„Nors abu buvome pulkininkai ir dirbome Rusijos žvalgybos struktūroms, mūsų keliai anuomet niekuomet nesukirto. Aš buvau KGB žmogus, o S.Skripalis – GRU, karinės žvalgybos.
Be to, yra ir amžiaus skirtumas: Sergejus trylika metų jaunesnis už mane. Kai 1985 m. padedamas britų MI6 žvalgybos pabėgau iš Sovietų Sąjungos, S.Skripalis dar tiktai kilo GRU karjeros laiptais.
Tačiau, be jokios abejonės, mūsų likimai labai panašūs. KGB ir GRU akyse mes abu esame baisūs išdavikai, nes slapta dirbome Didžiosios Britanijos žvalgybai.
Abu jau esame pensininkai, įsikūrę Pietų Anglijoje. Tiktai, kaip matote, man labiau pasisekė: kol kas nesu komos būsenos.
Manęs kol kas nepasiekė Vladimiro Putino siųsti nuodytojai“, – taip apie savo santykį su apnuodytu S.Skripaliu „Lietuvos rytui“ sakė O.Gordijevskis, bene žymiausias pasaulyje XX amžiaus antrosios pusės slaptasis dvigubas agentas.
Netrukus šiam Jungtinės Karalystės piliečiui, sulaukusiam karalienės Elizabeth II apdovanojimo už ypatingus nuopelnus britų žvalgybai, sueis 80 metų.
Beje, O.Gordijevskis iš monarchės rankų Bakingamo rūmuose gavo tą patį Šv.Mykolo ir šv.Jurgio ordiną, kurio, bent jau filmuose ir knygose, nusipelnė slaptasis agentas Džeimsas Bondas.
Prieš 33 metus O.Gordijevskis sukėlė didžiulę diplomatinę audrą: jam pabėgus iš Maskvos į Londoną buvo atskleista didelė dalis SSRS šnipų tinklo ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir JAV bei kitose Vakarų valstybėse.
Tuomet vien iš sovietų ambasados Londone buvo išsiųsta net šimtas diplomatų. Maskva atsakė tuo pačiu.
Tebekabo Damoklo kardas
Su O.Gordijevskiu asmeniškai susitikinėjo ir JAV vadovas Ronaldas Reaganas, ir Didžiosios Britanijos premjerė Geležinė Ledi Margaret Thatcher.
Sakoma, kad būtent O.Gordijevskio suteikta informacija šiuos laisvojo pasaulio lyderius dar 1983 metais paskatino atkreipti dėmesį į Michailą Gorbačiovą, tuomet dar mažai kam užsienyje žinomą SSRS komunistų partijos Politbiuro narį.
Iki „perestroikos“ ir „glastnost“ šauklio atėjimo į valdžią buvo likę bent pora metų.
Pabėgėlį O.Gordijevskį sovietai teisė už akių – jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis. Iki šiol Rusijos Federacija šio verdikto nėra panaikinusi, todėl Damoklo kardas virš dvigubo šnipo galvos vis dar kabo.
Nedideliame idiliškame Sario grafystės Godlmingo mieste gyvenančio O.Gordijevskio sveikata dabar labai trapi.
Bet jis nuolat seka naujienas, ateinančias iš netoli esančio kito ramaus istorinio Anglijos miesto Solsberio.
Tėvas ir duktė neišsikapsto
Nuo kovo 4-osios Solsberio valstybinės ligoninės intensyviosios slaugos palatoje mirtimi galuojasi 66-erių S.Skripalis ir jo 33 metų dukra Julija Skripal.
Buvęs rusų GRU pulkininkas ir nieko bendra su šnipų pasauliu neturinti jo dukra dabar yra ištikti komos po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Tokį cheminį ginklą gamina tik Rusijos karinės laboratorijos.
Oficialusis Londonas, Vašingtonas, Paryžius, Berlynas, kitos NATO ir ES šalys dėl atakos Solsberyje, per kurią rimtai nukentėjo ir britų policininkas Nickas Bailey, vieningai kaltina V.Putino režimą.
Maskva savo ruožtu kategoriškai neigia visus kaltinimus, vadindama juos „klejonėmis“ ir „absoliučiu absurdu“.
Kremliaus neigimai ir protestai nė kiek nestebina žvalgybos veterano O.Gordijevskio.
