Pasak Ispanijos teisėjų, kai penki vyrai laiptinėje 11 kartų skverbiasi į moterį, bet ji nerėkia ir nesidrasko, tai nėra prievartavimas – tik „seksualinis išnaudojimas“.
Tokia teismo išvada, paskyrusi penkiems Sevilijos vyrams 9 metų laisvės atėmimo bausmę, balandžio pabaigoje išmušė Ispanijos moteris iš vėžių ir jos užplūdo gatves reikalaudamos teisybės ir pagarbos.
Per visą šalį nuvilnijo ispaniškoji „MeToo“ banga.
Prie užrašo „Papasakok“ (isp. k. „Cuentalo“) šimtai tūkstančių moterų socialiniuose tinkluose viešai išsakė iki šiol nutylėtas savo skaudžias ir asmeniškas seksualinės agresijos istorijas.
Moterys užplūdo gatves
Ispanijos moterys kyla į kovą už lygias teises ir pagarbą. Tai pasaulis jau pamatė kovo 8 dieną, kai Ispanijoje pirmą sykį per šalies istoriją Moterų solidarumo dienos proga vyko moterų streikas ir per visus šalies miestus nuvilnijo gausios manifestacijos už lygias teises ir prieš išnaudojimą.
Dabar Ispaniją užplūdo antroji moteriškosios revoliucijos banga. Moterys negali patikėti daug žiniasklaidos dėmesio sulaukusios išprievartavimo per Šv.Fermino festivalį bylos teismo išvada.
Jau praėjusį penktadienį, kai Navaros apylinkės teismas paskelbė, kad 2016 m. Šv.Fermino šventės metu penkių vyrų įvykdytas seksualinis išpuolis prieš vieną merginą yra ne išprievartavimas, o „seksualinis priekabiavimas“, daugybė moterų pagrindiniuose Ispanijos miestuose išėjo protestuoti į gatves.
Prie Navaros teismo taip pat susirinko minia moterų, kurias papiktino teisėjų požiūris į šį įvykį.
Pasak teisės ekspertų, tokia teismo išvada yra „tikras įžeidimas visoms, ne tik aukai ar Ispanijos moterims“.
„Sese, aš tavimi tikiu“, „Tai ne priekabiavimas, tai prievartavimas“, „Kokia šūdina mūsų teisėtvarka“ – tokius šūkius skandavo tūkstančiai įžeistų moterų balsų.
Gegužės 2-ąją Madride įvykusioje apskrities šventėje moterys vėl išėjo į gatves ir apšaukė į šventę susirinkusius politikus.
Auka nesipriešino smurtui
Vienas argumentų, kodėl Pamplonoje per Šv.Fermino šventę įvykęs seksualinis smurtas neturėtų būti laikomas išprievartavimu, yra tas, kad į laiptinę penkių vyriškių įstumta mergina „nesipriešino“.
Tačiau seksualinio smurto ekspertė Alba Alfageme tvirtina, kad merginą ištikęs sąstingis yra natūrali smurtą patiriančios moters reakcija.
Pasak psichologės, lytinį smurtą patiriančios moterys tą akimirką reaguoja skirtingai ir dažniausiai pasitaiko trejopo pobūdžio situacijos – sąstingis, agresija arba pabėgimas.
„Tai, kad moteris nesipriešina, jokiu būdu nereiškia, kad ji sutinka“, – tvirtino ekspertė.
Ispanijos moteris ir moterų teises ginančius vyrus ypač papiktino vieno iš trijų bylą nagrinėjusių teisėjų – Ricardo Gonzalezo nuomonė.
Šis teisėjas, kurio nuotraukos ir kuriam keliami reikalavimai atsistatydinti mirgėjo moterų protestuose, yra sakęs, kad „iš vaizdo įrašo atrodo, jog merginai visai patinka, ką su ja daro jaunuoliai“.
Po bylos svarstymo, vykusio praėjusių metų lapkritį, aukos advokatas skundėsi, kad šis teisėjas stokojo pagarbos merginai ir net išdrįso jai pasakyti, kad „jam akivaizdu, jog per šį epizodą ji nepatyrė jokios žalos nei skausmo“.
Į viešumą iškilus tokioms kompromituojančioms detalėms, Ispanijos teisėtvarkos ministras Rafaelis Catala pareiškė, kad vyriausybei yra žinoma, jog „vienas bylą nagrinėjančių teisėjų turi rimtų problemų“.
