Pietų Korėjos aukščiausio lygio pareigūnų delegacija iš Pchenjano parvežė pasaulį kiek lengviau atsikvėpti privertusių žinių.
„Šiaurės ir Pietų Korėjos balandžio pabaigoje Panmundžome surengs trečią aukščiausio lygio susitikimą“, – sakė Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Chung Eui-yongas, nurodydamas į demilitarizuotoje pusiasalio zonoje įsikūrusį kaimelį.
Jei šis susitikimas įvyks, tai bus trečiasis istorijoje abiejų Korėjų lyderių susitikimas.
Teoriškai abi šalys tebekariauja, nes 1950–1953 m. vykęs Korėjos karas baigėsi ne pasirašant taikos sutartį, o paskelbiant paliaubas.
Grįžęs iš Pchenjano Pietų Korėjos pareigūnas taip pat tvirtino, kad Šiaurės Korėjos lyderis išreiškė norą aptarti branduolinio nusiginklavimo galimybes su JAV.
Jei vyktų tokios derybos, Pchenjanas pasižadėtų tuo metu nevykdyti branduolinių bandymų.
Prabilo apie progresą
Pietų Korėjos valstybės pareigūnas Chung Eui-yongas pasakojo, jog Šiaurės Korėja pabrėžė, esą jai nereikės jokių branduolinių ginklų, jei karinės grėsmės, kylančios šaliai, bus sumažintos, o Pchenjanui bus suteiktos patikimos saugumo garantijos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ vakar džiaugėsi, kad galbūt pasiektas progresas siekiant taikos derybų su Kim Jong-unu: „Santykiuose su Šiaurės Korėja galbūt pasiekta pažanga.
Pirmą kartą per daugybę metų abi pusės ėmė rodyti dideles pastangas.
Pasaulis stebi ir laukia! Galbūt tai nepagrįsta viltis, bet JAV yra pasirengusios eiti ryžtingai į bet kurią pusę.“
Tiesa, konkrečių planų kol kas nėra. Tuo metu abi Korėjos taip pat susitarė sukurti karštąją telefono liniją, skirtą abiejų šalių vadovams.
Ji esą turėtų padėti „sumažinti karinę įtampą ir glaudžiau bendradarbiauti“.
Lyderiai pirmą kartą pasikalbės telefonu prieš planuojamą jųdviejų susitikimą balandį.
Be kita ko, skelbiama, jog Šiaurės Korėja pažadėjo nenaudoti prieš Pietų Korėją nei įprastinės, nei branduolinės ginkluotės. O tol, kol vyks dialogas, ji įšaldys savo branduolinę ir raketų bandymų programas.
Chung Eui-yongas pasakojo, jog Šiaurės Korėja pabrėžė, kad jai nereikės jokių branduolinių ginklų, jei šaliai kylančios karinės grėsmės bus sumažintos, o Pchenjanui bus suteiktos patikimos saugumo garantijos.
Didelis iššūkis administracijai
Netikėtas Šiaurės Korėjos pasiūlymas derėtis dėl branduolinių ginklų reiškia didžiausią užsienio politikos iššūkį D.Trumpo administracijai ir privertė paprastai tiesmuką JAV prezidentą pademonstruoti retai matomą santūrumą.
Sėdėdamas Ovaliniame kabinete 71 metų prezidentas parodė jam nebūdingą atsargumą.
„Nenoriu daug kalbėti apie dalykus, kurių dar nežinome“, – sakė jis ir plačiau neaiškino numanomai viliojančio Pchenjano pasiūlymo.
Detalės dar neaiškios, bet Šiaurės Korėja prasitarė, kad galbūt norėtų įšaldyti provokuojamus ginklų bandymus mainais į derybas su JAV.
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-unas galbūt net nori atsisakyti branduolinių ginklų, jei Vašingtonas atsisakys svarstyti režimo pakeitimą ir karinius veiksmus.
Vėliau šią savaitę Pietų Korėjos pareigūnai, kurie parvežė šią žinią iš Kim Jong Uno, drauge su Japonijos ir JAV pareigūnais Vašingtone apsikeis informacija ir nuomonėmis.
Tačiau kol kas D. Trumpas reiškia preliminarų atvirumą Šiaurės Korėjos „labai pozityviam“ pasiūlymui, nors jo administracija vis dar turi didelių abejonių.
Vertinimai – skeptiški
Nacionalinės žvalgybos direktorius Danas Coatsas buvo santūrus ir pasakė Kongresui: „Visa tai vertinu gan skeptiškai.“
„Galbūt tai persilaužimas. Rimtai tuo abejoju. Viltis miršta paskutinė“, – pridūrė jis.
Vienas administracijos aukšto rango pareigūnas, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės, užsiminė, kad gerai būtų „visiems išlaikyti tam tikrą perspektyvą, giliai įkvėpti“.
„Su Šiaurės Korėja kalbėjomės 27 metus. Taip pat 27 metus jie sulaužydavo kiekvieną susitarimą, kokį tik sudarydavo su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė pareigūnas.
Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas trečiadienį sakė, kad dėl Šiaurės Korėjos pasiūlymo aptarti denuklearizaciją su JAV „dar per anksti būti nusiteikusiems optimistiškai“.
„Dar tebesame prie starto linijos“, – politinių partijų lyderiams sakė Moon Jae-inas, jo pasiuntiniams sugrįžus po istorinio vizito Pchenjane ir pranešus apie Kim Jong-uno pasiūlymą.
