Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Vakarų sąjungininkų operacija pasmerkė, pavadindamas ją tarptautinės teisės sulaužymu, tačiau kol kas neprabilo apie galimą atsaką. Tik pareiškė norįs sušaukti Jungtinių Tautų Saugumo tarybą.
Politologas Tomas Janeliūnas tikino, kad aštresnių veiksmų Maskva nesiims, o ir palaikyto JT Saugumo taryboje sulauks nedaug.
„Kaip matėme, Rusija neturi daug paramos JT Saugumo taryboje. Aišku, ji gali blokuoti daugumos rezoliucijas, bet pati negali pasiūlyti nieko, kas sulauktų didesnės dalies narių balsų. Tie keli balsai, kurie galbūt parems kažkokius garsius Rusijos priekaištavimus, pasipiktinimus, jie gali būti. Tačiau jie nepakeis situacijos iš esmės.
Greičiausiai bus atmesti bet kokie radikalesni projektai. Bus apsikeista tokiu žodiniu gąsdinimu, įžeidinėjimu ar perspėjimu, bet politinė situacija išlieka ta pati“, – teigė politologas.
Pasak jo, naujo lūžio Vakarų ir Rusijos santykiuose tikėtis neverta. Nepasikeis ir dabar susidariusi geopolitinė padėtis.
Atsakas, kurį matėme yra realiai proporcingas tam, ką jau prieš metus padarė amerikiečiai, kuomet buvo apšaudomos Sirijos bazės.
Galime spręsti, kad tai buvo vienkartinis smūgis. Atrodo, daugiau artimiausiu metu nėra planuojama. Tai iš esmės atitinka tą patį variantą, kurį mes matėme prieš metus“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Vis dėlto apie tai, jog didesnio konflikto nenori ir Vakarai byloja ir tai, jog suduodami smūgį Sirijai, sąjungininkai kruopščiai pasistengė „nekliudyti“ Rusijos pajėgų Sirijoje.
„Tai, kad nebuvo siekiama atakuoti nei Rusijos bazių, nei Sirijos gynybinių pajėgų vėlgi liudija apie norą susilaikyti nuo didesnės eskalacijos, kad konfliktas nereikalautų tiesioginio susidūrimo tarp Vakarų sąjungininkų ir Rusijos.
Tai toks vienkartinis dar kartą pademonstruotas atsakas, ko gali sulaukti Sirijos režimas, jei bus naudojami cheminiai ginklai.
Aišku, įtampą tai didina. Rusija, kaip jau matėme, nori Jungtinių Tautų Saugumo tarybos posėdžio. Tačiau realiai tai daugiau status quo situacijos išlaikymas. Tai nekeičia nei Sirijos režimo toliau po truputį naikinti pasipriešinimo židinius, nei Rusijos tai neprivers kažkaip pasitraukti iš Sirijos.
Galiausiai tai neliudija ir Vakarų, konkrečiai JAV, didesnio įsitraukimo į Siriją“, – įsitikinęs politologas.
Tiesa, netrukus po smūgių Rusijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas prabilo apie tai, kad dabar Maskva sugrįš prie svarstymo tiekti Damaskui zenitines raketas S-300. Tačiau, pasak T.Janeliūno, tai nėra netikėtas pareiškimas.
„Sirija yra ginkluojama pakankamai seniai. Gynybos sistemos yra viena iš tų prekių, kurios tikrai turi didelę paklausą. Šiuo atveju ji tik dar labiau išaugs.
Rusijai tai yra naudinga. Priešraketines ir priešlėktuvines oro gynybos sistemas ji tiekia visam regionui nuo Turkijos iki Saudo Arabijos.
Manau, kad dėmesys regionui bus palaikytas.
Apskritai karinis konfliktas ir regiono nestabilumas rusams yra naudingas grynai pragmatiškai. Tai yra papildoma rinka, kuri suinteresuota Rusijos ginklais“, – kalbėjo politikos ekspertas.
Politologas įsitikinęs, blogesni nei Šaltojo karo metu santykiai tarp Rusijos ir JAV, kaip neseniai kalbėjo D.Trumpas, išliks ir toliau.
