Įkvepiantys Lietuvos žmonės – didžiausia šalies stiprybė, į kurią valstybei reikia remtis. Tokį palinkėjimą Vasario 16-osios išvakarėse išsakė Europos Komisijos pirmininkas J.-C.Junckeris.
Su dienraščiu „Lietuvos rytas“ jis kalbėjosi ir apie naują Europos Sąjungos atverstą puslapį, ir apie pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria Bendrija.
– Gerbiamas pirmininke, jūsų vizitas Lietuvoje vyks minint ypatingą progą – valstybės atkūrimo šimtmetį. Kokius tikslus, jūsų manymu, Lietuva turėtų išsikelti kitam šimtmečiui? Kokias savo stiprybes vertėtų geriau išnaudoti?
– Pirmiausia aš noriu pasakyti, kad nepaprastai didžiuojuosi ir esu sujaudintas, kad galiu būti čia ir dalyvauti jūsų iškilmėse tokiu istoriniu didžios Europos tautos momentu.
Amžių amžiais Lietuvos stiprybė buvo jos žmonės. Turiu omenyje tuos narsius žmones, kurie XIX a. slapta gabeno draudžiamas knygas per sieną, kad išlaikytų lietuvių kalbą.
Be abejo, turiu omenyje ir tuos 20 signatarų, kurie lygiai prieš 100 metų pasirašė Nepriklausomybės Aktą.
Turiu omenyje Steponą Darių ir Stasį Girėną, kurie praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje perskrido Atlanto vandenyną ir tebėra įkvėpimo šaltinis šiandienos kartoms.
O iš tų laikų, kuriuos pats puikiai pamenu, mane nepaprastai įkvėpė Dainuojančios revoliucijos dalyviai. Aš niekada nepamiršiu prieš tankus ir ginklus rankomis susikibusių dainuojančių lietuvių. Nuo tada Lietuva ėmėsi sunkių sprendimų ir reformų, kad užimtų teisėtą vietą Europos Sąjungoje ir NATO.
Taigi, žvelgdama į ateinantį šimtmetį ir toliau, Lietuva turi remtis žmonėmis – didžiausia savo stiprybe.
Lietuvoje didžiausias Vidurio ir Rytų Europoje vienam gyventojui tenkančių gydytojų skaičius. Jūs pirmaujate Europoje šviesolaidinio interneto plėtros, o pasaulyje – informacinių technologijų įgūdžių srityje.
Visa tai rodo, kad jūsų šalyje yra visos galimybės. Tai stiprybė, kuria Lietuva ir Europa turi pasinaudoti.
– Neseniai sakėte, kad didžiausia šių dienų grėsmė Europai yra stiprėjantis nacionalizmas.
Kuo šis reiškinys pavojingas Europos Sąjungai ir kurie nacionalizmo židiniai kelia didžiausią grėsmę?
– Norėčiau atskirti du dalykus. Patriotizmas ir nacionalizmas – du labai skirtingi dalykai. Štai lietuviai pagrįstai didžiuojasi savo šalimi ir jos talentais, jos istorija, kurią paminėsime rytoj, ir jos žmonėmis, kuriuos ką tik minėjau. Jie turėtų tuo didžiuotis.
Bet patriotizmo pagrindas yra meilė, o nacionalizmo – neapykanta. Tie, kurie skanduoja neapykantos kupinus šūkius ir dainuoja pagiežingas dainas, nėra patriotai. Tai nacionalistai, kurie veikia prieš savo šalies gerovę. Negalime leisti, kad jie imtų viršų prieš tuos, kurie paprasčiausiai didžiuojasi savo šaknimis.
Neslepiu, kad nacionalizmas kelia pavojų visai Europos Sąjungai ir grėsmę kiekvienam iš mūsų atskirai.
Jis neapsiriboja tik viena ar kita valstybe – nacionalistai nesnaudžia visoje Europoje.
Ir nors žinią jie gali skleisti skirtingai, visi nacionalistai elgiasi pagal tą patį šabloną – manipuliuoja žmonių baimėmis, kad kurstytų nesantaiką ir susiskaidymą.
Turime kovoti už savo įsitikinimus ir apginti mums brangias vertybes. Tačiau taip pat turime suprasti, kodėl nacionalistų populiarumas nuolat auga, ir spręsti daugybei žmonių pagrįstai susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ekonomika, darbo vietomis, saugumu.
– Visgi Baltijos šalys labiau susiduria su kita grėsme – Rusija. Visai neseniai prie pat Lietuvos, Kaliningrade, buvo neribotam laikui dislokuotos raketų sistemos „Iskander“. Ką, Jūsų manymu, šis Rusijos žingsnis reiškia? Kaip į jį turėtų reaguoti Vakarai?