Prezidentas neigė įtarimus dėl užkulisinio susitarimo su Pchenjanu mainais į jo atėjimą prie derybų stalo.
„Nėra visiškai jokio slapto susitarimo su Šiaurės Korėja", – sakė Moon Jae-inas, kurio žodžius citavo nedidelės opozicinės partijos „Bareunmirae“ atstovas.
„Nebus tokio dalyko kaip kokia nors dovana Šiaurės Korėjai", – pabrėžė prezidentas.
Pietų Korėjos lyderis akcentavo glaudaus bendradarbiavimo su jos saugumo laiduotoju Vašingtonu išlaikymo svarbą ir pridūrė: „Galvoju, kad denuklearizacijos derybos taps įmanomos tik tada, kai Pietų Korėja ir JAV užims bendrą poziciją šiuo klausimu.“
Jokio sankcijų ar spaudimo susilpnėjimo vien dėl Korėjų dialogo nebus, nurodė Moon Jae-inas ir pridūrė: „Korėjų derybų taikai pasiekti nepakaks.“
Galimybės ir būtinybės
D. Trumpo noras – bent kol kas – atsisakyti savo konfrontacinių kalbų apie karą ir „Mažąjį Raketininką“ iš dalies yra palanki proga, iš dalies – būtinybė.
Pasak Evano Medeiroso, kuris valdant Barackui Obamai buvo Nacionalinės saugumo tarybos direktorius Azijai, tikėtina, kad Pchenjanas, kuris pats apie minimą pasiūlymą viešai dar nekalbėjo, bando įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir Vašingtono.
„Vertinu labai skeptiškai, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Pchenjanas pasinaudos derybomis, kad išloštų laiko ir pranašumo.“
Abi sąjungininkės nevienodai vertina padėtį: taikingesnė prezidento Moon Jae-ino vyriausybė teikia pirmenybę meduoliui, o Vašingtonas – botagui.
Vis dėlto Moon Jae-inas trečiadienį irgi sakė, kad dėl Pchenjano pasiūlymo „dar per anksti būti nusiteikusiems optimistiškai“.
„Dar tebesame prie starto linijos“, – Pietų Korėjos vadovas sakė politinių partijų lyderiams.
Jei būtų manoma, kad JAV prezidentas pirma laiko užtrenkia duris deryboms, tai sukeltų didžiulę įtampą santykiuose su Seulu ir tikriausiai reikštų griežtai taikomų tarptautinių sankcijų pabaigą.
Tai taip pat galėtų pakurstyti nesutarimus paties D.Trumpo administracijoje, kurioje patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris, kaip pranešama, laikosi griežtesnės pozicijos nei gynybos sekretorius Jimas Mattisas ir pritaria karo veiksmams.
Praradęs virtinę savo aukščiausio rango patarėjų, įskaitant patarėją ekonomikos klausimais Gary Cohną, D. Trumpas vargu ar gali leisti sau daugiau protesto atsistatydinimų.
Net jei Šiaurės Korėja yra rimtai nusiteikusi, nėra aišku, kad D.Trumpas, kuris neturi ambasadoriaus Seule, neteko savo specialiojo pasiuntinio branduoliniais klausimais ir ištuštino Valstybės departamentą, turi išteklių pradėti realias derybas ir tuo pačiu metu išsaugoti Šiaurės Korėją spaudžiančią koaliciją, sakė E.Medeirosas.
Dauguma analitikų sakė, kad Pchenjanas viešųjų ryšių mūšyje per praėjusio mėnesio olimpiadą aiškiai nugalėjo Jungtines Valstijas. Tuomet JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as atrodė atviras deryboms, bet iš tiesų susitiko abiejų Korėjų atstovai.
Karinės galimybės
Kitos D. Trumpo galimybės yra labai aiškios.
JAV pareigūnai privačių pokalbių metu pripažįsta, kad „sukruvintos nosies“ smūgis, siekiant priversti Kim Jong Uną atsisakyti branduolinių ginklų ir balistinių raketų bandymų, niekada nebuvo svarstomas rimtai.
Pasak pareigūnų, ir tikrųjų bet kokiam smūgiui Šiaurės Korėjai reikėtų didžiulės karinės jėgos. Be to, tai beveik neabejotinai sukeltų betarpišką pavojų 30 tūkst. JAV karių ir milijonams civilių Pietų Korėjoje.
Diplomatija atrodytų geresnė išeitis, bet D. Trumpas yra aiškiai pasakęs, kad priešingai nei jo pirmtakai jis neleis šiai situacijai „pūliuoti“.
Antradienį jis, kaip pranešama, kalbėjosi su buvusiu ambasadoriumi Jungtinėse Tautose Johnu Boltonu, kuris galėtų pakeisti H. R. McMasterį ir neseniai reiškė pritarimą „pirmam smūgiui“ Šiaurės Korėjai.
Per pirmą D. Trumpo apsilankymą Ovaliniame kabinete 2016 metų lapkritį tuometinis prezidentas B. Obama perspėjo jį, kad jam gali tekti priimti lemtingą sprendimą dėl Šiaurės Korėjos, sako informuoti šaltiniai.
Dabar jo sprendimai, priimami Ovaliniame kabinete, galėtų padėti nulemti, ar ši dešimtmečius trunkanti branduolinė priešprieša baigsis mūšio lauke ar prie derybų stalo.
Tačiau kaip Irake ir Afganistane sužinojo George'as W. Bushas, o Vietname – Richardas Nixonas, karai gali tapti prezidentus ir jų valdymą apibūdinančiais įvykiais.
