viešbučio, kad pati netaptų auka, ji pradėjo rinkti detales apie serbų kariškių veiksmus „Vilina Vlas“.

Per „Baltųjų erelių“ vado M.Lukičiaus ir jo patikėtinių teismą Hagoje įrodyta, kad B.Hasečič surinkti faktai apie nusikaltimus prieš vietinius gyventojus buvo tikri.

Liudininkės parodė narsą

„Buvo daugiau, nei reikėjo, įrodymų, kad viešbutyje „Vilina Vlas“ buvo įvykdyta daug išprievartavimų, žmogžudysčių ir kitų nusikaltimų“, – sakė Hagos tribunole baudžiamajam M.Lukičiaus persekiojimui vadovavęs prokuroras Dermotas Groome’as.

D.Groome’as taip pat tyrė buvusio serbų lyderio Slobodano Miloševičiaus nusikaltimus Bosnijoje. Buvęs Serbijos prezidentas S.Miloševičius 2006 m. mirė kalėjime Hagoje, kai tribunolas dar nebuvo baigęs nagrinėti jo bylos.

Pasak D.Groome’o, viešbutyje „Vilina Vlas“ kankintos ir išnaudotos moterys – „vieni labiausiai traumuotų žmonių, kuriuos kada nors esu matęs dirbdamas prokuroru“.

Iš pradžių nė viena seksualiai išnaudota moteris nenorėjo bendradarbiauti su Hagos tribunolu, nes bijojo pasirodyti teismo salėje. Tačiau galų gale visas teismo procesas buvo paremtas seksualinio smurto aukų liudijimais, be kurių nusikaltėliai būtų išvengę teisingumo kirčio.

Išprievartautų moterų, kurios vaikystėje pažinojo M.Lukičių, liudijimai paneigė išsisukinėjančio pusiau sukarintos grupuotės lyderio gynybą. Antai M.Lukičius aiškino, kad nebuvo Višegrade, kai viešbutyje buvo vykdomi nusikaltimai.

„Kad paneigčiau jo pasiteisinimą, man reikėjo pateikti labai daug įrodymų, kad jis vykdė lytinius nusikaltimus.

Įrodymų buvo tiek, kad neliko menkiausios abejonės, jog jis prievartavo moteris ir dėl to buvo Višegrade, taip pat vykdė kitus nusikaltimus“, – sakė D.Groome’as.

Baisisi valdžios reakcija

Tarptautinės teisingumo ir atsakomybės komisijos direktoriaus pavaduotoja Nerma Jelačič, kurios šeima kilusi iš Višegrado, piktinosi miesto valdžios ir vietos gyventojų reakcija į „Vilina Vlas“ vykusius nusikaltimus.

Anot N.Jelačič, Višegrado pareigūnai ir daugybė eilinių serbų atkakliai neigia, kad viešbutyje buvo vykdomi nusikaltimai. O tai, pasak jos, toliau emociškai kankina smurtą išgyvenusius bosnius, kiša koją aukų bandymams susitvarkyti savo gyvenimą.

„Ištisos kartos buvo užaugintos bandant įtikinti, kad nusikaltimų nebuvo. Tai sisteminis neigimas to, kas nepaneigiama. Galima tai laikyti dar vienu būdu tęsti karą“, – rėžė N.Jelačič.

Situacija kiek kitokia keliaujant į vakarus, Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje Sarajeve. Šiame mieste priminimų apie karo siaubus yra ant kiekvieno kampo: nuo muziejų iki vadinamųjų Sarajevo rožių – per karą sprogmenys ant betono paliko ertmių, kurios vėliau buvo užpildytos raudonu plastiku ir derva.

Sarajeve juntama, kad karo aukų patirti siaubai buvo tikri, o šie žmonės pagaliau pradeda atsitiesti po patirtų traumų.

Musulmonų beveik neliko

Priešingai negu Sarajeve, Višegrade atmosfera visai kitokia. Šio miesto gatvės vis dar pustuštės dėl 1992 metais vykusio etninio valymo, nors po karo nemenkai išaugo serbų gyventojų skaičius.

Višegrado meras M.Djurevičius nuogąstauja dėl mažėjančios miesto populiacijos, bet puola tuos, kurie bando pagerbti nužudytus ar išvarytus musulmonus.

„Iki dešimtojo dešimtmečio pradžios turėjome daug gyventojų, o dabar jų perpus mažiau“, – tvirtino M.Djurevičius.

1991 metais Višegrade gyveno 23 tūkst. žmonių, du trečdaliai jų buvo musulmonai.

Dabar Višegrade tik kas dešimtas yra musulmonas.

„Mano tėvai žuvo Višegrade, todėl turėjau pareigą sugrįžti ir tęsti šeimos liniją mūsų žemėje. Man pavyko“, – teigė Bilalas Memiševičius. Jis liko gyvas, nes 1992 metais studijavo svetur.

Dabar jis ūkininkauja, augina žirgus ir yra vienintelis vietinės asamblėjos narys musulmonas.

„Galima išvengti nusikaltimų ateityje, jei pasakoji apie baisius dalykus, kurie įvyko“, – tvirtino B.Memiševičius. Jis kovoja už tai, kad ant pastato atsirastų lentelė, skelbianti apie čia vykusius kraupius įvykius.

Vis dėlto vyras nenori, kad viešbutis būtų nugriautas.

Mat viešbutis yra istorinė vieta, dalis jo pastatyta dar Osmanų imperijos laikais, be to, „Vilina Vlas“ svarbus vietos bendruomenei, nes jame dirba 70 žmonių.

„Mąstant racionaliai, negalima kaltinti pastatų. Reikia keisti ideologiją.

Jei sakysite, kad reikia nugriauti viešbutį, vadovaujantis ta pačia logika reikėtų sunaikinti pusę Bosnijos“, – svarstė B.Memiševičius.

Miega lovose, kuriose vyko nusikaltimai

Viešbutis „Vilina Vlas“ prie Višegrado miesto veikia ir dabar, tarsi jame rengti nusikaltimai žmoniškumui nebūtų įvykę. Toli gražu ne visi turistai, apsistojantys šiame SPA, žino, kas vyko kambariuose, kuriuos jie išsinuomojo poilsiui. „Vilina Vlas“ vertinimuose įvairiose interneto svetainėse tik šen bei ten galima rasti užuominų, ką čia serbų kariškiai darė vietiniams musulmonams.

Po 1992–1995 metais vykusio Bosnijos karo viešbutis „Vilina Vlas“ vėl duris atvėrė turistams, nors interjeras atnaujintas minimaliai. Nupirkti nauji čiužiniai, perdažytos sienos, tačiau net nebuvo pakeisti baldai. Pavyzdžiui, svečiai vis dar miega tose pačiose lovose, kuriose kariškiai prievartavo moteris.

Bosnijos karas buvo itin žiaurus ir palietė toli gražu ne vien Višegrado miesto apylinkes. Per konfliktą tarp serbų, musulmonų ir kroatų žuvo 100 tūkst. žmonių, daugiau nei 2,2 mln. gyventojų – beveik pusė visos tuometinės šalies populiacijos – buvo priversti palikti savo namus. Tikslus išprievartautų aukų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad seksualinį smurtą patyrė nuo 12 iki 20 tūkst. moterų.

Dar ir dabar Bosnijoje ir Hercegovinoje tyrėjai aptinka masinių kapaviečių, kuriose palaidotos karo aukos. Pasibaigus karui paskelbta, kad dingo apie 31,5 tūkst. žmonių, o nuo to laiko atrastos kapavietės su 25 tūkst. konflikto aukų palaikais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.