Kai Solsberio policininkai kovo 4-ąją gavo pranešimą apie parke ant suolelio sukniubusius vyrą ir moterį, jie galbūt neįsivaizdavo, kad ši istorija išsirutulios į didžiausią diplomatinę krizę per pastaruosius kelerius metus.
Tokio situacijos sprogimo negalėjo numatyti ne tik Solsberio policininkai – nustebo kone visas pasaulis, anksčiau stebėjęs, kaip atlaidžiai Londonas grūmoja pirštu dėl Jungtinėje Karalystėje žudomų Kremliaus priešų.
Theresos May vyriausybės reakcija šįkart buvo nedviprasmiška – dėl 66-erių buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir 33-ejų jo dukros Julijos apnuodijimo ministrė pirmininkė apkaltino Maskvą ir iš šalies išsiuntė 23 Rusijos žvalgybos pareigūnus, dirbančius su diplomatine priedanga.
O tolesnio žingsnio galbūt nesitikėjo ir Maskva. Jungtinė Karalystė sulaukė neįtikėtino sąjungininkų palaikymo: JAV, daugybė Europos Sąjungos (ES) narių ir kitos valstybės bei NATO nepageidaujamais asmenimis paskelbė daugiau nei 150 Rusijos pareigūnų.
Atsakas nuvilnijo per visą pasaulį. Šią savaitę 19 Europos Sąjungos narių liepė išvykti 59 Rusijos pareigūnams.
Dar septynios šalys išsiųs 25 rusus, o JAV smogė griežčiausiai – uždarė Rusijos konsulatą Siatle ir nepageidaujamais paskelbė 60 šalies atstovų.
NATO sumažino Rusijos misiją iki 20 ir atšaukė 10 pareigūnų.
Prisidėjo netgi tos, kurios neturėjo ką išsiųsti. Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern pranešė, kad Velingtonas taip pat mielai išsiųstų Rusijos šnipų, bėda tik ta, kad, jai pavaldžių tarnybų vertinimu, tokių atokioje valstybėje esą paprasčiausiai nėra.
Nors išsiunčiami asmenys daug kur vadinami diplomatais, kurių veikla nebuvo suderinama su diplomato statusu, ekspertai ragina neapsigauti.
Vakarai nepageidaujamais paskelbė Rusijos šnipinėjimo institucijų – Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) ir Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojus, kurie į diplomatines misijas atvyko ne megzti santykių, o išgauti slaptos informacijos.
Akis už akį, dantis už dantį
„Paprastai diplomatiniuose karuose atšaukiami pareigūnai, kurie susiję su žvalgybos užduotimi ir atlieka tokias funkcijas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.
Vašingtonas paaiškino, kad išsiuntimu tikisi sumažinti Rusijos žvalgybos pajėgumus JAV.
„Šiandienos veiksmai padės JAV tapti saugesnėms ir sumažins Rusijos galimybę šnipinėti amerikiečius ir vykdyti operatyvinę veiklą, kuri kelią grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui“, – pranešė Baltieji rūmai.
Žinoma, Rusija jau pažadėjo atsakyti atitinkamų valstybių diplomatų išsiuntimu.
Maskva penktadienį nurodė, kad 60 JAV diplomatų per savaitę turi palikti Rusiją. Be to, nuspręsta uždaryti amerikiečių konsulatą Sankt Peterburge. O britams kirsta dar griežčiau: išvykti paprašyta dvigubai daugiau diplomatų nei rusų išsiuntė britai.
Atsakas dažnai pritaikomas „akies už akį“ principu, o išsiųsti diplomatai gali būti parinkti kone atsitiktinai.
„Tokiuose diplomatiniuose karuose galioja pariteto principas – išlaikoma diplomatų ir diplomatinių pastatų skaičiaus lygybė“, – pažymėjo N.Maliukevičius.
Vyriausiasis prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas patikino, kad Lietuva nebijo, jog Rusija duos atsakomąjį smūgį.
„Kadangi mes šnipų neturime, iš mūsų išsiųs ambasados diplomatus. Tačiau tam esame pasiruošę“, – Žinių radijui kalbėjo N.Aleksiejūnas.
Šnipus siunčia į užsienį
Pirmadienį tiek Lietuvos, tiek JAV žvalgybos institucijų pareigūnai su visuomene pasidalijo žiniomis apie Rusijos žvalgybos pajėgumus.
Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas šiųmečiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodė, kad su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje.
Panašius skaičius pateikė ir amerikiečiai.
Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro kontržvalgybos agentas Davidas Majoras svarstė, kad maždaug trečdalis uždaromo Rusijos konsulato Siatle darbuotojų užsiėmė žvalgybine veikla.
Pirmadienį Vašingtonas pakartojo, kad JAV teritorijoje iš viso dirba apie 100 diplomatais apsimetančių Rusijos šnipų.
Todėl net ir išsiuntus 60 rusų dar keturios dešimtys jų liks rinkti informacijos Rusijos žvalgybos agentūrų pavedimu.
