Jau šešis mėnesius Madrido kalėjimuose prevenciškai sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderiai ir 7 nušalintos vyriausybės nariai.
Jie kaltinami maišto kurstymu naudojant smurtą, už tai Ispanijoje gresia 30 metų laisvės atėmimo bausmė.
Už karalių peikiančios dainos žodžius į kalėjimą sodinami reperiai, o parodose draudžiami paveikslai su įkalintų politinių lyderių atvaizdais.
Praėjusią savaitę buvo suimta nemažai Katalonijos nepriklausomybės šalininkų. Jie kaltinami terorizmu.
Menininkų, intelektualų kolektyvai, studentų bei mokinių tėvų asociacijos skundžiasi, kad Ispanijoje kėsinamasi į žodžio laisvę.
Kaltina katalonus terorizmu
Respublikos gynimo komiteto (katalonų kalba CDR – „Comites de la defensa de la Republica“) narių suėmimas ir jų kaltinimas terorizmu sukrėtė Katalonijos nepriklausomybės judėjimą.
Iki šiol šie komitetai užsiėmė įvairiomis nepaklusnumo ir boikoto akcijomis. Protestuodami prieš politinių lyderių įkalinimą Respublikos gynimo komitetai rengė kelių blokadas.
Velykų dieną jie greitkeliuose rengė protesto akcijas, išlaužydami įvairias užtvaras ir leisdami automobiliams pravažiuoti nemokamai.
Pasak Ispanijos prokuratūros, šių komitetų nariai yra „vandališkų išpuolių autoriai, keliantys pavojų viešai taikai, konstitucinei tvarkai bei demokratinės sistemos pagrindui“.
„Ar kelių blokada yra teroristinis išpuolis?“ – tokį klausimą praėjusį trečiadienį kėlė Katalonijos ir Ispanijos žiniasklaida.
Kiekvienoje Katalonijos gyvenvietėje prieš referendumą pradėjo kurtis referendumo gynimo komitetai, į kuriuos būrėsi aplink gyvenantys, nepriklausomybės procesą aktyviai remiantys katalonai.
Vėliau referendumo gynimo komitetai virto respublikos gynimo komitetais (RGK). Šių komitetų nariai visose savo žinutėse skelbė, kad pagrindinis jų tikslas yra išlaikyti judėjimo pacifizmą.
Praėjusio antradienio rytą dviejose Katalonijos gyvenvietėse ligi dantų apsiginklavusi civilinė Ispanijos gvardija atliko antiteroristinį reidą. Jie ieškojo Viladekanso ir Esplugeso RGK vadovų. Viladekanse buvo suimta Tamara Carrasco, kurią praėjusios savaitės pabaigoje Madridas paleido. Ji kaltinama maišto kurstymu ir terorizmu, nes rengė kelių blokadą.
Esplugeso gyvenvietėje policijai nepavyko rasti įtariamojo, tačiau miestelio gyventojai buvo pasipiktinę ginkluotos policijos gausa, tarytum būtų ieškoma pavojingo žudiko – apsiginklavę pareigūnai stebėjo gatves net ir nuo mažylių pilno vaikų darželio stogo.
Sudėtinga šachmatų partija
„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su vienu iš RGK narių, centrinėje Katalonijoje gyvenančiu juvelyrikos meistru Ferranu M. (pavardė redakcijai žinoma).
„Mūsų kolektyvo narių suėmimas ir kaltinimas terorizmu nė kiek negąsdina. Ispanijos vyriausybė tiktai nori parodyti mums savo galią, – sakė Ferranas M. – Mano manymu, Ispanijos ir Katalonijos konfliktas yra kaip šachmatų varžybos: mes žinome, jog mūsų priešininkas yra labai galingas, ir darydami kiekvieną ėjimą turime būti labai atsargūs, kad negautume per galvą. Mūsų strategija – išsilaikyti ir radus progą kontratakuoti.“
Ferranas M. svarsto, kad Ispanijos demokratija nėra brandi – čia vis dar egzistuoja konstitucinis deficitas.
„Tai Ispanija dar kartą įrodo dabar, kai didžiulė Katalonijos visuomenės dalis sukyla reikalaudama visuotinai pripažintos apsisprendimo teisės, o vienintelis Madrido atsakymas yra jėga.
Ispanijos atsakas Katalonijai yra policijos represijos ir subjektyvi Konstitucijos interpretacija“, – teigė juvelyras.
Tačiau, kaip ir daugelis Katalonijos nepriklausomybės šalininkų, Ferranas M. nepraranda vilties: „Katalonija ir Ispanija grumiasi daugybę amžių.
Bet jiems nepavyko mūsų palaužti nei sušaudant mūsų prezidentą, nei bombarduojant mūsų miestus, nei dešimtmečius trukusia diktatūra.“
Pasak vyro, tai, kad RGK nariai yra kaltinami terorizmu, yra „tik dar vienas strateginis Ispanijos valstybės bandymas kriminalizuoti nepriklausomybės judėjimą“.
„Jiems reikia teroristų, kad galėtų pateisinti savo represijas, todėl jie gali teroristus išsigalvoti ar susikurti.
Mes esame revoliucingi, bet visi žino, kad nesame nusikaltėliai“, – tikino Ferranas M.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministras Ignacio Zoido bei Ispanijos vienybę Katalonijoje remiančios „Ciutadans“ partijos lyderė Ines Arrimadas mano kitaip: RGK kelia pavojų visuomenei, nes trikdo bendrą tvarką rengdamas įvairias blokadas.
