Į šios problemos išplitimo mastą dėmesį atkreipė ir popiežius Pranciškus, kuris melagingas naujienas pavadino blogiu ir ragino žurnalistus tiesos paieškas laikyti viena iš pagrindinių savo misijų.
Šiai temai dėmesys buvo skirtas ir Vilniaus knygų mugėje. Diskusijos „Netikros naujienos: kaip su jomis gyventi“ dalyviai aiškinosi, kas yra netikros naujienos, kodėl neatskiriame tikrovės nuo fikcijos ir kaip technologijos užvaldė mūsų pasaulį.
Naujienos – tai faktų falsifikavimas
Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo žinios“ redaktorius, teigė, kad „fake news“ terminas išpopuliarėjo 2016 metų lapkričio mėnesį, kai Donaldas Trumpas tapo JAV prezidentu, o 2017-aisiais metais žodynas „Collins“ terminą „fake news“ išrinko nauju metų žodžiu.
„Prezidentu tapęs D.Trumpas svarbiausioje pasaulio valstybėje netikras naujienas pavertė tema. Nuo tada „fake news“ fenomenas tapo atpažįstamas ir žiniasklaidoje“, – aiškino filosofas ir rašytojas Kristupas Sabolius.
K.Sabolius teigė, kad po minėtų įvykių daugelis atsigręžė į filosofiją. Buvo keliamas klausimas, ar ši mokslo šaka iš dalies nėra kalta dėl netikrų naujienų plitimo – dar XIX amžiuje Friedrichas Nietzsche svarstė, kad egzistuoja ne faktai, o tik jų interpretacijos.
„Mes mielai tikime tikrove, kuri, pasak mūsų pasaulėžiūros, yra teisingai sukonstruota. Problema ta, kad tokia tiesa yra subjektyvi ir varijuoja priklausomai nuo žmogaus požiūrio.
Objektyvi tiesa yra sudėtingas žvėris, kurį įsteigti yra labai sunku. Vienintelis būdas pasiekti objektyvumą yra kritiško požiūrio išlaikymas, t. y., daugybės perspektyvų metodikos taikymas“, – sakė filosofas.
Pasitikėjimas žiniasklaida mažėja
Pasaulis keičiasi nepriklausomai nuo mūsų norų. Kartu su juo visuomenės akyse kinta ir žiniasklaidos vaidmuo platinant aktualią informaciją. Viena iš pagrindinių priežasčių yra augantis auditorijos nepasitikėjimas žiniasklaidos priemonėmis.
Žurnalistas Rytas Staselis pabrėžė, kad viena iš problemų yra žurnalisto vaidmens pasikeitimas.
Pasak apžvalgininko, žiniasklaida ir žurnalistai pamažu tapo nebe informaciją perduodančiais tiltais, o pradėjo imituoti esantys jos žinotojai ir absoliučios tiesos turėtojai.
Žurnalistas priminė „Reuters Digital News Report“ tyrimą, kuris buvo atliktas pasaulio 36 šalyse. Buvo nustatyta, kad net 48 proc. auditorijos algoritminį naujienų pateikimą vertino labiau nei redakcinį.
„Čia pasimato kita problema, nes imama labiau pasikliauti algoritmais, kurių pateikiama informacija yra modifikuojama atsižvelgiant į žmogaus pomėgius. Pavyzdžiui, socialinis tinklas „Facebook“ tėra iliuzija, nes mes gauname tą tiesą, kurią patys susikonstruojame.
Tai yra, mums parodoma tik tai, kam anksčiau esame parodę susidomėjimą, nes atsižvelgiama į naršymo istoriją bei interesus. Maža tikimybė, kad iš socialinių tinklų informaciją gaunantys asmenys ją patikrins dar kituose šaltiniuose“, – teigė R.Staselis.
Žmogus užima „filtruotojo“ poziciją
Mykolas Katkus, ryšių su visuomene agentūros „Fabula“ valdybos pirmininkas, pabrėžė, kad žmogus yra būtybė, tiesą pažįstanti per informacijos sklaidą.
„Mūsų civilizacija paremta informacijos skleidimu. Istorija rodo, kad tas, kuris valdė informaciją, savo rankose turėjo galią keisti istoriją“, – sakė jis.
Žmogus, kad ir kaip norėtų, negali pažinti ir apdoroti visos gaunamos informacijos, todėl pasitiki kito pastebėjimais ar rekomendacijomis.
„Kiekvieną dieną informacijos gauname be galo daug, bet dalis jos tikrai nėra reikalinga. Todėl, fiziškai negalėdami jos perfiltruoti, turime atsirinkti, kuo tikime ir kuo – ne, bet taip tiesa tampa subjektyvi.
Taip prisiimame Dievo, žurnalisto, redaktoriaus, filtruotojo vaidmenį“, – sakė valdybos pirmininkas.
Tampame vis pasyvesni
M.Katkus netiki, kad problema išsispręs savaime, nes malonumas, kurį suteikia socialiniai tinklai, yra kaip narkotikas. Jo nuomone, kaip žiniasklaidos priemonės atsakomybę prisiimti tokios rinkos milžinės kaip „Facebook“ ir „Google“.
K.Sabolius tikino, kad šiandien pasaulį valdo fikcijos, o pats žmogus yra algoritmas.
„Aš tikiu visuomenės sąmoningėjimu, nes tai yra vienintelis mums likęs dalykas. Technologijos yra pasyvumo įrankis, nes jos sukuria iliuzija, kad dalyvauji socialinėje veikloje, esi aktyvus.
Deja, jų poveikis priešingas nei norėtųsi. Jos tik riboja galimybes, technologijomis pasitikinčius žmones versdamos vis pasyvesniais“, – aiškino jis.