Apetitas auga bevalgant, todėl ir po šios savaitės žinios amerikiečiai gūžtelėjo pečiais: o kodėl neišsiuntus viso šimto?
Tačiau tai gali atsiliepti skaudžiau nei didžiules pajėgas žvalgybai skiriančiai Maskvai – kitos šalys ir netgi JAV tikriausiai turi mažiau šnipų Rusijoje negu pastaroji užsienyje.
Beje, jei šalys yra sąjungininkės, jos dažniausiai praneša, kurie į diplomatinę atstovybę atvykę diplomatai iš tiesų yra siųsti žvalgybos agentūrų. Jie taip pat bendradarbiauja su priimančios šalies saugumo institucijomis ir atlieka tarpininko vaidmenį.
Žinoma, tokio bendradarbiavimo tarp JAV ir Rusijos nėra, tad šnipais galima apšaukti bet ką. Kad neįvyktų klaidų, kontržvalgyba atidžiai dirba, kad nustatytų, kurie pareigūnai į šalį atvyko visai ne to, ką sako.
Anot buvusio kontržvalgybos pareigūno ir Nacionalinės saugumo agentūros analitiko Johno Schindlerio, amerikiečiai tikrina ankstesnes atvykėlio darbovietes, o kai kurios pozicijos diplomatinėse atstovybėse yra tradiciškai paliekamos žvalgybos pareigūnams – gynybos atašė, politiniai pareigūnai ar komunikacijų specialistai.
„Jeigu ir toliau neaišku, ar šis žmogus šnipas, reikia palaukti ir pažiūrėti, ką jis veiks atvykęs į šalį. Ar jis rengia slaptus susitikimus su žmonėmis? O galbūt stengiasi išvengti stebėjimo“, – AP aiškino J.Schindleris.
Konsulatai kelia grėsmę?
Ekspertai pripažįsta, kad šnipinėjimas – nors dažnai neteisėtas, galimai pavojingas ir net kenkiantis santykiams – vis dėlto yra toleruojama tarptautinė praktika diplomatinėse misijose.
Visos valstybės užsiima žvalgyba ir daugelis, jei ne visos, į užsienį siunčia žvalgus su diplomatine priedanga.
O ambasados ir konsulatai gali būti naudojami kaip šnipų bazės ir komunikacijų klausymosi įrangos veikimo vieta.
„Diplomatinės misijos šimtus metų naudotos kaip šnipų gūžtos“, – teigė JAV atsargos pulkininkas Christopheris Costa, vadovaujantis Tarptautiniam šnipų muziejui Vašingtone.
Tad ir JAV neslėpė, jog Rusijos konsulatą Siatle liepė uždaryti dėl to, kad jis yra įsikūręs netoli povandeninių laivų bazės ir lėktuvų „Boeing“ gamyklos.
Bet operatyvinės veiklos būstinės atėmimas ne toks skaudus, kaip Šaltojo karo metais. Anksčiau Maskvos agentai paslaptis galėjo atskleisti tik klausydamiesi pokalbių arba užverbuodami žmones.
Dabar neįslaptintą informaciją galima rinkti per atstumą, o rimtesnes atakas rengti kibernetinėje erdvėje.
Šaltojo karo metais viso pasaulio sostinėse žmonėms po nosimi virė po diplomatine priedanga pasislėpusių agentų karas.
Nors veikla po Sovietų Sąjungos griūties apmažo, šios praktikos niekada nebuvo atsisakyta.
„O dabar šnipinėjimo mastas yra toks pat ar netgi didesnis nei Šaltojo karo laikais. Tarp žvalgybos agentūrų visada tvyrojo nepasitikėjimas, o dabar jis tiesiog išsikerojo“, – aiškino buvusi JAV vyriausybės Nacionalinės žvalgybos tarybos Rusijos ekspertė Angela Stent.
Net praėjusiais metais Rusija piktinosi, kad Amerikos diplomatai į Maskvą ir kitus miestus iš tiesų yra atsiųsti šnipinėti.
Rimtas grasinimas suveiks?
Deja, kad ir kokį smūgį sudavė Vakarai, jo pasekmės bus daugiau simbolinės. Daugiau problemų turėtų sukelti nebent konsulato Siatle uždarymas.
O dabar į Rusiją keliaujantys Vakarų pakrantės gyventojai vizų turės vykti dar toliau – į Rusijos ambasadą Vašingtone arba konsulatus Niujorke ir Hjustone, nes atstovybė San Fransiske nebeveikia nuo pernai.
Pastangos visiškai išardyti šnipų tinklą tikriausiai bus bergždžios, nes Rusijos žvalgyba tarsi hidra ataugins nupjautas galvas ir atsiųs naujus žvalgybininkus.
„Išsiuntimas nereiškia tam tikros vietos panaikinimo.
Tai daugiau reiškia, kad konkretus žmogus yra nepageidaujamas toje šalyje“, – aiškino N.Aleksiejūnas.
Vakarai viliasi, kad išsiuntimai – ar bent jau jų tarptautinis mastas – atbaidys Rusiją nuo tokio įžūlaus elgesio kaip buvusio agento apnuodijimas Solsberyje.