„Neigti viską. Pūsti dezinformacijos miglą. Kelti alternatyvias versijas.
Tai juk klasikinė SSRS, o dabar ir Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų ir politikų reakcija.
Pasakykite, ar jums kada nors yra tekę girdėti, kad Maskva iškeltų rankas į viršų ir prisipažintų: „Taip, tai buvo mūsų darbas!“ Niekada to nebuvo ir nebus.
Juk Aleksandro Litvinenkos nunuodijimas Londono viešbutyje radioaktyviuoju poloniu-210 įrodytas Anglijos teisme. Ar Rusija išsiuntė į Londoną du pagrindinius įtariamuosius Andrejų Lugovojų ir Dmitrijų Kovtuną? Ne.
Ir neverta net tikėtis, kad buvęs KGB pulkininkas V.Putinas kada nors atvirai prisipažins, jog tokios atakos yra daromos su jo žinia. To nebus. Ir, deja, S.Skripalis ir jo dukra nebus paskutinės nuodijimų aukos“, – pesimistiškai konstatavo žvalgybos veteranas O.Gordijevskis.
Pats patyrė apnuodijimą
O.Gordijevskis britų tarnyboms MI6 ir SIS dirbo 11 metų, o KGB gretose pulkininko laipsnį užsitarnavo per 22 tarnybos metus.
S.Skripalio ir J.Skripal apnuodijimo tragediją O.Gordijevskis stebi ne kaip pašalinis asmuo.
Prieš gerą dešimtmetį jis pats vos netapo nuodijimo auka.
2007-ųjų rudenį jis net pusantros paros buvo be sąmonės ir kritinės būklės pateko į Godlmingo ligoninę.
Pats O.Gordijevskis įsitikinęs, kad Rusijos slaptosios tarnybos per Jungtinėje Karalystėje apsigyvenusį verslininką jam pakišo labai toksiškų talio nuodų, kurių buvo įdėta į tabletes nuo nemigos.
„Aš iškart tada pranešiau policijai ir britų slaptosioms tarnyboms. Buvo vykdomas tyrimas, bet kai mano sveikata šiek tiek pagerėjo, policija nusprendė, kad ir tirti jau nieko nebereikia.
Tik kai įsikišo aukšti MI5 pareigūnai, tyrimas vėl buvo atnaujintas. Bet byla ilgainiui buvo numarinta. Gal dabar, po Skripalių tragedijos, policija vėl ją atvers?“ – tikisi žvalgas O.Gordijevskis. Jo sveikata ypač pablogėjo pastaruoju metu.
Iš tikrųjų iškart po „Novičiok“ panaudojimo Solsberyje, pirmosios cheminio ginklo atakos per visą Jungtinės Karalystės istoriją, įtakingas Bendruomenių Rūmų Vidaus reikalų komitetas pareikalavo atnaujinti bent 14 bylų, susijusių su mįslingomis V.Putino režimo kritikų mirtimis Anglijoje.
Atvertė senas bylas
Policija ir slaptosios tarnybos jau nupūtė dulkes nuo tų archyvinių bylų.
Maža to, Londono Skotland Jardo policijos kovos su terorizmu padalinio vadovas Markas Rowley pranešė, kad yra ir penkiolikta auka: kovo 12 dieną Londono priemiestyje Niu Moldone rastas nužudytas disidentas, buvęs verslininkas Nikolajus Gluškovas.
Bent keletą kartų šis 69 metų politinis pabėgėlis buvo viešai pareiškęs, kad greičiausiai yra patekęs į V.Putino priešų sąrašą ir kad jo gyvybei gresia pavojus.
Skotland Jardo tyrėjai šią savaitę viešai kreipėsi į gyventojus siekdami gauti papildomos informacijos apie asmenis, tą lemtingą dieną besilankiusius N.Gluškovo namuose. Preliminariais tyrimo duomenimis, vyras buvo pasmaugtas.
Tarp keturiolikos kitų įtarimą keliančių mirčių – oligarcho Boriso Berezovskio ir milijonierių bankininkų Germano Gorbuncovo bei Aleksandro Peripilično bylos.
Taip pat šiame sąraše yra trijų britų piliečių mirtys: B.Berezovskio draugo Scotto Youngo tariama savižudybė, britų mokslininko Matthew Puncherio, tyrusio A.Litvinenkos bylą, brutalus nužudymas ir itin mįslinga Garetho Williamso, britų slaptųjų tarnybų agento, mirtis. Pastarojo suiręs kūnas, sugrūstas į sportinį krepšį, buvo aptiktas viename Londono bute.
