Sakurų žydėjimo stebėjimo šventė vadinama „Hanami“ – tai reiškia „gėlių stebėjimą“.
Šiemet Tokijuje sakurų žydėjimo sezonas oficialiai prasidėjo kovo 17-ąją, kai išsiskleidė pirmieji žiedai. O dabar medžiai jau beveik nužydėję.
Visi Japonijos regionai sakurų festivalį švenčia skirtingai, nes sakuros pražysta nevienodu metu. Pietuose esančioje Okinavoje vyšnios įprastai pradeda žydėti sausį.
Stebi menkiausius pokyčius
Niekada neaišku, kada tiksliai pražys vyšnios, todėl Japonijoje yra oficialūs prognozuotojai, kurių darbas – atspėti, kada medžiai apsipils švelniai rausvais žiedeliais.
Prognozių sudarytojai akylai stebi medžius, nepraleidžia netgi menkiausių temperatūros pokyčių.
Žydėjimo sezonas dėl gamtos kaprizų kartais prasideda anksčiau, kartais vėluoja. Pavyzdžiui, šiemet sakuros Tokijuje pražydo keliomis dienomis anksčiau nei pernai.
„Pirmųjų vyšnių žiedų ir visiško žydėjimo datos priklauso nuo ankstesniais metais vyravusios temperatūros.
Vyšnių pumpurai formuojasi ankstesnių metų vasarą“, – skelbia Japonijos meteorologijos tarnyba.
Pamoko vertinti gyvenimą
Japonijoje sakurų sezonas susijęs ir su pavasario džiaugsmu, ir su gyvenimo vertinimu. Sakuros simbolizuoja gyvenimo trumpalaikiškumą ir dėl to dažnai vaizduojamos japonų mene.
„Vyšnių žiedai yra amžina žmonių egzistencijos metafora. Žydėjimas – galingas, nuostabus ir svaiginantis, bet tragiškai trumpas. Tai priminimas, kad mūsų gyvenimas irgi trumpas“, – aiškino Kioto viešbutyje dirbanti Akemi Hayashi.
Vieni mano, kad sakurų žydėjimas Japonijoje ypatinga švente laikomas nuo III a. arba net anksčiau. Kiti mano, kad tradicija atsirado prieš tūkstantį metų, kai aristokratai žiūrėdavo į vyšnių žiedus ir jų įkvėpti rašydavo eilėraščius.
Sakuros žydi trumpai, dažniausiai ne ilgiau kaip 2 savaites, tad japonai skuba jomis pasigrožėti, net jei tenka trintis petys į petį.
Žiedų laukia it pamišę
Į sakuras galima į valias paspoksoti Vilniuje, Vašingtone ir daugelyje kitų pasaulio miestų.
Be to, „Hanami“ švenčiama ir Kinijoje, Korėjoje bei Taivane, tačiau dėl vyšnių žiedų labiausiai galvą pameta japonai.
Vos pražydus sakuroms prasideda festivalis, ir veiklos būna apsčiai. Japonai puola organizuoti iškylų po sakurų žiedais, be to, rengiamos arbatos ceremonijos, skaitoma poezija, gamtoje geriama sakė, o gatvėse išdygsta kioskeliai, kuriuose garuoja tradiciniai patiekalai.
Taip pat vyksta pasirodymai, rengiamos meno parodos.
Tiek japonai, tiek svečiai iš užsienio kviečiami užsukti į senovines šventyklas, kurių soduose pilna žydinčių medžių. Neapsieinama be šviesų šou, stendų su suvenyrais, vietinėmis prekėmis.
Tiesa, sakurų manija neaplenkia ir didžiausių maistą gaminančių įmonių. Pražydus vyšnių žiedams Japonijoje įvyksta su sakuromis susijusių produktų pasiūlos sprogimas.
Apstu sakurų žiedais pagardintų ledų, rožinių šokoladinių batonėlių, rausvai nudažytos kavos, gaiviųjų gėrimų, spurgų ir kitų teminių produktų.
Iškylos virsta varžybomis
Japoniška iškyla po sakuromis – veikla, kuri ir suvienija, ir supriešina japonus. Tai proga viešumoje rengti vakarėlius, gamtoje valgyti namuose paruoštus patiekalus, užkurti kepsninę ar prisipirkti maisto išsinešti.
Tačiau kadangi į parkus ir viešąsias erdves staiga plūsta tūkstančiai žmonių, jie pradeda varžytis, kuris pirmesnis užims gražiausią vietą.
Daugelis žmonių vietą sau ir savo artimiesiems užima anksti ryte arba net dieną prieš festivalį ir ten budi tarytum poste.
Vis dėlto yra norinčiųjų pavasariu pasimėgauti tyliau. Kai kurie vyresnės kartos japonai keliauja pasidžiaugti pražydusiomis slyvomis, nes aplink šiuos vaismedžius būna gerokai mažesnės minios ir kur kas ramiau.
