Vienpuse, nesąžininga ir ydinga sutartį išvadinęs JAV prezidentas nepasiūlė jokios alternatyvos jo pirmtako Baracko Obamos pasiektam susitarimui, kuriuo Iranas pažadėjo negaminti branduolinio ginklo mainais už sankcijų atlaisvinimą.
Kokios šio D.Trumpo sprendimo pasekmės? Susitarimo gynėjai įspėja, kad ant plauko pakibo Vašingtono santykiai su Europa, naftos kainos gali šokti į viršų, o Artimuosiuose Rytuose net gali kilti naujas karas.
Europos šalių lyderiai mėgins įtikinti JAV, kad jos netaikytų sankcijų su Iranu bendradarbiaujančioms Europos kompanijoms. Tačiau toks susipriešinimas tarp NATO sąjungininkių jau dabar reiškia problemą.
Bet gali būti ir blogiau. Iranas pranešė duosiantis kelias savaites tolesnėms deryboms, o tada grasina iš viso palikti susitarimą ir vėl užkurti savo urano sodrinimo programą.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani yra aršus susitarimo šalininkas ir ruošiasi tartis su kitomis susitarimo narėmis Europoje, kad susitarimas būtų išgelbėtas.
Tiesa, Teherane yra ir griežtosios linijos šalininkų, kuriems norėtųsi, kad joks susitarimas su Vakarų šalimis nevaržytų Irano branduolinių ambicijų.
Prieš tai, kai Iranas susitarė suvaržyti branduolinę programą, jis nuolat neigė, kad ji yra vystoma kariniais tikslais. Tačiau šalyje buvo statomos slaptos urano sodrinimo laboratorijos, kuriose vykdyti eksperimentai ir gaminti komponentai, kurie galėtų būti panaudoti atominės bombos gamybai.
Tad susitarimo rėmėjai iš esmės baiminasi, kad nebevaržomas susitarimų Iranas vėl imsis drastiškų priemonių, rašo BBC.
Nors D.Trumpas nuolat kritikavo susitarimą, pranešdamas apie jo atsisakymą nepateikė daugiau jo trūkumų nei tai, kad jį sudarė B.Obama.
D.Trumpas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad Iranas pažeidė susitarimo sąlygas, tačiau tvirtino, kad praeityje šiitiška respublika akivaizdžiai melavo, todėl ja negalima pasitikėti.
Tačiau ir Irano susitarimo gynėjai pripažįsta, kad jis nebuvo tobulas. Antai draudimai Iranui vystyti branduolinę programą turėjo išlygų – visi sutarti apribojimai turėjo baigtis 2025-aisiais.
Tiesa, Europos šalių lyderiai nuolat kartojo, kad besibaigiant šiam terminui reikės susitarimą apsvarstyti.
O kad ir ydingas, šis susitarimas tikrai veikė – su Teheranu pavyko tartis ir dėl balistinių raketų programos stabdymo
Galų gale, dabar Iranas gali sugrįžti prie ankstesnių branduolinių pajėgumų didinimo, nors dėl to kaltins JAV.
O griežtosios linijos šalininkai – Irano revoliucinė gvardija, kuri džiaugėsi į šalį po sankcijų atšaukimo plūstančiais milijardais, bet kritiškai vertino nusiginklavimo galimybes, galėtų ir atvirai žengti į kovą dėl branduolinio ginklo gamybos.
Maža to, valstybėms, svarstančioms galimybę sudaryti kokį nors itin svarbų susitarimą su D.Trumpu – tokioms, kaip Šiaurės Korėja – pastarasis jo sprendimas tik sustiprins įtarimus, kad nereikėtų tikėtis ilgalaikių Amerikos įsipareigojimų jos pasirašytiems tarptautiniams susitarimams.
