Buvusi šnipė 56-erių Kim Hyon-hui bandė pamiršti smurtu paženklintą praeitį ir susikurti naują gyvenimą.
Nors ji už nusikaltimus sėkmingai išvengė mirties bausmės, buvusi slaptoji agentė dar iki dabar svarsto, ar jai kada nors bus iš tiesų atleista už teroro išpuolį.
Moters gyvenimas dabar atrodo normalus: ji susituokė, užaugino du vaikus, lanko bažnyčią, laisvalaikiu vaikščioja po gamtą.
Tačiau šiomis dienomis kruviną praeitį jai pamiršti darosi vis sunkiau. Mat visi kalba vien tik apie Pjongčange vykstančias žiemos olimpines žaidynes. O tai jai primena prieš daugybę metų nutikusius įvykius, kai Pietų Korėjoje irgi buvo ruošiamasi olimpiadai.
Daugiau nei prieš 30 metų, 1987-aisiais, Kim Hyon-hui, būdama elitinė Pchenjano šnipė, surengė teroro išpuolį, per kurį žuvo 115 žmonių. Šnipės tikslas buvo sutrikdyti ruošimąsi 1988-aisiais vykusioms vasaros olimpinėms žaidynėms Seule.
Kim Hyon-hui liepta lėktuve paslėpti bombą. Šnipė tai padarė ir saugiai išlipo, kai orlaivis trumpai buvo nutūpęs. Tiesa, agentė greitai buvo sugauta ir sulaikyta.
„Šiaurės Korėjoje aš buvau Kim Il-sungo robotas, Pietų Korėjoje gavau galimybę susikurti gyvenimą iš naujo“, – apie dabartinio Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno senelio režimą prakalbo Kim Hyon-hui.
Baigėsi senas gyvenimas
Nors Kim Hyon-hui bandė pradėti gyventi visiškai iš naujo, kartkartėmis ji sulaukdavo priminimų, kad ne taip lengva mintimis pabėgti nuo teroro aktų. Ypač tų, kurias ji įvykdė pati.
Dabar vykstančios olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje jai primena įvykius prieš 30 metų. Tada Šiaurės Korėja norėjo olimpiadą rengti kartu su Pietų Korėja, bet nepavyko pasiekti susitarimo. Todėl Pchenjanas pradėjo smurto prieš Seulą kampaniją.
„Ar kas nors gali man atleisti mano nuodėmes? Greičiausiai ne“, – svarstė Kim Hyon-hui, kuri susprogdino oro linijų „Korean Air Lines“ reiso 858 orlaivį.
Kim Hyon-hui dabar visiškai nepanaši į Šiaurės Korėjos šnipę: ji gyvena Pietų Korėjoje, nešioja akinius, trumpai kerpasi plaukus ir praktikuoja tekvondo.
Jai toli gražu nebeįdomi tokia šnipų veikla kaip perdūrimas peiliu ar kodų nulaužinėjimas.
1987 metų gruodį, po teroro išpuolio, Kim Hyon-hui buvo suimta. Tuo metu ji nė iš tolo neketino bendradarbiauti su Pietų Korėjos teisėsauga. Šnipė net kartą bandė nusižudyti, tad jai į burną pareigūnai įdėjo prietaisą, neleidžiantį nusikąsti liežuvio.
„Bijojau būti tardoma, maniau, kad tai – pabaiga. Maniau, jog tai paskutiniai mano gyvenimo mėnesiai. Mintyse dainavau Šiaurės Korėjos revoliucijos dainą“, – atskleidė Kim Hyon-hui.
Studentė pavirto šnipe
Kim Hyon-hui, kaip šnipės, gyvenimas prasidėjo antrame kurse, kai ji studijavo Pchenjano užsienio kalbų kolegijoje. Vieną dieną ji buvo iškviesta į dekano biurą, kur susitiko su vyru iš Centrinės partijos, verbuojančiu agentus.
Ji dalyvavo keliuose pokalbiuose, galiausiai jai vienas specialusis agentas paspaudė ranką ir tarė: „Jus išsirinko partija.“
Agentas liepė Kim Hyon-hui susidėti daiktus, atsisveikinti su šeima ir pasiruošti jau kitą dieną išvykti mokytis.
Nuo tada Kim Hyon-hui buvo mokoma tapti Šiaurės Korėjos kare, viena iš daugelio Pchenjano tarptautinių šnipų.
Ji mokėsi japonų kalbos, gavo netikrą pasą ir netikrą vardą – Mayumi Hachiya. Jai liepta dirbti su vyresniu šnipu, kuris apsimetė jos tėvu japonu. Po kiek laiko ji buvo nuvežta į vieną užsienio žvalgybos pastatą ir jai oficialiai atskleista jos užduotis – susprogdinti Pietų Korėjos lėktuvą.
„Susprogdindami lėktuvą mes siekiame sukelti sąmyšį ir neleisti Seule įvykti olimpinėms žaidynėms“, – tuometinis žvalgybos vadovas pareiškė Kim Hyon-hui.
Nurodymus sprogdinti lėktuvą esą pats savo ranka parašė Kim Jong-ilas, Kim Il-sungo sūnus ir įpėdinis. Kim Jong-ilas – dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno tėvas.
Kim Hyon-hui ir jos tėvu apsimetęs agentas negalvojo apie žmones, kuriuos nužudys, – jie užduotį laikė „technine operacija“.
