Kol Lenkijoje ir Lietuvoje kalbama apie abortų apribojimų griežtinimą, Airijoje vis dar netyla atgarsiai po praėjusį penktadienį vykusio referendumo. Jame du trečdaliai rinkėjų pasisakė už tai, kad 35 metus galiojęs abortų draudimas būtų panaikintas.
Premjero Leo Varadkaro vyriausybė antradienį pradėjo svarstymus dėl to, kokie įstatymai dabar turės užtikrinti galimybę įteisinti abortus šioje katalikiškoje šalyje.
Už reformą pasisakiusi Airijos politikė ir Europos Parlamento narė L.Boylan džiaugėsi užtikrintu referendumo rezultatu ir ragino visas moteris, kurioms kyla neviltis dėl jų teisę į abortą atimti mėginančių politikų, semtis jėgų iš airių.
Tiesa, partijos „Sinn Fein“ narė atsargiai vertina ES vaidmenį šiame klausime. Pasak L.Boylan, Briuselio nurodymai galėtų padaryti meškos paslaugą ir dar labiau supriešinti šalis šiuo sudėtingu klausimu.
– Net 66 proc. Airijos rinkėjų balsavo už tai, kad abortus draudžianti 8-oji konstitucijos pataisa būtų atšaukta. Ar toks referendumo rezultatas viršijo jūsų lūkesčius? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Boylan.
– Be jokios abejonės. Net nedrįsome svajoti, kad skirtumas būtų toks didelis. Nors susitikdami su žmonėmis jautėme daug teigiamų emocijų, daug žmonių taip pat pripažino esantys neapsisprendę, todėl baiminomės, kad jie norėtų balsuoti prieš pataisos atsisakymą, tačiau nedrįsta apie tai prisipažinti.
Ketvirtadienį prisidėjau prie kampanijos kaimiškose vietovėse, nes manėme, kad pritariančiųjų balsų ten bus mažiau nei Dubline, iš kurio esu kilusi.
Daugybė žmonių labai šiltai sutiko kampanijos savanorius ir tada ėmiau tikėti, kad Airijoje vyksta kažkas nepaprasto.
Praleidau labai daug laiko vaikščiodama nuo durų prie durų. Žmonės labai ramiai išklausydavo mus, pasiteiraudavo apie vieną ar kitą aspektą, kuris jiems atrodė sudėtingas, ir, regis, suprasdavo, kad situacija nėra tik juoda ar balta.
Rodos, daug žmonių apsispręsti privertė paprasčiausia užuojauta: gali visiškai nepritarti abortams, tačiau neužkirsi kelio tam, kad jie vyktų, o tik užkirsi kelią juos atlikti saugiai.
– Kaip į referendumą reagavo Bažnyčia?
– Vyskupai Airijoje iki šiol atvirai kritikuoja referendumo rezultatą ir net pareiškė, kad už konstitucijos pataisos atšaukimą balsavę žmonės turėtų prieiti išpažinties.
Prieš referendumą kampanija už abortų draudimo išlaikymą vyko net bažnyčiose. Kunigai per pamokslus, net per pirmąsias komunijas sugebėdavo rasti laiko pasakyti politinę kalbą, prie išėjimų buvo išdėliojami lankstinukai, o prie bažnyčios kabėjo agitaciniai plakatai.
Tiesa, dar vykstant referendumo kampanijai Airijos katalikų bažnyčios kunigų asociacija išplatino pranešimą, kuriame pripažino, kad net ir itin religingi žmonės turėtų balsuoti remdamiesi savo sąžine ir įsigilinę į visus sudėtingus šio balsavimo aspektus.
Asociacijos nariai netgi pripažino, kad kunigai yra nesusituokę ir vaikų neturintys vyrai, todėl nėra pačioje geriausioje padėtyje laikytis kokių nors dogmų šiuo klausimu.
– Airijos vyriausybė paskelbė uždeganti žalią šviesą abortams įteisinti reikalingų įstatymų svarstymui parlamente. Kaip manote, kokių diskusijų dabar galima tikėtis?
– Nemažai deputatų, kurie dalyvavo kampanijoje už abortų draudimo išlaikymą, dabar viešai pareiškė gerbsiantys žmonių valią ir susilaikysiantys per balsavimą parlamente arba netgi palaikysiantys „taip“ pusę.
Tikiuosi, kad problemų neiškils. Airiją valdo mažumos vyriausybė, tačiau nemažai partijų vieningai palaiko šį klausimą.
Bijau tik to, kad aktyvistų grupės, kurios ragino balsuoti už abortų draudimą, dabar mėgins pakreipti politikų siūlomus įstatymus savo naudai.
Tačiau žmonės žino, už ką balsavo, ir jokiai sušvelnintai reformos versijai neturėtų pritarti.
– Šiaurės Airijoje taip pat galioja abortų draudimas, tačiau dabar kalbama, kad ir šioje Jungtinės Karalystės dalyje reikėtų sušvelninti šiuos apribojimus. Kas laukia Šiaurės Airijos?
– Tiesa, šiuo metu frazė „Dabar Šiaurės eilė“ („The North is Next“) dabar populiarėja socialiniuose tinkluose.
