„Turiu paprastutę žinią Rusijai. Mes žinome, ką jūs darote. Ir jums tai nepavyks“, – prieš tris mėnesius kalbėdama Londono finansų centre Sityje Kremlių perspėjo Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May.
Ministrė pirmininkė apkaltino autokratinį Vladimiro Putino režimą „naudojant informaciją kaip ginklą“, t.y. naudojant valstybines masinės informacijos priemones suklastotoms naujienoms tiražuoti ar pasitelkus programą „Photoshop“ suklastotoms nuotraukoms skleisti.
Pasak Th.May, tokių veiksmų tikslas yra vienas: kastis po demokratinių institucijų pamatais ir sėti nesantaiką Vakarų visuomenėse ar tarp įvairių demokratinio bloko valstybių.
„Jungtinė Karalystė darys tai, kas būtina, kad apsisaugotų. Ir bendradarbiaus su sąjungininkais siekdama to paties tikslo“, – tuomet pažadėjo Th.May.
Praėjo vos keli mėnesiai, ir tiek britų vyriausybė, tiek Vestminsterio Parlamentas, ir net nevyriausybinis sektorius žengė bent keletą, kad ir nedidelių, bet reikšmingų žingsnių, kurie padėjo atskleisti ir neutralizuoti Maskvos programišius, „trolius“ ir kitokias Kremliaus hibridines grėsmes.
Suplėšė taisyklių knygą
Vasario viduryje pirmą kartą Londono ir Maskvos diplomatinių santykių istorijoje britų pareigūnai viešai apkaltino Rusiją užsiimant „piktybine kibernetine veikla“.
Kylanti valdančiosios Konservatorių partijos žvaigždė, Gynybos ministerijos vadovas Gavinas Williamsonas nesirinkdamas žodžių pareiškė: „Mes įžengėme į naują kariavimo erą, kurioje regime destruktyvų ir mirtiną kokteilį: įprastą militaristinę galią, sumišusią su piktybinėmis kibernetinėmis atakomis.“
Šiam 42 metų politikui jau dabar daug kas pranašauja ministro pirmininko postą per ateinančius dešimt metų.
„Rusija suplėšė taisyklių knygą. Ji tai daro klibindama demokratinių valstybių pamatus, kelia pavojų žmonėms nusitaikydama į gyvybiškai svarbią infrastruktūrą ir naudodama informaciją kaip ginklą.
Turime būti pasiruošę kovoti su šiomis intensyvėjančioms akivaizdžioms grėsmėmis“, – teigė G.Williamsonas.
Išsiaiškino atakos šaltinį
Londonas žodžiais nesišvaisto: britų žvalgybos ir saugumo tarnybos, tarp jų ir naujasis Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, nustatė, jog Rusijos karinės struktūros inicijavo ir buvo atsakingos už praėjusių metų birželį per Europą nuvilnijusią kibernetinę ataką „NotPetya“. Ji žemynui padarė per 1,2 mlrd. eurų žalos.
Labiausiai nuo agresyvaus viruso nukentėjo Ukrainos valstybinis, finansinis ir energetikos sektorius, bet „NotPetya“ smogė ir daugeliui privačių Vakarų korporacijų.
Rusijos vyriausybės neigimą, esą ji niekuo dėta ir kad tarp atakos „NotPetya“ aukų būta ir privačių rusiškų kompanijų, Londonas vadina neįtikinamu.
Sunerimę ir verslininkai
Rimtas susirūpinimas dėl kenkėjiškos organizuotų programišių veiklos – ypač jei ji koordinuojama iš Kremliaus, kaip viruso „NotPetya“ atveju, ar iš Pchenjano, – kaip virusas „WannaCry“, – jaučiamas ne tik britų vyriausybėje, bet ir Londono finansiniame centre Sityje.
Kibernetinių atakų padaroma finansinė žala jau dabar gerokai perkopia tuos nuostolius, kuriuos verslas ir individualūs asmenys patiria nuo įvairiausių gamtos sukeltų nelaimių. Ir tie nuostoliai nėra vien tik piniginiai.
„Pernai potvyniai, uraganai ir žemės drebėjimai pridarė rekordinį skaičių nuostolių – už 300 mlrd. dolerių (244 mlrd. eurų).
Tačiau mes skaičiuojame, kad per 2017-uosius kibernetinis terorizmas žmonijai padarė triskart daugiau nuostolių – apie trilijoną dolerių (813,4 mlrd. eurų), – „Lietuvos rytui“ sakė kibernetinių atakų rizikos ekspertas Johnas Drzikas iš Sičio firmos „Marsh“. – Ir nors kibernetinės katastrofos yra tokios pat niokojančios, kaip ir stichinės nelaimės, mūsų visuomenės jas tebetraktuoja kaip kur kas mažesnes grėsmes.“
Pasak eksperto, visuomenės turi įsisąmoninti, kad tokių greitojo reagavimo struktūrų, kokios puola veikti gamtos nelaimės atveju, reikia ir kovai su kibernetinėmis atakomis.