Madrido vyriausybė ir ją remiančios partijos tvirtina, kad Katalonijos nepriklausomybės judėjime jau yra smurto apraiškų.
Lygina su Baskija
Pastarieji įvykiai Katalonijoje ekspertams priminė Baskijos nepriklausomybės judėjimo istoriją. Juk Ispanija buvo paskutinė šalis Europoje, kurioje veikė teroristinė grupuotė. ETA („Euskadi Ta Askatasuna“ – „Baskų šalis ir jos laisvė“) reikalavo Baskijos nepriklausomybės.
Dėl Ispanijoje veikiančio antiteroristinio įstatymo Madridui pavyko susidoroti su baskų nepriklausomybės siekiais.
Daugybė ETA narių ir jai artimo kolektyvo „kale barroka“ narių vis dar atlieka bausmę kalėjime. Šie nepriklausomybės reikalaujantys baskų jaunuoliai degindavo šiukšlių konteinerius ir daužydavo bankų langus.
Dabar kai kurie Madrido politikai jau kelias savaites lygina Katalonijos nepriklausomybės šalininkus su šiais aršiais baskų jaunuoliais.
Tačiau, pasak įvairių teisės ir politikos ekspertų, lyginti katalonus su baskais ir ypač ETA teroristais nėra tikslu.
Pasak JAV politikos filosofo Michaelo Walzerio, terorizmas yra „atsitiktinis nekaltų žmonių žudymas norint sukelti visuotinę baimę“. O Katalonijos nepriklausomybės judėjimo nariai pabrėžia, kad neturi nei ginklų, nei bombų.
Pasak ispanų žurnalisto Pedro Vallinaso, 2015 metais modifikuotas Ispanijos terorizmo įstatymas dabar yra labai abstraktus.
„Jame terorizmas apibūdintas taip, kad jis gali būti pritaikytas bet kokiam streikui ar manifestacijai“, – po pastarųjų dienų įvykių „Twitter“ socialiniame tinkle rašė P.Vallinasas.
Užsičiaupti nė neketina
Dar vienas įstatymas, dėl kurio Ispaniją neseniai įspėjo organizacija „Amnesty International“, – tai terorizmo šlovinimo įstatymas, pagal kurį prieš keletą mėnesių teisėjai nubaudė reperį Valtonyc iš Maljorkos salos.
Pasak teisėjų, savo dainose jis „šlovina terorizmą ir įžeidinėja karūną“.
Valtonyc dainų žodžiuose teisėjams užkliuvo aštri kritika Ispanijos karaliams – „borbonai yra vagys“. O grasinimai karūnai, pasak teisėjų, yra šie dainos žodžiai: „Mes užimsime karaliaus rūmus su kalašnikovais.“
Už savo dainas reperis nuteistas dvejiems metams kalėjimo.
Toks teisėjo sprendimas sukėlė didžiulį menininkų kolektyvo pasipiktinimą, Valtonyc remti susikūrė kolektyvas, pasivadinęs „Neužsičiaupsime“.
Vis dar laisvėje esantis muzikantas kaipmat išgarsėjo – jis dabar yra dažnas svečias įvairiausiuose festivaliuose ir koncertuose, kuriuose muzikantai pabrėžia savo teisę į „žodžio laisvę“.
Geltonų kaspinų jūra ir protesto muzika
Kuo toliau, tuo daugiau būdų protestuoti atranda Katalonijos visuomenė. Po to, kai lapkričio mėnesį buvo įkalinta pusė regiono vyriausybės narių, geltonas kaspinas tapo kalinių išlaisvinimo simboliu. Tokius kaspinus atlapuose beveik kasdien segi du milijonai Katalonijos nepriklausomybės šalininkų, jais nukabintos seniūnijos ir kitos valstybinės regiono institucijos. Geltonais kaspinais padabinti ir balkonai, namų fasadai. Katalonijos keliuose mirga geltonų kaspinų jūra – kai kurių kelio juostų tvoros tiesiog nusėtos geltonais kaspinais. Nuolat rengiamos kaspinų kabinimo akcijos.
Madrido vyriausybei ir Ispanijos vienybę remiantiems ispanams bei katalonams geltoni kaspinai nepatinka. Šią savaitę Ispanijos teisingumo ministras Rafaelis Catala kongreso posėdyje įspėjo vieną Katalonijos deputatą, kad jo segimas geltonas kaspinas yra įžeidžiantis.
O praėjusios savaitės pradžioje, karaliui Felipe VI atvykus į Barseloną dalinti diplomų mokslus baigusiems teisininkams, iš centrinės Barselonos Katalonijos aikštės iškraustytos kasdien ten protesto vardan geltonus šalikus mezgančios močiutės. Kad karaliui nerėžtų akių, tą pačią dieną iš Muzikos akademijos buvo iškraustyti visi studentai, nes jie bandė lauke grodami ir dainuodami protestuoti prieš karaliaus vizitą.
Kartu su jais tuo metu buvo violončelės mokytoja Anna Soler (nuotr.), kuri aktyviai dalyvauja Katalonijos muzikantų iniciatyvose „politiniams kaliniams“ palaikyti. „Neteisėtai įkalintus politikus aš remiu savo balsu ir violončele, vakarais grodama Katalonijos laisvės dainą prie Manresos miesto seniūnijos. Nepriklausomybę remiančių muzikantų grupė nuo lapkričio 2 d. kasdien 19 val. renkasi prie seniūnijos, kad politinius kalinius palaikytų muzika. Mes dainuosime tol, kol jie sugrįš!“ – „Lietuvos rytui“ sakė A.Soler.