Nuaidėjo ir už sienų
Sunkų laikotarpį dėl reikalų Katalonijoje išgyvenančią Ispanijos teisėtvarką užklupo ir dar viena bėda – per šalį nuvilnijus didžiulei pasipiktinimo bangai vyriausybei teko pažadėti, jog apsvarstys baudžiamąjį Ispanijos kodeksą dėl išprievartavimo.
Mat šiuo metu, pagal Ispanijos baudžiamąjį kodeksą, jeigu aukai nėra grasinama arba nėra aiškių smurto žymių, seksualinė agresija nėra laikoma prievartavimu.
Tokią teismo išvadą kritikavo ir „Amnesty International“ organizacija.
Pasak jos, išvada „labai nuvilia seksualinio smurto aukas ir dar sykį parodo, kad joms dažnai itin sunku apsiginti prieš teisėjus, priešininkų advokatus bei policiją“.
Šis skandalas jau pasiekė ir Europos Parlamentą, kur šią savaitę deputatai ragino visas šalis laikytis Stambulo konvencijos, pagal kurią visi lytiniai santykiai be pritarimo laikomi išprievartavimu.
Į teisėjus kreipėsi viešai
Prieštaringa teismo išvada sukėlė daug diskusijų apie tai, kaip teisėjai vyrai žiūri į seksualinius santykius, apie maskulinistinę kultūrą ir lygių teisių Ispanijoje trūkumą.
Pasak kai kurių moterų teisininkių, dabartinė teisėjų karta susiformavo labai konservatyvioje aplinkoje.
Nors ši teismo išvada buvo lyg paskutinis lašas Ispanijos moterų kantrybės taurėje, išteisintų prievartautojų atvejų Ispanijoje labai daug.
Viena iš daugelio moteris papiktinusių, bet tiek žiniasklaidos dėmesio nesulaukusių teismo išvadų pernai Leridos mieste buvo tokia – prievartautojas išteisintas, nes auka smurto metu segėjo trumpą sijoną, ji rėkė, bet fiziškai nesipriešino.
Argumentas, kad auka nerėkė ir nesidraskė, kai ją prievartavo penki vyrai, tiesiog pribloškė Ispanijos moteris.
Šiomis dienomis Ispanijos žiniasklaidoje pasipylė straipsniai, kuriuose žinomi Ispanijos veikėjai klausia teisėjų, kaip jie patartų savo dukroms elgtis tokiomis aplinkybėmis.
„Patartumėte prievartaujamai savo dukrai priešintis penkiems fiziškai stipresniems vyrams ar elgtis taip, kad jos gyvybei nekiltų pavojaus?“ – atvirai teisėjų klausė sprendimu pasipiktinę visuomenės veikėjai.
„Ne“ reiškia „ne“
„Ne“ reiškia „ne“ – ši frazė pastaruoju metu Ispanijoje skambėjo itin dažnai. Psichologės primena, kad dažnai tyla yra klaidingai interpretuojama kaip moters sutikimas.
Atrodo, kad prievartautojams ir bylas dėl išprievartavimo nagrinėjantiems teisėjams nėra aišku, jog bet kokie lytiniai santykiai be sutikimo yra priverstiniai.
„Banda“ save praminę prievartautojai iš Sevilijos teisme net drįso tvirtinti, kad jiems atrodo, „jog mergina santykių metu patyrė malonumą“.
Ispanijoje verda diskusijos apie tai, kiek tokių žeminančių komentarų tenka išklausyti seksualinio smurto aukoms.
Ir apie tai, kaip vėliau joms sunku gyventi, kai kiekvienas jų žingsnis stebimas, kai jos fotografuojamos nuoširdžiai besijuokiančios, dėvinčios trumpus sijonus draugų kompanijoje ir už tai kritikuojamos arba kaltinamos veidmainyste.
„Dažnai prievartavimo bylose auka yra kriminalizuojama, o tai viršija visas žmogiškumo ribas“, – įsitikinusi juristė Esther Gimenez Salinas.
Pasipasakojo šimtai tūkstančių
Šią savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ buvo itin akivaizdi Ispanijos moterų solidarumo akcija su išprievartavimo Šv.Fermino festivalyje auka.
Savo „Twitter“ paskyroje šimtai tūkstančių ispanių viešai papasakojo apie jų patirtą seksualinę agresiją ir prievartą.
„Mes esame banda“, – su tokiu užrašu ir daugybės merginų portretais istorijas moterys viešino ir tinkle „Facebook“.
Statistika rodo, kad net 23 proc. moterų Ispanijoje išprievartautos nesulaukusios 18 metų.
