Vakarų sankcijoms prispaudus Rusiją, Kremlius stengiasi savo pusės patraukti kuo daugiau politikų iš Europos ir paversti juos savo lobistais.
Paskutinis tokių pavyzdžių yra Austrija. Buvęs jos finansų ministras Hansas Jörgas Schellingas nepraėjus nė trims mėnesiams nuo atsisveikinimo su valstybiniu postu, rado darbą, nesusijusį su politika, rašo čekų leidinys „HlídacíPes“.
Šių metų kovą jis H.J.Schellingas tapo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ patarėju. Jis dalyvaus dujotiekio „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinime.
Panašiai dar 2005 m. pasielgė jau minėtas G.Schröderis. Po pralaimėjimo rinkimuose, jis taip pat rado sau vietą įmonėje Gazprom“. Jis dirbo ir su „Nord Stream“ projektu.
Dar būdamas Vokietijos kancleriu G.Schröderis karštai palaikė „Nord Stream“ statybas ir dėl to jo išėjimas į „Gazprom“ daugeliui iškėlė klausimą dėl interesų konflikto.
Europoje politikai neretai tampa lobistais, arba pastarieji pasuka į politiką. Kai kuriose šalyse netgi imta reguliuoti įstatymais šiuos procesus.
Vokietijoje politikams nuo metų iki 18 mėnesių draudžiama vykdyti verslą arba įsidarbinti įmonėje, kurios veiklos sritis susijusi su prieš tai kuruota.
Dabar raginama šį terminą pratęsti iki trejų metų. Panašių priemonių nori imtis ir Austrija, kurioje kol kas joks terminas nėra nustatytas.
Tačiau Rusija siekia labai dažnai sustiprinti savo valstybines įmones žmonėmis iš Vakarų. Vokietija ir Austrija tam tikrai tinka. Juolab, kad iš dalies valstybinė Austrijos kompanija ÖMV labai suinteresuota „Nord Stream 2“ dujotiekio statybomis.
Vienas tokių pavyzdžių yra buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas. Jis yra instituto „Civilizacijos dialogas“ Berlyne stebėtojų tarybos narys.
Oficialiai šis analitinis centras, kurį įkūrė ir finansavo buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas. Centras skatina „atvirą ir sąžiningą dialogą, kuris globalinių permainų epochoje yra esminis“.
V.Jakuninas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos asmuo, todėl 2014 m. JAV jį įtraukė į sąrašą žmonių, kuriems pritaikytos ekonominės sankcijos.
„Jie stengiasi suburti kartu kaip įmanoma daugiau žinomų žmonių, be kita ko, buvusių politikų. Jie nori pagarbos, todėl jiems reikalingi tokie žmonės“, – teigė Rusijos santykių su Europa ekspertas Antonas Ševcovas.
V.Jakuninas, įkurdamas tokį centrą, taip pat siekė atgauti Kremliaus palankumą, kurį jis prarado palikdamas geležinkelius.
V.Klausas ne vienintelis instituto „Civilizacijos dialogas“ Berlyne stebėtojų tarybos narys. Tarp jų yra ir buvęs Austrijos kancleris Alfredas Gusenbaueris. Pasitraukęs iš politikos, jis tapo Kazachijos prezidento Nursultano Nazarbajevo patarėju, o 2012-2013 m. jis esą buvo Ukrainos tuomečio prezidento Viktoro Janukovyčiaus lobistu.
Tokia informacija pasklido JAV tiriant Rusijos kišimąsi į Amerikos prezidento rinkimus 2016 m.
Teigta, kad už lobisto darbą mokėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas. Tačiau pats A.Gusenbaueris dabar tikina nebuvęs V.Janukovyčiaus lobistu, o palaikęs Ukrainos suartėjimą su Vakarais.
Neseniai pasaulio dėmesį patraukė dar vienas austrų politikas Wolfgangas Schüsselas. Buvęs Austrijos kancleris taip pat patraukė rusų pusėn. Jis dirbs didžiausios rusų telekomunikacijų bendrovės MTS stebėtojų taryboje.
Joje taip pat dirba ir buvęs vokiečių „Telekom“ direktorius Ronas Sommeras. Teigiama, kad MTS ji pasamdė dėl jo turimų ryšių Europoje.
Rusijos geležinkelių stebėtojų taryboje dirba buvęs „Deutche Bank“ direktorius Hartmutas Mehdornas. Rusijoje dirba ir daugiau gerai žinomų žmonių iš Europos valstybių. Juos atsiviliojo tiek MTS, tiek „Alfabank“ ar tie patys Rusijos geležinkeliai.
