Tyliai dūzgianti bepilotė skraidyklė dar sukiojosi virš Austrijos alpėse veikiančios geležies rūdos kasyklos šlaitų, kai ją valdantys Prancūzijos civilinės saugos specialistai Lietuvos ugniagesiams jau diktavo koordinates.
Jos nurodė vietą, kur užfiksuotas po žemės drebėjimo įstrigęs, tačiau vis dar gyvas nukentėjęs žmogus.
Lietuvių užduotis buvo žmogų išgelbėti ir stabilizavus jo būklę perduoti vietos medikams.
Tai – tik maža scenarijaus dalis iš praėjusią savaitę Štirijos regione (Austrija) vykusių Europos Komisijos (EK) Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato organizuotų ES šalių narių gelbėjimo tarnybų pratybų „2018 Austria ModEX“, kuriose dalyvavo ir 35 gelbėtojų komanda iš Lietuvos.
Lietuvių komandoje be ugniagesių buvo keturi medikai ir keturi kinologai su tarnybiniais šunimis.
Kiekvienais metais EK rengia po keletą civilinės saugos pratybų, leidžiančių pasirengti didelėms nelaimėms. Jei tokia ištiktų, pagal Bendrijoje veikiantį mechanizmą gelbėtojai iš kaimyninių valstybių galėtų atvykti į pagalbą.
Tačiau pernykštė vasara parodė, kad ES sumanytas civilinės saugos mechanizmas kol kas skylėtas.
Gaisrai atskleidė problemas
Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmas buvo sukurtas ir pradėjo veikti 2001 metais.
Ištikus didžiulei stichinei nelaimei – tai gali būti ir potvyniai, miškų gaisrai, žemės drebėjimai ar kita nelaimė – į pagalbą atskuba kaimyninių šalių gelbėtojai, galintys suteikti veiksmingą pagalbą.
Iki pat 2017 metų šiuo mechanizmu buvo pasinaudota daugiau nei 250 kartų.
Beje, ES gelbėtojų pagalbos gali prašyti ir bet kuri pasaulio šalis. 2017 metais ES atsiliepė į pagalbos prašymus iš visų pasaulio kampų: vyko į Peru po didžiulių potvynių, į Meksiką po žemės drebėjimo, gelbėjo Karibų jūros regioną po tropinių ciklonų „Irma“ ir „Maria“.
Tačiau šis pagalbos mechanizmas netikėtai pradėjo šlubuoti ir strigti pernai vasarą, kai Portugaliją siaubė mirtį sėjantys miškų gaisrai. Tąsyk ES susidūrė su milžinišku iššūkiu – niekas neskubėjo į pagalbą.
Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato komunikacijos specialistas Olivier Coste’as „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad taip nutiko dėl to, jog šiuo metu pagalbos mechanizmas grįstas savanoriškumo principu.
Kai kuri nors šalis paprašo pagalbos, ją suteikia tik norinčios ir galinčios tai padaryti kaimynės.
„Kai Portugalijoje kilo milžiniški miškų gaisrai ir ji jau nebegalėjo pati susitvarkyti, paprašė pagalbos.
Reikia turėti galvoje, kad ne visos šalys gali tinkamai reaguoti į tokio masto miškų gaisrus. Štai, pavyzdžiui, Šiaurės šalys nežino, kas yra rimti miškų gaisrai. Todėl jūs ne visada ir galite kreiptis pagalbos į šias šalis.
O aplinkines Pietų Europos šalis – pavyzdžiui, Prancūziją ir Italiją – tuo pat metu ir pačias vargino miškų gaisrai. Todėl į Portugalijos prašymą šių šalių atsakymas buvo trumpas: atsiprašome, bet mes negalime padėti“, – pasakojo O.Coste’as.
Privertė keisti tvarką
Ši situacija tapo milžinišku iššūkiu visam ES pagalbos mechanizmui. Portugalijos miškų gaisruose žuvusiųjų skaičius priartėjo prie 100.
Tad Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato vadovas Christos Stylianides pernai rudenį Europos Parlamentui pateikė projektą, pagal kurį tokios pagalbos teikimas iš savanoriško taptų privalomas.
Gavus pagalbos prašymą sertifikuotos gelbėtojų komandos iš skirtingų šalių tiesiog privalėtų vykti, jei jų prireiktų.
„Šiuo metu Europos Parlamente ir valstybėse narėse vyksta diskusija dėl šio naujo mechanizmo, jo tobulinimo, pagrindinių jo principų. Diskusija tebesitęsia. Komisaras (C.Stylianides. – Red. past.) jaučia Europos Parlamento paramą, valstybės narės diskutuoja apie mechanizmo reikalingumą, jo kainą, finansavimo šaltinius ir pan.
Tikimės, jog viskas bus parengta jau kitais metais ir nauja sistema pradės funkcionuoti, jei tik dauguma valstybių narių sutars dėl pagrindinių jos principų.
Kol kas yra kelios šalys, kurios prieštarauja siūlomai tvarkai.
Ypač priešinasi viena didžiųjų Europos šalių, todėl sprendimo greitai rasti kol kas nepavyksta“, – pasakojo O.Coste’as.
Jis nepanoro atskleisti, kuri šalis priešinasi naujajai tvarkai, tik darkart pabrėžė, kad tai yra viena didžiųjų ES narių, nesutinkanti su būsimo mechanizmo finansavimo principais.
