Vasario 14-ąją Floridos valstijoje, Parklando mieste, N.Cruzas nužudė 17 žmonių Marjory Stoneman Douglas mokykloje, iš kurios anksčiau buvo išmestas, rašo BBC.
Vaikinas socialiniuose tinkluose nuolatos gyrėsi, kad dievina šaunamuosius ginklus, o jį pažįstantys žmonės kalbėjo, kad jis elgdavo keistai ir turėjo nuogąstauti verčiančias pažiūras.
Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad remia pasiūlymą uždrausti įtaisus, kurie leidžia pusiau automatiniams ginklams šaudyti automatiniu režimu.
Neskelbti žudiko vardo
2014 metų sausį Arizonos valstijos universiteto statistikos dėstytoja Sherry Towers turėjo eiti į susitikimą Indianos valstijos Purdue universitete. Tačiau susitikimas buvo atšauktas, nes Cody Cousinsas universiteto teritorijoje nužudė savo kursioką Andrew Boldtą.
Po to dėstytoja Sh.Towers pradėjo daug galvoti apie šaudynes ir santykį tarp kiekvieno išpuolio: „Tai buvo trečios šaudynės švietimo įstaigoje per 10 dienų periodą. Tai atrodė labai didelis skaičius net Amerikoje.“
Sh.Towers ir jos komanda pradėjo nagrinėti šaudynes ir išaiškino, kad masinės žudynės vidutiniškai turi 13 dienų besitęsiantį „užkrėtimo periodą“. Kitaip tariant, kai surengiamos vienos šaudynės, yra didesnė tikimybė, kad per 13 dienų įvyks ir dar vienos.
Pasak Sh.Towers, ji nenori, kad žiniasklaida visiškai nekreiptų dėmesio į masines šaudynes: „Žmonės turi teisę žinoti.“
Kaip mokslininkė ji negali įrodyti, kad tokiu atveju, jei nebus skelbiamas žudiko vardas, sumažės tikimybė, jog įvyks šaudynių „virtinė“.
„Neįmanoma to įrodyti , nes nebuvo nė vieno atvejo, kai žudiko vardas nebuvo paviešintas“, – sakė Sh.Towers. Vis dėlto ji įsitikinusi, kad žiniasklaidai reikėtų daugiau dėmesio skirti aukoms, o ne „kraupioms“ detalėms apie žudiką.
Teksaso valstijos universitete šaudynes tiriantis Pete'as Blairas teigė, kad „daugelis, bet ne visi, žudikai skatinami taip elgtis, nes nori išgarsėti: jei žinote, kad tai vienas iš jų tikslų, kodėl apdovanojate juos?“
Reikia apginkluoti mokytojus
2012 metų gruodį, kai Sendi Huko pradinėje mokykloje surengtos šaudynės, apie jas policijos pareigūnai sužinojo 9 val. 35 min. vietos laiku.
Policininkai į įvykio vietą atvyko po keturių minučių, o praėjus dar vienai minutei jie išgirdo, kaip užpuolikas nusišovė. Iki tos akimirkos užpuolikas mokykloje nužudė 20 vaikų ir šešis suaugusius.
„Jei vienintelis mokyklų pasirinkimas yra pasikliauti pagalba iš išorės, rezultatas niekados nebus geresnis nei tas, kurį matėme Sendi Huke“, – aiškino mokytojus reaguoti į masines šaudynes apmokančios programos „Faster“ darbuotojas Joe Eatonas.
Programa „Faster“ mokytojus apmoko ne tik suteikti pirmąją pagalbą ir judėti per panikuojančią minią, bet taip pat kaip naudotis šaunamaisiais ginklais ir nukauti į mokyklą įsiveržusį žudiką.
Šiuo metu „Faster“ apmokė apie 1,3 tūkst. mokytojų 12-oje valstijų. Šiemet bus apmokyta dar 200–400 mokytojų.
Pasak J.Eatono, apmokymai dažniausiai užtrunka apie tris dienas. Tiesa, šaudyti apmokomi ne tik mokytojai, bet ir kiti mokyklos darbuotojai: „Administratoriai, mokyklų inspektoriai, autobusų vairuotojai, net valgyklos virėja.“
10 Amerikos valstijų griežtai draudžiama turėti šaunamąjį ginklą mokykloje. Dar aštuoniose valstijose šautuvus leidžiama laikyti tik užrakintuose automobiliuose.
Vis dėlto likusiose 32-ose valstijose įmanoma padaryti, kad mokytojai su savimi turėtų ginklą, žinoma, jei tam pritartų pati mokykla.
„Kiekvienoje mokykloje yra tam tikri mokytojai, kurie savo noru bėgs link šūvių. Mokyklos atrenka tuos žmones ir jiems pasako: „Mes jums duosime tuos įrankius ir tokį apmokymą, su kuriais jaučiatės geriausiai.“
Daug durų – gerai
Praėjusią savaitę, kai Floridos mokykloje vyko šaudynės, 17-metis mokinys Davidas Hoggas pasislėpė maisto gamybos klasėje. Jis iškart pastebėjo, kad kambaryje buvo dvejos durys: „Jei užpuolikas įžengtų pro vienas, mes galėtume išeiti pro kitas.“
Daugelis ekspertų mąsto panašiai kaip D.Hoggas.