Abu agentai taip pat gavo cigarečių su cianidu, kad nusižudytų, jei bus sučiupti.
Suvokė, kad labai klydo
Kelios savaitės prieš teroro išpuolį Kim Hyon-hui ir su ja buvęs vyresnis Šiaurės Korėjos agentas keliavo po Europą ir apsimetė turistais iš Japonijos.
Vieną dieną Belgrade jie susitiko su dviem kitais Pchenjano šnipais, kurie jiems perdavė bombą, paslėptą radijuje „Panasonic“, bei skystus sprogmenis alkoholio butelyje. Nuo tos akimirkos keturi agentai keliavo kartu.
Kim Hyon-hui tuomet su bomba nuskrido į Bagdadą, o ten įlipo į „Korean Air“ lėktuvą, skridusį į Abu Dabį. Agentė bombą paslėpė maišelyje ir padėjo į bagažo skyrelį virš savo sėdėjimo vietos. Abu Dabyje šnipė iš lėktuvo išlipo, o po kelių valandų lėktuvas sprogo.
Didžioji dalis aukų buvo Pietų Korėjos gyventojai, Viduriniuose Rytuose dirbę energetikos srityje. Jie skrido atgal į Pietų Korėją aplankyti savo artimųjų.
Iš pradžių Kim Hyon-hui nežinojo, ar jos planas pavyko, jai buvo aiškus tiktai vienas dalykas – ji privalėjo kuo greičiau sugrįžti į Pchenjaną. Bet kartu su kitais trimis agentais buvo sučiupta Bahreine, kai pareigūnams įtarimų sukėlė pasaulio vietos, kur jie lankėsi.
Du šnipai nusižudė cigaretėmis su cianidu, su Kim Hyon-hui buvęs vyresnis agentas irgi mirė. Tačiau Kim Hyon-hui nepavyko nusinuodyti – ji atsibudo ligoninėje. Tiesa, ji buvo prirakinta prie lovos, o aplink ją stovėjo apsaugininkai, ginkluoti automatais.
Pietų Korėjos tyrėjai pasakojo, kad agentai Kim Hyon-hui tardė kelias savaites, kol galiausiai moteris prisipažino, ką padarė.
Šnipė palūžo kitą dieną po to, kai jai agentai aprodė Seulą: Kim Hyon-hui pamatė miestą, nė iš tolo neprimenantį liūdno peizažo, kurį Pchenjanas visiems kalė į galvą propagandos būdu.
„Mano misija, mano tikslas – jie abu buvo iškilę ant melo pamatų“, – pyko Kim Hyon-hui.
Gailėjosi savo elgesio
Galiausiai moteris pradėjo bendradarbiauti su Pietų Korėjos žvalgybininkais. O prabėgus keliems mėnesiams ji per televizorių jau žiūrėjo olimpines žaidynes.
„Vis dar pamenu dainą, kurią jie grojo per olimpiados atidarymą. Visi atrodė labai laimingi. Galvojau: „Kodėl Šiaurės Korėja taip pasielgė?“ – sakė Kim Hyon-hui.
Iš pradžių moteris manė, kad jos gyvenimas iš tiesų baigėsi. Antai 1989 metais Pietų Korėjos teisėjas ją nuteisė myriop.
Tačiau kitais metais Pietų Korėjos prezidentas Roh Tae-woo jai suteikė malonę: politikas pareiškė, jog Kim Hyon-hui tebuvo įrankis, kuriuo manipuliavo tikrieji nusikaltėliai – Šiaurės Korėjos valdančioji Kimų šeima.
Šiaurės Korėjos šnipė Kim Hyon-hui per spaudos konferenciją ašarodama atsiprašė už savo veiksmus. Be to, ji parašė knygą „Mano sielos ašaros“, o uždarbį paaukojo susprogdinto lėktuvo aukų artimiesiems.
Vėliau ji dingo iš viešumos – iš dalies dėl to, kad jos gyvybei kilo grėsmė. Mat Pchenjanas nekart yra nurodęs žudyti svarbius į Pietų Korėją pabėgusius asmenis.
Buvusią šnipę dar iki šiol saugo policija.
Kim Hyon-hui bando įtikinti tiek save, tiek kitus, kad dabar jos gyvenimas susitvarkė: ji turi du vaikus, jiems 16 ir 18 metų, rytais ji jiems gamina pusryčius, vakarais skaito knygas, o norėdama atsipalaiduoti eina į kalnus.
Jos vyras, su kuriuo susituokė 1997 metais, buvo vienas pirmųjų sutiktų žmonių Pietų Korėjoje – agentas, ėmęsis šnipės bylos.
Nors Kim Hyon-hui jaučia, kad praeitis jai paliko traumą, retkarčiais ji noriai kalba apie laikus, kai buvo agentė.
Tačiau ji nuogąstauja dėl artimo Korėjų bendradarbiavimo žiemos olimpinėse žaidynėse.
Kim Hyon-hui pripažino, kad dabar susiklostė aplinkybės, kai Pchenjanas mažiau linkęs kelti sąmyšį. Vis dėlto situacija labiausiai naudinga Šiaurės Korėjai – ji atsidūrė dėmesio centre nepaisant to, kaip režimas elgiasi su gyventojais.
Parengė Jonas Grinevičius