Galimai kišosi į rinkimus
Kol Th.May konservatorių vyriausybė svarsto, kokį konkretų atsaką duoti Rusijos gynybos ministerijos koordinuotiems programišiams, net du Bendruomenių rūmų komitetai tiria galimą Kremliaus kišimąsi į rinkimų procesą Jungtinėje Karalystėje.
Itin įtakingas parlamentinis Žvalgybos ir saugumo komitetas (ISC), kuriam vadovauja konservatorius ir buvęs Jungtinės Karalystės generalinis prokuroras Dominicas Grieve’as, turi galias kviesti ir už uždarų durų kvosti britų saugumo tarnybų MI5, MI6 ar GCH Q vadovus.
Komitetas analizuoja, kaip V.Putino režimo finansuojami ir instruktuojami internetinių trolių fabrikai galėjo paveikti ne tik 2017-ųjų birželį vykusius visuotinius rinkimus, bet ir 2016-ųjų referendumą dėl „Brexit“.
D.Grieve’o komitetas dar nė karto viešai nekomentavo savo tyrimo pirminių išvadų, bet tai įprasta praktika šiai su konfidencialia žvalgybos informacija dirbančiai parlamentarų grupei.
Tuo metu kitas Parlamento komitetas – Skaitmenos, kultūros, žiniasklaidos ir sporto (DCMS) – savo tyrimą vykdo maksimaliai atvirai.
Konservatoriaus Damiano Collinso vadovaujamas komitetas tiria Rusijos dezinformacijos srauto plūdimą į Jungtinės Karalystės viešąją erdvę.
Jis tiria Maskvos daromą įtaką britų politiniams procesams per internetines platformas „Google“, „Facebook“, „Twitter“ arba „YouTube“, kur netikras naujienas generuoja automatizuotos paskyros arba vadinamųjų trolių fabrikų darbuotojai Rusijoje.
Nuvyko patys išsiaiškinti
Vasario pradžioje šis Bendruomenių rūmų komitetas žengė britų parlamentinėje istorijoje precedento neturintį žingsnį – pirmąkart visi komiteto nariai persikėlė į Vašingtoną.
JAV sostinės George’o Washingtono universiteto salėje buvo surengtas oficialus posėdis, transliuojamas gyvai į Jungtinę Karalystę.
Šitokį itin neįprastą žingsnį DCMS nariai nusprendė žengti todėl, kad praėjusių metų rudenį Vestminsterio Parlamente į posėdžius kviesti „Google“, „YouTube“, „Facebook“ ir „Twitter“ padalinių Jungtinėje Karalystės vadovai į daugybę pateikiamų klausimų atsakyti tiesiog negalėjo – aiškino, kad informaciją turi tiktai centrinės būstinės JAV.
Todėl nuvykę už Atlanto britų parlamentarai į komiteto posėdį „ant kilimėlio“ pasikvietė visų šių korporacijų aukščiausio rango pareigūnus.
Savo parodymus apie netikras naujienas komitetui taip pat davė ir tradicinių masinės informacijos priemonių CBS, CNN, „New York Times“ vadovai.
Posėdžio metu „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir „YouTube“ atstovai laikėsi vienos bendros linijos: nėra jokių ženklų ir neginčytinų įrodymų, jog per šiuos interneto gigantus buvo vykdomos koordinuotos kampanijos iš Rusijos, nukreiptos prieš rinkimų procesą Jungtinėje Karalystėje.
Pažadėjo išsiaiškinti trolius
Iki šio mėnesio pabaigos „Facebook“ vadovybė pasižadėjo DCMS komitetui paskelbti konkrečius skaičius, kiek „veikiančiųjų asmenų iš Rusijos“ bandė per šią platformą paveikti „Brexit“ rezultatą skleisdami dezinformaciją.
„Šis identifikavimo procesas vyks privačiai. „Facebook“ nenori duoti jokių užuominų šiems „blogiems paskyrų kūrėjams“, kokiu būdu jie bus identifikuojami“, – parlamentarams teigė Steve’as Milneris iš „Facebook“.
O „Twitter“ atstovas Nickas Picklesas britų įstatymų leidėjams pateikė žiupsnelį statistikos apie įžymiojo Kremliaus „trolių“ fabriko – Interneto tyrimo agentūros (ITA) Sankt Peterburge – vykdytą kišimąsi į „Brexit“ referendumo eigą.
„Mūsų platus tyrimas identifikavo mažą skaičių paskyrų, vos 49. Iš jų buvo išsiųstos vos 942 žinutės, kurios papildomai buvo persiųstos dar 461 kartą. Tai labai žemas įsikišimo lygis“, – tvirtino vienas „Twitter“ vadovų.
Britų parlamentarai sutiko, kad ši statistika išties yra nereikšmingai maža.
Tačiau vos prieš kelis mėnesius kompanijos pateikti skaičiai buvo dar mažesni – jie tebuvo lygūs nuliui.
Maža to, oficiali „Twitter“ pateikta statistika kone dešimt kartų skiriasi nuo britų nevyriausybinių organizacijų ir universitetų atliktų nepriklausomų tyrimų.
Edinburgo universiteto mokslininkų grupė identifikavo mažiausiai 419 „Twitter“ paskyrų, kurias kontroliavo ITA.