– Gyvename tokiais laikais, kai visame pasaulyje yra pernelyg daug įtampos. Europos Sąjunga tiki, kad mūsų žemyne įtampą galima sumažinti daugiau kalbantis ir labiau pasitikint. Iš Rusijos ir visų kitų partnerių tikimės to paties.
Rusija yra prisiėmusi daug įsipareigojimų ir prievolių, be kita ko, dėl savo narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir prisijungimo prie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties. Tikimės, kad bus laikomasi visų šių prievolių ir įsipareigojimų.
Žvelgiant plačiau, žinome, kad saugumas yra tai, kas kasdien akivaizdžiai kelia rūpestį šios šalies, šio regiono ir visos Europos žmonėms. Štai kodėl, pavyzdžiui, ES deda daug daugiau pastangų kovodama su hibridinėmis grėsmėmis. Mūsų partnerystė su NATO tebėra nepaprastai svarbi mūsų ateičiai.
Žinau, kad daug kas jaučiasi ramiau dėl Lietuvoje dislokuotų pajėgų. Europos Sąjungoje taip pat milžiniškais žingsniais judame į priekį.
Gruodžio mėn. Lietuva buvo viena iš 25 valstybių narių, kurios sutarė dėl nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo gynybos srityje ir taip padėjo pagrindus kuriant tikrą Europos gynybos sąjungą. Visos 25 šalys sutarė – Europa turi pradėti rimtai žiūrėti į gynybą. Europa negali ir neturėtų atsakomybės už mūsų saugumą ir gynybą perleisti kitiems.
Tai reiškia, kad jei norime, kad žmonės jaustųsi saugūs savo namuose, negalime sau leisti pernelyg taupyti. Savo gynybai ir saugumui turime skirti tiek lėšų, kiek reikia. Be to, jei jau investuojame, tai turime daryti efektyviau. Dėl investicijų neefektyvumo prarandame maždaug 25–100 mlrd. eurų per metus.
Tiesiog nelogiška, kad 80 proc. gynybos srities viešųjų pirkimų ir 90 proc. investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas vykdoma nekoordinuotai nacionaliniu lygmeniu.
Europos Komisijos pasiūlytas Europos gynybos fondas yra žingsnis keičiant šią padėtį. Fondas paskatins bendradarbiauti naudojant lėšas gynybos reikmėms. Pagal mūsų pasiūlymus, po 2020 m. kasmet iš ES biudžeto į mokslinius tyrimus būtų investuojama po 500 mln. eurų, be to, dar 5 mlrd. eurų lėšų plėtrai būtų apmokama iš valstybių narių ir ES biudžeto. Tai rodo, kad į savo saugumą žiūrime rimtai.
– 2016 metais sakėte, kad Europos Sąjunga išgyvena egzistencinę krizę. Nuo tos dienos, kai savo kalboje ištarėte šiuos žodžius, Bendrija susidūrė su dar daugiau iššūkių. Ar galima sakyti, kad krizė ne tik nepasitraukė, bet ir tapo gilesnė?
– Iš prigimties esu optimistas, o pagal profesiją – realistas.
Abiem atvejais – ir kaip optimistas, ir kaip realistas – manau, kad Europa verčia naują istorijos puslapį.
Kaip dažnai būna, tik pasiekę tam tikrą tašką sugebame išgirsti pavojaus signalą. Kai tuos žodžius sakiau 2016 metais, buvome pasiekę tą tašką. Reikėjo įvertinti tikrąją padėtį.
Nuo tada pamažu, užtikrintai ir ryžtingai pasukome kursą kita linkme. Mums tai pavyko, nes buvome vieningi ir susitelkėme į svarbiausius dalykus.
Rezultatai akivaizdūs. ES ekonomika per praėjusius metus išaugo daugiau nei 2 proc., o Lietuvos – beveik 4 proc.
Užimtumas ES dar niekada nebuvo toks aukštas, o nedarbo lygis mažiausias per 9 metus. Verslo ir vartotojų pasitikėjimas yra didžiausias nuo pat euro sukūrimo 2000 m.
Investuojame į svarbius dalykus, pavyzdžiui, kad sujungtume žmones bei regionus ir užtikrintume energetinį saugumą.
ES remia projektą „Rail Baltica“, kuris Taliną per Rygą ir Kauną sujungs su Varšuva.
Pirmumo tvarka siekiame nutiesti dujotiekio jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri vartotojams turėtų galiausiai užtikrinti patikimesnį pigesnės energijos tiekimą.
Taip pat siekiame sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos tinklus su Europos sistema ir taip sustiprinti energetinį saugumą. Energetinis saugumas be Europos solidarumo neįmanomas.
Taip pat daug pasistūmėjome stiprindami saugumą ir gynybą – džiaugiuosi, kad Lietuva yra viena šios srities lyderių. Taip pat migracijos, euro zonos ir bendrosios skaitmeninės rinkos srityse.