Londone gyvenantis V.Putino režimo kritikas, rusų istorikas, rašytojas ir kartu britų teisininkas Pavelas Stroilovas įsitikinęs, kad Rusijos slaptosios tarnybos gavo žalią šviesą itin įžūliai elgtis Jungtinės Karalystės teritorijoje po to, kai Maskva liko beveik nenubausta už demonstratyvų susidorojimą su A.Litvinenka prieš dvylika metų.
„Dar sovietiniais laikais KGB vykdė gerai parengtas išdavikų naikinimo operacijas Jungtinėje Karalystėje. Tereikia prisiminti 1978 m. ant Vaterlo tilto įvykdytą BBC darbuotojo Georgijaus Markovo nunuodijimą ricino nuodais.
Bet Šaltojo karo metais SSRS ir jos satelitinių valstybių agentūros veikdavo pagal kur kas griežtesnes taisykles.
Maža to, diplomatinė tarnyba ir aukščiausi SSRS pareigūnai išlaikydavo tam tikrą fasadą.
Taip, jie viską neigdavo, tačiau tai darydavo rimtai – kurdami įtikinamas versijas, o iš tikrųjų stengdamiesi sumėtyti pėdas.
Dabartinis V.Putino režimas beveik atvirai, demonstratyviai, mafijos stiliumi atlieka savo juodus darbus.
Jis tarsi tyčiojasi iš Vakarų vyriausybių: „Štai, žiūrėkite, mes naikinome ir naikinsime išdavikus, o ką jūs mums padarysite?“
Ir iš tikrųjų kokią kainą V.Putinas ir jo „siloviki“ (taip vadinami jėgos struktūrų atstovai valdžios postuose. – Red.) klanas susimokėjo už A.Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu Londone?
Buvo išsiųsti vos keturi Rusijos diplomatai, kiek pristabdyti dvišaliai kontaktai. Tik tiek. Po kelerių metų V.Putinas vėl svečiavosi Londone, o jo draugų oligarchų būrys toliau pirko namus už dešimtis milijonų svarų prestižiniuose Londono rajonuose.
Labai tikiuosi, kad Londonas bent jau dabar nekartos praėjusio dešimtmečio klaidų“, – „Lietuvos rytui“ sakė P.Stroilovas.
Šio rusų disidento, turinčio teisininko išsilavinimą, nuomone, Londono ir Vakarų arsenale yra bent keletas priemonių, kuriomis galima veiksmingai smogti artimiausiam V.Putino draugų ratui.
Reikia nusitaikyti į gerovę
Tačiau nuo žodžių būtina pereiti prie realių veiksmų. Dauguma artimiausios Kremliaus caro aplinkos atstovų yra iš KGB, SVR ar GRU gretų.
Šiems vadinamojo „siloviki“ klano atstovams nusišvilpt į Vakarų politikų moralizavimus, žmogiškąsias vertybes ar netgi viešą pasmerkimą.
„Jiems tai tėra žodžiai, tuščia retorika. Kaip ir visos klasikinės mafijos struktūros, V.Putino režimas neturi jokios ideologijos.
Jo ideologija – pinigai. Tad reikėtų smogti būtent per Londone „įmerktus“ pinigus ir per asmeninę V.Putino draugužių gerovę“, – įsitikinęs P.Stroilovas.
Pietų Anglijoje ir Londone yra nusėdę milijardai svarų, kuriuos režimas investavo į savo šeimų, meilužių, vaikų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, į atžalų išsilavinimą prestižinėse internatinėse mokyklose ar universitetuose, į futbolo klubus.
„Britų Parlamentas dabar jau ruošiasi priimti vadinamąjį Magnitskio aktą. Būtų itin gerai, jeigu tai būtų įstatymas su realiais dantimis, kad tos sankcijos kąstų. Būtent to V.Putino aplinka ir bijo. Kai dings jų ir jų šeimos narių auksinės vizos į Londoną, kai teks susikrauti mantą ir grįžti į Maskvą, tuomet jie rimtai susimąstys“, – sakė Rusijos disidentas.
Londono finansiniame rajone Sityje cirkuliuoja didžiulės sumos nešvarių rusiškų pinigų.