„Išpuoliai, per kuriuos būna daug aukų, dažniausiai vyksta, kai žmonės sušaudomi mažoje teritorijoje ir negali niekaip apsiginti. Šį iššūkį gali padėti išspręsti paprasti dalykai, pavyzdžiui, galima suprojektuoti klases su papildomu išėjimu.
Neleisti laikyti ginklų
2014 metų gegužę Londone gimęs 22-metis Elliotas Rodgeris Kalifornijos valstijoje, Isla Vistoje, nužudė šešis žmones. Vietinis šerifas pareiškė, kad E.Rodgeris „turėjo rimtų psichinių problemų“.
Po keturių mėnesių Kalifornijos įstatymų leidėjai įteisino orderius, kurie suteikė „krizę patiriančių“ žmonių artimiesiems, policininkams bei su asmeniu gyvenantiems žmonėms teisę reikalauti atimti šaunamuosius ginklus. Per pačius pirmuosius metus Kalifornijoje išduoti 86 tokie orderiai.
Federalinai įstatymai jau draudžia žmonėms, kurie turi psichinių problemų, pirkti šaunamuosius ginklus, tiesa, patikra nėra tokia griežta, kokia galėtų būti.
Iš licencijuoto ginklų pardavėjo šautuvą norintys nusipirkti amerikiečiai pirmiausia turi praeiti patikrą. Jei nusprendžiama, kad asmuo turi psichinių problemų arba sužinoma, jog jis gydosi psichiatrinėje ligoninėje, jam ginklai neišduodami.
Tarp 1998 metų lapkričio ir 2018 metų sausio 33569 žmonės negavo šaunamojo ginklo dėl psichinių problemų. Šis skaičius tėra 2 proc. visų atvejų, kai neišduotas ginklas.
Paversti mokyklas fortais
Dvi dienos po praėjusią savaitę surengtų šaudynių Floridos mokykloje teisininkas Shane'as Rominesas iš Kentakio pasiūlė asmeniškai skirti 20 tūkst. JAV dolerių (16,2 tūkst. eurų), kad penkiose vietinėse mokyklose būtų įrengti metalo detektoriai.
Jis taip pat pasiūlė skirti dar 5 tūkst. dolerių (4 tūkst. eurų) nupirkti šaunamuosius ginklus, elektrošokus ir apmokyti jais naudotis mokyklų darbuotojus.
Be to, Sh.Rominesas ragino prie šio projekto prisidėti ir Kentakio lyderius. Per tris dienas teisininko idėją Kentakio gyventojai parėmė nemenka suma – 75 tūkst. dolerių (60,8 tūkst. eurų).
Tiesa, kai kuriose JAV mokyklose jau įrengti metalo detektoriai. 2014 metais apie 8,7 proc. gimnazijų vykdė „atsitiktines patikras metalo detektoriais“.
Vis dėlto mokyklų saugumo ekspertas Kenas Trumpas abejojo, ar metalo detektoriai sustabdytų šaudynes mokyklose, nes mokyklos atidarytos kasdien ir visą parą.
„Metalo detektoriai gal ir išpildytų emocinę reikmę, bet neišpildytų praktinės. Reikėtų, kad metalo detektoriai veiktų kiaurą parą.
Tačiau kažkas gali juos apeiti, pavyzdžiui, vakare ateitų pažiūrėti mokyklos krepšinio rungtynių, paslėptų šaunamuosius ginklus savo spintelėje ir juos pasiimtų kitą rytą.
Aš irgi esu tėvas, aš suprantu. Vis dėlto nėra jokios burtų lazdelės. Problema yra labai sudėtinga“, – tikino K.Trumpas, kuris su mokyklų saugumu dirba jau 30 metų.
Pakeisti Konstituciją
Šaunamuosius ginklus laikančių amerikiečių teises gina Konstitucija. 1791 metais priimta antroji Konstitucijos pataisa suteikė amerikiečiams teisę laikyti ir naudotis ginklais.
Tiesa, Konstitucija gali būti pakeista, o pataisos atšauktos. Pavyzdžiui, 18-oji pataisa uždraudė alkoholį, o 21-oji pataisa panaikino 18-ąją pataisą.
Kongresas gali siūlyti pataisas, kai joms arba pritaria du trečdaliai Atstovų Rūmų bei Senato, arba du trečdaliai visų valstijų. Pataisa priimama, kai jai pritaria trys ketvirtadaliai visų valstijų.
Po šaudynių Floridoje kai kurie amerikiečiai reikalavo, kad būtų atšaukta Konstitucijos antroji pataisa.
„Didžioji dalis šaunamųjų ginklų naudojimą apribojančių įstatymų yra niekiniai, kai daugumai amerikiečių garantuojama konstitucinė teisė pirkti beveik neribotus kiekius pavojingų ginklų“, – rašo Bretas Stephensas iš „The New York Times“.
