Iranas turi būti pasiruošęs „aukščiausio lygio ekonominėms sankcijoms“, perspėjo Amerikos lyderis. Bet pasiruošti teks ne tik Teheranui.
Po šio D.Trumpo sprendimo neabejotinai laukta įtampos regione. Nerimo neslepė tiek Prancūzija, tiek ir kitos JAV sąjungininkės.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“, kuris jo interviu paskelbė savaitgalį, sakė, kad JAV pasitraukimas iš susitarimo su Iranu galėtų atverti „Pandoros skrynią“, ir pridūrė: „Tai gali reikšti karą.“
Gali pakeisti jėgų pusiausvyrą
VU TSPMI politologė Margarita Šešelgytė „Lietuvos rytui“ tikino, kad D.Trumpo sprendimas gali įlieti žibalo į konfliktus regione.
„Dabar Iranas inicijuos derybas su kitomis susitarimą pasirašiusiomis valstybėmis ir žiūrės, kaip tos derybos klostysis.
Svarbu ir tai, kaip toks JAV žingsnis paveiks galių pusiausvyrą regione, ar neįlies daugiau žibalo į jau egzistuojančius konfliktus. Iš tiesų šis Amerikos sprendimas gali paskatinti konfliktų atsinaujinimą. O europiečiams tai pavojinga, nes tokiu atveju kalbama apie naujus pabėgėlių srautus, padidėjusį terorizmo pavojų.
Irane situacija irgi nėra stabili. Yra nuosaikesni lyderiai, tokie kaip H.Rouhani, yra ir stiprių žaidėjų, kurie yra radikalūs ir nusiteikę prieš Vakarus. Dabar Irane gali sustiprėti jų jėga. Iranas gali imtis radikalesnių veiksmų – net pats pasitraukti iš susitarimo“, – kalbėjo politologė.
Panašu, kad D.Trumpo sprendimas visgi įpylė žibalo į ugnį. Nepraėjus nė dienai po jo sprendimo, suaktyvėjo Irano ir Izraelio priešprieša.
Izraelio gynybos ministras Avigdoras Liebermanas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos praeitą naktį smogė „beveik visiems“ Irano pajėgų infrastruktūros objektams kaimyninėje Sirijoje.
Izraelis taip atsakė į Sirijoje veikiančių Irano pajėgų raketų ataką prieš izraeliečių pajėgas okupuotoje Golano Aukštumų dalyje. Tiesa, A.Liebermanas pridūrė, kad per šį incidentą izraeliečiai nenukentėjo, o paleistos raketos buvo numuštos arba nepasiekė taikinių.
Galiausiai akivaizdu, kad susidurimų gali būti ir dar daugiau. A.Liebermanas perspėjo: „Jeigu pas mus palis, pas juos prasidės tvanas“.
Gelbėti padėtį kol kas bando Prancūzija. E.Macronas ketvirtadienį ragino siekti „deeskalavimo“ tarp Izraelio ir Irano.
Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija išreiškė susirūpinimą dėl Amerikos lyderio sprendimo pasitraukti iš branduolinio susitarimo. Visos trys šalys teigė ir toliau vykdysiančios savo įsipareigojimus pagal susitarimą.
„Raginame JAV užtikrinti, kad susitarimas būtų išlaikytas ir išvengta veiksmų, trukdančių iki galo įgyvendinti įsipareigojimus kitiems susitarimo dalyviams“, – teigiama šalių pareiškime.
Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas socialiniame tinkle rašė: „Kova už branduolinį nusiginklavimą atsidūrė pavojuje.“
Ar pavyks susitarti?
„Europos valstybės nepasitraukė iš susitarimo ir stengsis įvairiais būdais bendradarbiauti su Iranu. Įdomiausia bus, kaip Europos valstybės derėsis su Rusija ir Kinija. Kol kas šalys, nepaisydamos nesutarimų kitais klausimais, laikosi vienodos pozicijos ginti susitarimą“, – kalbėjo politologė M.Šešelgytė.
Panašu, kad su Rusija kalbėtis nebus labai paprasta.
Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis teigė, kad Izraelio pajėgų smūgiai Irano taikiniams Sirijoje yra dar viena grandis prieš Iraną nukreiptų amerikiečių ir izraeliečių provokacijų virtinėje.
„Izraelio smūgiai Irano pozicijoms Sirijoje – akivaizdi, suplanuota provokacija po JAV pasitraukimo iš „branduolinės sutarties“, – žurnalistams sakė L. Sluckis.
Anot Dūmos komiteto pirmininko, panašūs veiksmai yra itin destruktyvūs ir pakerta regiono saugumo pamatus.
„Prieš Iraną nukreiptos isterijos kurstymas kelia sprogimo pavojų“, – pridūrė L. Sluckis.
Tiesa, politikas teigė esą Rusija norinti išspręsti kokius karinius veiksmus ir Irano problemą derybų kelių. Tad galbūt Europos šalims pavyks susitarti su Maskva.
Grasina sankcijomis
Pranešdamas apie pasitraukimą iš susitarimo su Iranu, kuris buvo pasirašytas 2015 metais, Amerikos lyderis pareiškė, kad „bet kuri šalis, kuri padės Iranui įsigyti branduolinį ginklą, sulauks griežtų sankcijų“.
2015-aisiais po sunkių derybų buvo susitarta, kad Iranas įšaldys savo branduolinę programą, o mainais bus didžiąja dalimi panaikintos tarptautinės sankcijos, leista šioje šalyje investuoti užsienio kompanijoms.
2017-ųjų spalį D.Trumpas pareiškė, kad Iranas nesilaiko branduolinių įsipareigojimų.
O dabar jis pasirašė įsaką, kuris skelbia, jog bet kuri užsienio kompanija, ir toliau palaikysianti verslo ryšius su Iranu, sulauks sankcijų. Tiesa, joms suteiktas 90 arba 180 dienų periodas pradėtiems darbams užbaigti.
Palaikymo savo sprendimui D.Trumpas sulaukė ne itin daug. Jo pusėn stojo Saudo Arabija ir Izraelis. Pastarasis nekart kritikavo susitarimą su Teheranu.
Praėjusią savaitę Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu tikino turįs įrodymų, kad Iranas melavo ir patyliukais siekė gauti branduolinį ginklą. Tad nenuostabu, kad B.Netanyahu sveikino D.Trumpo sprendimą ir pavadino jį „istoriniu“.
Irano prezidentas H.Rouhani sakė tikįs, jog prieš trejus metus pasirašytas susitarimas gali išlikti, jei kitos valstybės laikysis priešingos pozicijos nei D.Trumpas.
Tiesa, kartu jis perspėjo, kad šalies atominės energetikos agentūrai nurodė pasiruošti urano sodrinimui pramoniniu lygmeniu, jeigu per kelias savaites susitarimas su valstybėmis žlugtų.
„Tai yra psichologinis karas, ir mes neleisime D.Trumpui jo laimėti. Aš džiaugiuosi, kad piktasis pasitraukė iš susitarimo“, – kalbėjo Irano prezidentas.