Anot P.Stroilovo, šie vadinamajame „Londongrade“ esantys pinigai – tarsi nuodas ne tik vidinėje britų, bet ir visų Vakarų finansų sistemos kraujotakoje.
Jo nuomone, Vakarų politikams būtina apsvarstyti net pačias radikaliausias finansines priemones, kuriomis būtų galima atsikratyti priklausomybės nuo nešvarių lėšų, vienaip ar kitaip susijusių su Kremliumi.
Tarp finansinių sankcijų turėtų būti net ir didysis vėzdas – grasinimas atjungti Rusiją nuo pasaulinės „Swift“ atsiskaitymo sistemos. Būtent taip Vakarai buvo pasielgę su Iranu.
„Yra ir visas rinkinys kitų politinių žingsnių, kurių galėtų imtis Vakarai, jei jie būtų vieningi.
Net nekalbu apie akivaizdžius, būtinus žingsnius, tokius kaip didesnė karinė NATO parama Baltijos šalims ir ypač Ukrainai.
Galima ir kitais būdais skaudžiai įkąsti V.Putino režimui, tuo pat metu elgiantis labai etiškai ir morališkai. Pavyzdžiui, Vakaruose puikiai žinoma apie baisius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos Čečėnijoje vykdo V.Putino statytinis Ramzanas Kadyrovas ir jo klika. Jis niekuomet nebuvo čečėnų tautos išrinktas.
Duriantis sankcijų paketas
Radikaliam „besikandžiojančių“ sankcijų paketui prieš artimiausią Kremliaus šeimininko svitą pritaria britų pilietybę turintis amerikiečių finansininkas Billas Browderis, Maskvoje nužudyto advokato Sergejaus Magnitskio draugas ir buvęs viršininkas.
Jo nuomone, „Londongrado“ rusams turtuoliams, tiesiogiai susijusiems su V.Putinu, turi būti pasiųstas labai nedviprasmiškas signalas: jų rojui Ūkanotame Albione atėjo galas.
Anot B.Browderio, neliečiamųjų oligarchų neturi būti. Todėl į sankcijų akiratį tikrai gali patekti ir asmenys, jau daugiau nei dešimtmetį nuolatos figūruojantys turtingiausių Jungtinės Karalystės gyventojų dvidešimtuke, – milijardierius „Chelsea FC“ futbolo klubo savininkas Romanas Arbramovičius ir stambus „Arsenal FC“ futbolo klubo akcininkas Ališeras Usmanovas.
„Prisiminkime, kad kalbame apie Solsberyje įvykdytą teroro aktą, kurį rėmė Rusijos valstybė. Pirmiausia ieškočiau nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje turinčių asmenų, tiesiogiai dirbančių Rusijos valstybei.
Nedelsdamas įšaldyčiau jų turtą remdamasis terorizmo prevencijos įstatymais. Vėliau būtų verta užsiimti tais verslininkais iš Rusijos, kurie teikia materialinę paramą ar finansines paslaugas V.Putino režimui“, – teigė B.Browderis.
Stambi vinis į karstą
Beje, dar 2017-ųjų pabaigoje Jungtinėje Karalystėje ėmė veikti naujas įstatymas – Kriminalinių finansų aktas. O nuo vasario įsigaliojo papildoma šio įstatymo dalis – vadinamieji UWO orderiai (nepaaiškinamo turto orderiai, angl. „Unexplained Wealth Orders“).
Britų finansinės ir teisėsaugos tarnybos dabar turi teisę iš korumpuotų užsienio funkcionierių ar mafiozų pareikalauti paaiškinimo, iš kokių lėšų jie įsigijo nekilnojamojo turto Jungtinėje Karalystėje, jei tik jo vertė viršijo 50 tūkst. svarų (57,2 tūkst. eurų).
Jeigu joks logiškas pasiaiškinimas raštu negaunamas per nustatytą laiką, stambių nusikaltimų tyrimo agentūra bemat kreipiasi į teismą ir beveik automatiškai gauna arešto orderį.
Vasarį du tokie namai Londone, kurių bendra vertė peršoko 20 mln. svarų (22,8 mln. eurų), buvo atimti iš kol kas neįvardytų Rusijos Federacijos piliečių.
Vargu ar verta abejoti, kad tai dar viena stambi vinis į „Londongrad“ karstą.