– Esu skaičiusi, kad palaikote labai artimą ryšį su Vokietijos kanclere Angela Merkel, netgi žinutes ji jums rašo tiesiogiai.
Ar jau kalbėjotės po to, kai Vokietijos konservatoriai ir socialdemokratai pasiekė susitarimą dėl koalicijos? Ką manote apie naujosios vyriausybės planą?
– Taip, praėjusią savaitę Berlyne susitikau su kanclere A.Merkel, kad aptartume Europai svarbius klausimus.
Per ateinančius mėnesius turėsime priimti svarbių sprendimų dėl ES biudžeto, ekonominės ir pinigų sąjungos, prieglobsčio sistemos ateities ir dėl daug kitų klausimų.
Tam, žinoma, skiriu daugiausia dėmesio.
Kalbant apie koalicijos susitarimą, pirmiausia pažymėtina, jog šiuo metu partijos nariai išsako savo nuomones ir rezultatą matysime po poros savaičių. Kol kas aš galiu pasakyti tik tiek, kad šis susitarimas atspindi naują optimizmo dvasią.
Koalicijos susitarime žodis „Europa“ paminėtas per 300 kartų. To dar nebuvo tokio pobūdžio tekste – tai labai teigiamas ženklas Europai.
Ypač esu patenkintas tuo, kad aiškiai paminėtas teisinės valstybės principas ir Vakarų Balkanų europinė perspektyva.
Šios nuostatos atitinka jau kurį laiką mano dėstytą požiūrį.
Jei bus nubalsuota už susitarimą, turėsime tvirtą proeuropietišką vyriausybę, kuri dirbs visos ES labui. Visa tai vyksta Europai reikiamu metu.
– Kokią įtaką naujoji Vokietijos vyriausybė, jeigu bus patvirtinta, turės Europos pabėgėlių politikai? Ar apskritai 2018-aisiais ES pabėgėlių politikos srityje gali laukti kokios nors permainos?
– Šis klausimas turi būti sprendžiamas Europos, o ne atskirų vyriausybių lygmeniu. Migracijos padarinius junta visos valstybės, ne tik tos, kurių sienos yra ES išorės sienos.
Todėl Europos vadovai bendrai pareiškė, kad iki šių metų birželio turėtų būti susitarta dėl naujos perspektyvios prieglobsčio sistemos.
Akivaizdu, kad ši sistema turėtų būti grindžiama europiniu požiūriu, kurio sėkmingai laikomasi pastaruosius trejus metus. Nesunku pamiršti, kokį ilgą kelią nuėjome.
Patrigubinome ES operacijoms jūroje vykdyti skirtus išteklius – tai padėjo išgelbėti 500 tūkst. žmonių gyvybę Viduržemio jūroje.
Sukūrėme Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgas, bendradarbiaujame su Turkija siekdami sustabdyti per Egėjo jūrą neteisėtai atvykstančių migrantų srautus.
Padedame mokyti Libijos pakrančių apsaugos pajėgas gelbėti žmones jai priklausančiuose vandenyse.
Taip pat padedame šalinti pagrindines migracijos priežastis – siekiame migrantams suteikti geresnių galimybių jų kilmės šalyse, padidinti investicijas šalyse partnerėse ir užtikrinti, kad asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, galėtų teisėtai patekti į Europą.
Įrodėme, kad Europa – solidarus žemynas. Vien 2016 metais ES suteikė prieglobstį ir į valstybes nares perkėlė daugiau kaip 720 tūkst. pabėgėlių – tris kartus daugiau nei JAV, Kanada ir Australija kartu.
Lietuva padarė daugiau, negu tikėtasi, – priėmė 384 pabėgėlius iš Italijos bei Graikijos ir taip parodė tikrą europietišką solidarumą. Tiek šios, tiek daugelis kitų priemonių padėjo sumažinti neteisėtai atvykstančiųjų į Europos Sąjungą skaičių: 2017 metais jų atvyko 63 proc. mažiau.
Šių faktų nederėtų nutylėti. Tačiau nederėtų slėpti ir to, kad turime dėti dar daugiau pastangų. Nacionalinės prieglobsčio taisyklės ir procedūros tebėra labai skirtingos.
Todėl Europos Komisija pasiūlė patobulinti visus mūsų prieglobsčio sistemos aspektus – nuo priėmimo sąlygų iki prieglobsčio procedūrų, kvalifikacijos suteikimo ir atsakomybės nustatymo taisyklių.
Dabar atėjo eilė valstybėms narėms susitarti dėl tolesnių veiksmų ir užtikrinti tinkamą solidarumo ir atsakomybės pusiausvyrą. Štai ko privalome siekti 2018 metais.