Vien iš šių sąskaitų buvo išsiųsta beveik 3,5 tūkst. žinučių, tiesiogiai susijusių su „Brexit“. Šios trolių paskyros buvo sukurtos dar gerokai iki referendumo.
Jas universiteto mokslininkams pasisekė atsekti tiktai todėl, kad „Twitter“ jas paskelbė tarp 2752 Kremliaus „trolių“, kurie aktyviai kišosi ir į 2016 metų JAV prezidentinių rinkimų kampaniją.
„Paskyros buvo sukurtos taip, kad atrodė lyg vartotojas yra iš JAV, nors nemažai 2016 m. sukurtų paskyrų buvo sukurtos taip, kad atrodytų vokiškos.
Šios 419 paskyrų 2016-ųjų birželio 23-iąją, „Brexit“ referendumo dieną, visos pakeitė veiklą.
Jos tapo automatizuotomis (vadinamaisiais botais), nebebuvo kontroliuojamos tikro žmogaus – trolio.
Nuo Ukrainos iki „Brexit“
Edinburgo universiteto komanda įsitikinusi, kad Kremliaus „trolių“ fabrike Sankt Peterburge tikrai būta ir specialiai referendumui sukurtų paskyrų, kurių profiliai imituotų Jungtinės Karalystės gyventojus.
Tačiau kol kas „Twitter“ apie tokias paskyras informacija nesidalija.
„Kai tokie duomenys pateks į viešumą, būtinai juos ištyrinėsime. Mus ypač domintų, jei „Twitter“ paviešintų tas paskyras, kurios buvo vadinamos „tampomosiomis lėlytėmis“, skirtos būtent „Brexit“ referendumui“, – teigė C.Llewelyn.
Velso Svonsio universiteto ekspertų grupė, bendradarbiaudama su Kalifornijos universiteto Berklyje kolegomis, identifikavo dar didesnę Rusijos „trolių“ armiją „Twitter“.
Anot šio tyrimo, Sankt Peterburgo ITA dezinformacijos fabrikas buvo itin aktyvus 2016-ųjų birželio 21–22 dienomis.
Likus vos keliolikai valandų iki balsavimo referendume Rusijos vadinamųjų botų ir trolių armija iššovė daugiau nei 45 tūkst. žinučių.
Praėjus vos porai dienų po referendumo visos šios paskyros sutartinai nusigręžė nuo „Brexit“ temos ir grįžo prie savo įprastinės veiklos: šlovinti V.Putiną ir pliekti „žydus ir banderas fašistus“ Ukrainoje.
Svonsio ir Berklio universitetų tyrėjų skaičiavimais, V.Putino trolių armija vien „Twitter“ turi apie 150 tūkst. paskyrų.
Tokiais „troliais“, „botais“ ir „kiborgais“ (tai – kompiuterio valdoma paskyra, prie kurios vis dėlto retsykiais prisijungia ir gyvas „trolis“) iki šiol atvirai naudojasi Rusijos ambasados Londone vadovai.
Kad žinutės būtų greičiau platinamos, rusų diplomatai pasitelkė vadinamuosius skaitmeninius superfanus.
Tokie ambasados „superfanai“, nors ir yra realūs žmonės, atiduoda ambasadai besąlygišką teisę per juos platinti bet kokią žinutę.
Aktyviai platino euroskeptišką turinį
Nevyriausybinė britų agentūra „89up“ atliko nepriklausomą tyrimą, kuriame išanalizavo dviejų Jungtinėje Karalystėje legaliai veikiančių Kremliaus žiniasklaidos agentūrų „Russia Today“ ir „Sputnik“ veiklą, susijusią su „Brexit“.
Per pirmąjį 2016-ųjų pusmetį šie Maskvos ruporai, transliuojantys anglų kalba, į eterį paleido daugiau nei 260 reportažų ar straipsnių, kurių turinys aiškiai nukreiptas prieš ES. Nuosaikesnius ar narystei ES pritariančius reportažus buvo galima suskaičiuoti dviejų rankų pirštais.
„Pabandėme atsekti, kaip plačiai šie prieš ES nukreipti rusų propagandos straipsniai pasklido „Twitter“. Atradome, kad juos potencialiai vien ten galėjo matyti iki 134 mln. vartotojų. Tai net keturis kartus daugiau, nei per tą patį laikotarpį pasiekė dvi oficialios už „Brexit“ agitavusios kampanijos – „Leave.eu“ ir „Vote Leave“. Jos teturėjo po 14 ir 33 mln. potencialių vartotojų“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas iš tyrimo autorių, „89up“ vadovas Mike’as Harrisas.
M.Harris ir jo analitikai apskaičiavo, kokia galėtų būti už „Brexit“ agitavusių reportažų ir straipsnių, kuriuos per pusmetį į rinką išmetė „Russia Today“ ir „Sputnik“, kaina. Jei „Leave.eu“ ar „Vote Leave“ būtų turėję pirkti šiuos straipsnius kaip užsakomuosius, jiems tai būtų kainavę apie 1,35 mln. svarų sterlingų (maždaug 1,5 mln. eurų).