O per daugelį metų bandymų tampyti britų kantrybę tikrai buvo. Juolab kad, pavyzdžiui, už Rusijos agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą radioaktyviuoju poloniu apnuodyta arbata arba kitas mįslingas mirtis griežtų sankcijų Londonas neskyrė.
Vienybę parodė aiškiai
Regis, Senojo žemyno vienybė Rusiją galėjo nustebinti ir dėl to, kad jie diplomatus išsiuntė, kai Londono ir Briuselio santykius temdo derybos dėl „Brexit“.
Prezidentas Vladimiras Putinas neslepia ambicijų susilpninti ES, todėl bruzdėjimai dėl narystės ir šalių abejonės dėl to, ar Bendrijos iš viso reikia, jam iki šiol pagelbėjo puikiai.
Net ir šią savaitę Maskva skatino pasipriešinimą nusitaikydama į labiausiai nuo ES tolstančią Jungtinę Karalystę.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova šnipų išsiuntimą pavadino „britų primestu antirusiškos vienybės sąmokslu“, o užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas pareiškė, kad jį organizavo Londonas ir Vašingtonas, o kitos valstybės tiesiog pasidavė anglosaksų spaudimui.
Aišku viena – likus vos metams iki to, kai Jungtinė Karalystė paliks Bendriją, Europos vienybė buvo pakišta V.Putinui po nosimi kiek įmanoma aiškiau.
Neįprastą Europos ryžtingumą lėmė ir tai, jog buvo peržengtas akivaizdus slenkstis.
Nuo 2006-aisiais įvykdyto buvusio Rusijos agento A.Litvinenkos nunuodijimo įvykiai Solsberyje skiriasi tuo, kad, be Skripalių, „Novičiok“ kliuvo ir niekuo dėtiems civiliams.
Th.May tai patvirtino pirmadienį, pareikšdama, kad iš viso pavojuje buvo 130 žmonių.
Be to, paaiškėjo, kad į ligoninę pateko ir trys berniukai, kuriems S.Skripalis parke davė duonos antims šerti.
Nors nė vienas iš vaikų neapsinuodijo, baimė, kad ataka galėjo pasiglemžti daugiau gyvybių, išgąsdino britus.
Juk „Novičiok“ – labiausiai mirtina kada nors pagaminta nervus paralyžiuojanti medžiaga – Solsberyje teršalus teko valyti iš ištisų aikščių ir pastatų.
„Medžiaga „Novičiok“, kurios panaudojimą galima palyginti su terorizmu, padėjo suvienyti Europą“, – rašė buvusi „Le Monde“ redaktorė Natalie Nougayred.
Beje, savaitės pabaigoje pasigirdo džiugi žinia: J.Skripal būklė taisosi, nebėra kritinė. Moteris sąmoninga ir kalba. Ji jau gali valgyti ir gerti.
Atsakas už išsiuntimą – ne visada adekvatus
2016-ųjų pabaigoje Baracko Obamos administracija 35 Rusijos pareigūnams, dirbantiems ambasadoje Vašingtone ir konsulate Sankt Peterburge, suteikė nepageidaujamo asmens statusą ir pareikalavo per 72 valandas palikti šalį. Tokios sankcijos buvo atsakas dėl Rusijos programišių kišimosi į JAV prezidento rinkimų procesą. Tačiau tada Maskva nustebino nusprendusi iškart neišsiųsti tokio pat skaičiaus amerikiečių diplomatų.
Praėjus septyniems mėnesiams, 2017-ųjų liepą, V.Putinas pranešė sumažinantis JAV diplomatinę misiją Rusijoje 755 pareigūnais. Tokiu būdu atsakydama į sankcijas Maskva paliko šalyje dirbti tik 455 JAV diplomatus – lygiai tiek pat, kiek po 35 pareigūnų išsiuntimo rusų pareigūnų liko JAV. Didžiausio istorijoje vienos šalies diplomatų išsiuntimo JAV tylomis nenuleido – rugpjūčio pabaigoje liepė uždaryti Rusijos konsulatą San Fransiske ir nusavino du pastatus Niujorke bei Vašingtone.
2016-ųjų birželį Vašingtonas išsiuntė du Rusijos diplomatus keršydamas už keistą incidentą prie JAV ambasados Maskvoje, kur policininkas užpuolė amerikietį diplomatą. Rusai teigė, kad jis buvo Centrinės žvalgybos valdybos agentas, atsisakęs parodyti asmens dokumentus, o JAV valstybės departamentas paskelbė, kad Rusijos teisėsauga sistemingai priekabiauja prie akredituotų diplomatų.
Daugiausia Rusijos diplomatų vienu sykiu Vašingtonas iki šiol buvo išsiuntęs 1986-aisiais. Prezidentas Ronaldas Reaganas paprašė 55 sovietų pareigūnų palikti šalį, taip tikėdamasis sumažinti Maskvos šnipų pajėgas JAV. Mainais už tai Rusija liepė iš pareigų pasitraukti 260 rusų, kurie dirbo JAV ambasadoje Maskvoje.