Bet kuris Jungtinės Karalystės parlamentaras galėtų pasiūlyti šią reformą, nes Šiaurės Airijai nereikia referendumo, tačiau didžioji problema yra ta, kad ten valdžią turi Demokratų unionistų partija (Theresos May konservatorių koaliciniai partneriai – Red.), kuri visomis išgalėmis priešinasi bet kokioms abortų teisėms.
Manau, kad ten reikia to, kas suveikė Airijoje. Politikus įtikino paprastų žmonių judėjimas „iš apačios“, peticijos, tačiau rimčiausias postūmis buvo Savitos Halappanavar mirtis (Red. – 31-erių dantistė 2012-aisiais mirė ligoninėje dėl persileidimo sukeltos infekcijos, nes jai nebuvo leista atlikti abortą).
Judėjimas jau buvo aktyvus, tačiau šis įvykis tapo esminiu postūmiu užkirsti kelią tolimesnėms moterų mirtims ligoninėse dėl šios pataisos.
Pavyzdys jau duotas, todėl Belfasto moteris dabar skatinsime išdrįsti pradėti kovoti už savo teises.
Prieš Airijos referendumą žmones įtikino ir asmeninės moterų istorijos. Drąsos apie tai kalbėti radusios moterys sulaukė įžeidimų bei grasinimų bangos ir socialiniuose tinkluose, ir realiame gyvenime. Todėl norime padrąsininti Šiaurės Airijos gyventojas.
– Ar jaučiate, kad šis airių sprendimas yra didesnių pokyčių dalis? Regis, pastaraisiais metais kelią lengviau skinasi idėjos, reikalaujančios išgirsti moterų balsą, apginti jų teises, vis dažniau kalbama apie smurtą prieš moteris, vis daugiau žmonių supranta, kad tai yra didžiulė problema.
– Galiu pasakyti, kad prieš referendumą patyriau ypatingų akimirkų. Dar pačioje kampanijos pradžioje pasibeldėme į duris, kurias itin lėtai atidarinėjo vyresnio amžiaus vyras. Iš pradžių baiminomės galvodami, kad žinome, ką jis mus tikrai išvarys.
Tačiau kai papasakojau, kad ruošiamės referendumui, jog moterys turėtų prieigą prie legalių abortų, jis tik paklausė: „O kodėl gi ne? Ši šalis ilgai buvo tokia žiauri moterims“.
Airijoje jau daug metų vyksta diskusija apie moterų teises, o šis referendumas neabejotinai yra milžiniškas žingsnis.
Daug vyrų, su kuriais kalbėjau atvirai sakė: „Man nepatinka mintis apie abortą, tačiau suprantu, kad yra aibė priežasčių, dėl kurių moteris būtų priversta apie tai galvoti.“
Iš tiesų, apetitas reformoms kyla, tačiau kelias nėra rožėmis klotas. Per pastarąsias savaites Airijoje vyrų buvo nužudytos trys moterys, tarp jų ir 14-metė, todėl moterys susiduria su didžiuliais pavojais.
Nors vis daugiau vyrų pripažįsta, kad egzistuoja didžiulių bėdų, kurias reikia spręsti, yra vyrų, kurie dabar dar labiau priešinasi įvairioms reformoms, manydami, kad šie judėjimai kelia jiems grėsmę arba teigia, jog visi vyrai yra blogi. Tačiau tai netiesa ir turime tai pabrėžti.
– Kol Airija juda abortų legalizavimo keliu, kitoje Europos pusėje esanti Lenkija, kuri yra tokia pati katalikiška šalis, ragina sugriežtinti ir taip griežtą abortų draudimą. Lietuvos Seime taip pat pasigirsta naujų raginimų uždrausti abortus. Kodėl toje pačioje Bendrijoje esančios šalys juda į skirtingas puses? Galbūt pritariate, kad moterų teisę į pasirinkimą reikėtų užtikrinti tarpvyriausybinėse institucijose?
– Man atrodo, Europoje pastaraisiais metais tikrai matome dešiniųjų pažiūrų iškilimą. Todėl atsargiai vertinu ir ES vaidmenį šiuo klausimu.
Jeigu Bendrija griežtai nurodys šalims, ką daryti, tai gali tik patvirtinti šių vyriausybių gąsdinimus, kad Briuselis nori sunaikinti valstybių kultūrinius skirtumus ir mesti iššūkį tradicijoms.
Manau, kad ES turėtų skirti dėmesį švietimui. Prieš referendumą Airijoje buvo skleidžiami įvairūs gandai, kad dabar abortai pasipils kaip iš gausybės rago, kad moterys ims abortus naudoti kaip kontracepcijos priemonę.
Tokiu atveju ES galėtų padėti atskirti grūdus nuo pelų – atkreipti dėmesį, kaip abortų skaičius juos leidžiančiose šalyse mažėja – ir remti organizacijas, kurios priešinasi skleidžiamai baimei.
Be to, šalių, kuriose svarstoma apie abortų įstatymų griežtinimą, moterims siūlau pagalvoti apie Airijos pavyzdį – kai ramiai kalbiesi su žmonėmis, didžioji dalis žmonių supranta, kad yra aplinkybių, kurios gali priversti moteris rinktis abortą.