Po užrašu „Pasipasakok“ atsirado daugybė iki šiol slėptų istorijų. Kai kurios viešos išpažintys itin sukrėtė visuomenę, pavyzdžiui, žymios visuomenės veikėjos ir rašytojos katalonės Bel Olid „Twitter“ žinutė, kurioje ji aprašė, kaip jos dėdė, stebint jos motinai, prievartaudavo ją virtuvėje, kai jai buvo vos šešeri.
Ši moteris jau ne sykį yra kalbėjusi apie tai, kad ji buvo išprievartauta, tačiau šį sykį ji nusprendė paskelbti ir smurtautojo – savo dėdės – vardą ir pavardę.
B.Olid sakė, jog Šv.Fermino festivalio smurto istorija paskatino ją viešai paskelbti savo prievartautojo vardą.
„Supratau, kad tai jo, o ne mano našta. Tegul jis ją ir nešasi“, – sakė rašytoja.
Teisininkė ir psichologė E.Gimenez Salinas sakė, kad skaudžiausia jai visada girdėti tai, kaip prievartaujamų mergaičių motinos netiki savo dukterimis arba apsimeta, kad nemato, kas vyksta.
„Dirbau psichologe su seksualinį smurtą patyrusiais vaikais ir motinų tyla buvo skaudžiausias dalykas“, – sakė psichologė.
Televizijoje – atsivėrimų kruša
Daugybė moterų paviešino skaudžias savo istorijas po užrašu „Aš tavim tikiu“, nes buvo ir kitokių versijų – Šv.Fermino šventės auka buvo apkaltinta melu.
Juk „Bandos“ nariai, jų advokatai, artimieji ir draugai tvirtino, kad išprievartauta mergina pati sutiko santykiauti, o vėliau neva apskundė juos teismui.
Televizijos laidų vedėjos ir dalyvės irgi pasinaudojo proga prabilti apie patirtą prievartą.
Vienoje populiariausių Katalonijos televizijos informacinių laidų „Preguntes frequents“ (FQ) beveik visos laidos bendradarbės papasakojo po istoriją.
„Visos mes, moterys, turime nors po vieną tokią istoriją“, – susijaudinusi sakė ispaniško dienraščio „Diario“ žurnalistė Beatriz Talegon, papasakojusi, kaip prie jos priekabiavo Briuselio Servanteso instituto direktorius.
„Banda“ turėjo šlykštų planą Pamplonoje
Viskas įvyko ankstų 2016 metų liepos 7-osios rytą per Šv.Fermino festivalį vienoje Pamplonos aikščių. Vos 18 sulaukusi madridietė C. susipažino su penketu vyrų iš Sevilijos. Anot teisme praėjusių metų lapkritį parodymus davusios merginos, vyrai ją nutarė palydėti iki automobilio, kuriame ji ruošėsi miegoti kartu su į šventę atvažiavusiu draugu.
Pakeliui penki vyrai įstūmė merginą į laiptinę, vienas po kito ją prievartavo ir filmavo savo veiksmus mobiliaisiais telefonais, o vėliau vaizdo įrašais pasidalijo socialiniuose tinkluose. Smurtiniai veiksmai truko 19 minučių, po to prievartautojai atėmė iš aukos mobilųjį telefoną ir pabėgo iš įvykio vietos.
Verkiančią ant suoliuko merginą rado pro šalį einanti Pamplonos gyventojų pora. Jiems C. papasakojo, kas įvyko, buvo iškviesta policija, o mergina nuvežta į ligoninę. Auka teisme pasakojo, kad atsidūrusi viena laiptinėje su penkiais į ją besikėsinančiais vyrais patyrė šoką: „Užsimerkiau ir tik meldžiausi, kad kuo greičiau viskas baigtųsi.“
Kaltinamieji tvirtino, kad mergina pati sutiko santykiauti ir jie nenaudojo prievartos. Penketo advokatai teigia, jog vaizdo įraše matyti, kad mergina nesipriešina jų veiksmams. Tačiau dar prieš važiuodami į Pamploną šie vyrukai dalijosi savo ketinimais programėlės „WhatsApp“ žinutėse. Vienas jų rašė, kad „ruošiasi grupiniam dulkinimuisi“ ir tam ieškos „storulių pamploniečių“.
Programėlėje vyrai buvo susikūrę profilį, pavadintą „Banda“ (isp. k. „Manada“). „Geriau jau penkiese išdulkinti storulę, negu vienam dulkintis su liekna merga“, – rašė vienas „Bandos“ narių.
Du iš penkių kaltinamųjų 2016 metais mokėsi civilinės gvardijos bei policijos akademijose, bet po šių įvykių buvo pašalinti iš šių mokymo įstaigų.
