Bet viskas mūsų rankose. Jei tik bus išvengta nedovanotinų klaidų, kurias išpirkti vėliau būtų labai sudėtinga.
JAV į visas tris Baltijos valstybes žvelgia tarsi į vieningą regioną. Lyg į frontą, už kurio kyla karštieji ir šaltieji konfliktai, susiduria Vakarų ir Rytų pasaulėžiūros. Pasaulėžiūrų sandūra. Tai jų akyse mums suteikia ypatingą statusas, už kurį esame vertinami kaip labai svarbūs sąjungininkai.
Lietuvai jį iškovojome vykdydami diplomatinę misiją dėl Lietuvos stojimo į NATO. 2001-aisiais pradėjęs atstovauti Lietuvai, JAV pasakiau, kad siekdami trijų Baltijos valstybių narystės NATO padėsime ankstesnę konkurenciją į šalį, ir veiksime pagal principą: „Visi už vieną, vienas už visus”. Giliai įspaudėme šią žinutę į mūsų politinę perspektyvą ir tarpusavio santykių tradiciją. Taip pasiekėme NATO.
Būtent todėl abi pusės yra pasiruošusios pirmiausia aptarti viso regiono saugumo klausimus. Prezidentui D. Trumpui šio susitikimo metu patarinės naujai paskirti aukščiausi pareigūnai – valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas.
Tai koziris, kuriuo privalome pasinaudoti. Kaip ir tuo, kad esame tarp tų, kurie vieni pirmųjų ne tik įsipareigojome, bet jau šįmet skirsime gynybai 2% BVP. Tad mūsų vieningas pageidavimas dėl JAV pajėgų dislokavimo Baltijos valstybėse, kaip vieno svarbiausių atgrasos Kremliaus revanšistiniams veiksmams, faktoriaus, yra logiškas ir suprantamas.
Ne mažiau svarbu pakviesti JAV ir toliau nuosekliai atsakyti į hibridinio karo požymius, ryžtingiau atsakant į Rusijos kibernetines atakas, kišimąsi į demokratinius procesus Vakaruose bei neseniai įvykdytą nunuodijimą Britanijoje. Turėtume pasiūlyti JAV skatinti regiono sunkiasvorių Lenkijos-Švedijos karinį bendradarbiavimą, dalyvaujant JAV ir Baltijos valstybėms, stiprinant mūsų karinį-gynybinį pasirengimą.
Baltijos šalių prezidentai taip pat turės subtiliai perteikti ES susirūpinimą dėl JAV prekybos barjerų, pasireiškiančių vienašališkų sprendimų tuo metu, kai JAV ir ES būtina veikti vieningai. Prezidentai taip pat turėtų išreikšti bendrą poziciją dėl JAV suskystintųjų dujų patekimo į ES rinką ir akcentuoti bendrą opoziciją dėl „NORD Stream-2“.
Vis dėlto siekdami palankių rezultatų privalome išvengti klaidų. Iš jų didžiausia – mūsų nevieningumas. Visi trys prezidentai privalo būti vieningi ir pasiųsti tą pačią žinią. Skirtingai nuo pastarojo meto įvykių, kai, pavyzdžiui, nebuvo susitarta dėl bendros pozicijos V. Putino perrinkimo atveju. Kai Estija pasielgė vienaip, mes – kitaip.
Tokios diplomatinės nesėkmės nepuošia mūsų demonstruojamo solidarumo ir trikdo partnerius. Šio susitikimo rezultatai apibrėš tolesnę bendradarbiavimo perspektyvą. Viską lems gebėjimas išlikti vieningiems ir užgožti savo tarpusavio skirtumus ir ambicijas.
Nes duris mums atvers D. Trumpas, kuris vargu ar leistų sau mums už klaidas dovanoti.
Tad Dalia Grybauskaitė su kolegomis turi būti pasiruošusi netikėtumams. D. Trumpas labai šilto susitikimo pabaigoje, nustebindamas net artimiausius savo patarėjus, gali tarp kitko užsiminti Baltijos valstybių vadovams, kad planuoja susitikti su V. Putinu, nes jis tiki derybų galia ir yra įsitikinęs, kad su V. Putinu gali susitarti dėl taikesnio pasaulio”.
Prieštarauti ir oponuoti būtų keista, nebent D. Trumpas paklaustų jų nuomonės. Tiesa, galima paklausti, o kas gi būtų ant derybų stalo: Ukraina, JAV karinių pajėgų nedislokavimas Baltijos valstybėse ar kažkas kitko?
Bet kuriuo atveju būtina vieningai siekti JAV karinių pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse. Akcentuojant to svarbą, turint omenyje D. Trumpo galimą susitikimą su V. Putinu, kuris manipuliuoja klastinga karo ir taikos taktika.
Vygaudas Ušackas, KTU Europos instituto direktorius, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai.
