– Net pačios Rusijos opozicijos gretose yra tvirtinančių, jog A.Navalno judėjimas – užkulisinių kovų pačiame Kremliuje produktas, kurį pagamino ir remia kažkuris iš „Kremliaus bokštų“.
Tuo metu Kremlius tvirtina, jog tai – Vakarų specialiųjų tarnybų globojamas darinys.
Pagal jūsų viešinamą informaciją kartais atrodo, jog ji išties gaunama iš labai slaptų rankų. Ką galėtumėte apie tai pasakyti? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo vykdomojo direktoriaus Vladimiro Ašurkovo, kuris praėjusią savaitę lankėsi Vilniuje vykusiame Rusijos opozicijos suvažiavime.
– Viskas labai paprasta. Tarkime, dviejuose iš mūsų pastarųjų garsiausių tyrimų – apie premjero Dmitrijaus Medvedevo nekilnojamojo turto imperiją ir Olegą Deripaską, jo slaptus susitikimus – pagrindinė informacija yra iš viešų šaltinių. Aišku, reikia atlikti labai kruopščią analizę. Tai daro nedidelė labai gerų tyrėjų grupė.
Pavyzdžiui, informacija apie D.Medvedevo nekilnojamojo turto imperiją pamažu išsirutuliojo iš vienos viešos nuotraukos – po to buvo peržiūrėta daugiau nei 50 tūkst. nuotraukų.
Taip pat buvo išnagrinėti jo aplinkos žmonių, patarėjų veiksmai, sandoriai, jo kurso draugų, valdančių labdaringas kompanijas, ryšiai.
Visa tai yra vieša, tik reikėjo šią informaciją susisteminti.
– Kai kurie A.Navalno kritikai teigia, jog informacija apie valdžios sluoksnių korupciją nėra mina po režimo pamatais, – esą dauguma rusų ir taip abstrakčiai žino, jog „valdžioje – vagys“, bet vis tiek ją remia.
– Nesutinku. Jei žmonėms tai būtų nesvarbu, mūsų informacija jie nesidomėtų ir patys neieškotų. Vien mūsų filmą apie D.Medvedevą peržiūrėjo apie 25 mln. žmonių.
Taigi, viena yra abstraktus žinojimas apie valdžios korupciją, o visai kas kita – konkretūs jos pavyzdžiai ir įrodymai, atskleidžiantys tikrąjį mastą.
Svarbiausia, jog mes kalbame ne tik apie korupciją, bet ir apie politinės sistemos žalingumą ir neteisingumą. Korupcija – esminis šios sistemos principas.
Be to, kalbame apie tai, jog vienintelis šios problemos sprendimas – visos sistemos demontavimas.
Kad ir kaip vertinsi, A.Navalnas šiuo metu yra pavojingiausia alternatyva režimui, kurios jis iš tiesų prisibijo. Kitaip juk nebūtų uždraudęs jam dalyvauti rinkimuose ir taip nepersekiotų.
Visuomenė tokius režimo veiksmus mato, didelė jos dalis supranta, jog jie neteisingi.
– Rusijos opozicija nuolatos svarsto galimus režimo griūties ar suirimo scenarijus. Vienas jų – Vakarai pagaliau vieningai nusitaikys į pagrindinius oligarchus, nešvarių pinigų srautus, ir tuomet pradės aižėti pačios režimo viršūnės.
Jūsų judėjimas padeda Vakaruose sudaryti tų režimo atstovų, kuriems imamos taikyti sankcijos, sąrašus. Ar tai reiškia, kad jūs irgi stengiatės įgyvendinti tokį scenarijų?
– Ne, bent aš apskritai nemėgstu kurti kokių nors galimų scenarijų ir mėginti jais vadovautis. Mano požiūris paprastas – istorija mus moko, jog autoritariniai režimai nėra amžini.
Taigi centralizuota ir korumpuota sistema, kuri dabar viešpatauja Rusijoje, irgi neišvengiamai turės keistis politinės liberalizacijos link.
Dabar mes stengiamės sustiprėti tiek, kad galėtume kovoti dėl savo vaidmens tada, kai prasidės tikroji kova dėl valdžios. Tiesiog dirbame ta linkme.
O ryšys tarp Vakarų sankcijų ir galimų pokyčių paties režimo viduje – labai netiesioginis.
Pati sankcijų politika – vidaus politinių procesų pačiuose Vakaruose padarinys, Rusijos opozicija iš esmės tam neturi jokios įtakos.
Taip, mes glaudžiau bendradarbiaujame su daugeliu Vakarų agentūrų ir institucijų, kovojančių su korupcija, tačiau padėtį vertiname blaiviai.
Vakarų kantrybė dėl augančio Rusijos agresyvumo iš tiesų ima sekti, bet tos sankcijos – ženklas pirmiausia saviems rinkėjams, lyg ir rodantis principingumą, bandymus nubausti režimą. Bet didelio troškimo keisti arba versti patį režimą Vakarai neturi.
Derėtų prisiminti, jog daugybę metų Vakaruose niekam iš esmės neužkliuvo tie pinigų srautai iš Rusijos.
Priešingai, šiuos procesus prižiūrėjo ir iš jų taip pat pelnėsi platūs valdininkijos, verslo, teisininkų ir politikų sluoksniai.
Šie sluoksniai ir toliau sieks, kad tie srautai nenutrūktų.