Lietuviai buvo pasiruošę
Lietuvos gelbėtojų komandai pratybose Austrijoje vadovavęs Dalius Kunigėlis sakė, kad Lietuvos apgyvendintų teritorijų paieškos ir gelbėjimo komanda jau ne pirmą kartą dalyvauja panašaus masto pratybose.
Lietuvos komanda jau anksčiau buvo sertifikuota – procedūrą reikia kartoti kas 5 metus – ir gali teikti reikiamą pagalbą kitose šalyse.
„Tokios pratybos reikalingos tam, kad mes turėtume žmonių, paruoštų ekstremalioms situacijoms. Mes nebūtinai turime darbuotis didelio žemės drebėjimo epicentre.
Kartais nutinka tokių avarijų, kaip prieš keletą metų nutiko Latvijoje (Rygoje sugriuvo prekybos centras, tą kartą griuvėsiuose liko žuvusių ir sužeistų žmonių. – Red.). Tuo konkrečiu atveju, tiesa, mūsų pagalbos buvo atsisakyta, nors mes ir siūlėme.
Bet panašių dalykų gali nutikti bet kur, ir mūsų komandos gali prireikti“, – „Lietuvos rytui“ sakė D.Kunigėlis.
Pagal penkias dienas trukusių pratybų scenarijų išgalvotoje šalyje Modulistane, kuri nėra ES narė, įvyko galingas žemės drebėjimas, o jo epicentras buvo miestelyje Eizenerce.
Išgalvotos valstybės vadovai kreipėsi pagalbos į ES.
Pagal scenarijų į pagalbos prašymą atsiliepė Lietuvos ir Graikijos apgyvendintų teritorijų paieškos ir gelbėjimo komandos, Slovėnijos ir Austrijos urvų paieškos ir gelbėjimo komandos, Prancūzijos civilinės saugos departamento specialistų grupė, nukentėjusiųjų paiešką vykdanti bepilotėmis skraidyklėmis, Rumunijos specialistai.
Užduotys artimos realybei
Ypač svarbios šios pratybos buvo Slovėnijos urvų paieškos ir gelbėjimo komandai – čia vyko jos sertifikavimo procedūra. Dalis slovėnų atvyko specialiai paieškos ir gelbėjimo darbams kalnuotoje vietovėje pritaikytu sraigtasparniu.
Pratybose dalyvavo ir Austrijos policijos sraigtasparnis – juo iš griuvėsių buvo traukiami tariami nukentėjusieji.
Pagal pratybų scenarijų dalyvaujančios komandos turėjo priimti daugybę sprendimų dėl įvairių problemų – techninių, logistikos, strateginių ir net politinių.
Mokymai buvo surengti bene didžiausiose Vidurio Europos regione geležies rūdos kasyklose Ercberge, kur egzistuojanti infrastruktūra, tunelių ir senų pastatų sistema šią vietą leido pritaikyti intensyvioms pratyboms.
Ir ne tik šį kartą. Šioje vietoje Austrijos tarnybos treniruojasi nuolatos. Visos pratybų užduotys buvo kiek įmanoma priartintos prie realių situacijų.
Pavyzdžiui, tiktai atvykusias į pratybų vietą komandas pasitikdavo tikri Austrijos policijos pareigūnai, vykdantys ir pasienio apsaugos funkcijas.
Pratybų dalyviams teko pereiti realias sienos kirtimo procedūras, nes austrų policininkai vaidino išgalvotos šalies Modulistano pasieniečius.
Iš karto po pasienio procedūrų pratybų dalyvių laukė tikri muitininkai, atliekantys tikrą muitinės patikrą ir tikras muitinės procedūras.
Net vėliau, jau vykdant gelbėjimo darbus, viskas buvo artima realybei. Štai, pavyzdžiui, sugriautame „muziejuje“ Lietuvos gelbėtojams aptikus tariamai nukentėjusių žmonių paaiškėjo, kad, norint juos evakuoti, teks griauti sienas.
Kadangi veiksmas vyko antrame pastato aukšte, lietuviai nedvejodami išgriovė perdangą į pirmą aukštą ir, pasidarę pakankamą angą, pro ją virvėmis žemyn nuleido „sužeistus muziejaus lankytojus“.
Pratybų organizatoriai nuolat pabrėždavo, kad tai nėra mokymai, skirti pasirodymams. Pratybų tikslas – viską atlikti kuo geriau. Tad jei instruktoriai pastebėdavo, kad komandai kas nors nepavyko, jos būdavo prašoma veiksmą pakartoti.
Pratybose ištiko nelaimė
Kad pratybos rimtos ir bet kada gali virsti tikra gelbėjimo operacija, paaiškėjo Alpių urvuose dingus vienam Austrijos komandos nariui.
Pratybos buvo laikinai sustabdytos, o dingusiojo paiešką 4 km ilgio urve (nuo artimiausio kelio iki įėjimo į urvą gelbėtojams su visa įranga teko eiti 1–2 valandas) pradėjo patys austrai, netrukus prie jų prisidėjo ir netoliese buvę Slovėnijos gelbėtojai.
„Mūsų komandos užduotis yra kalnų urvuose rasti pasiklydusius žmones ir juos saugiai išgabenti. Tai – mūsų pagrindinė paskirtis.
Čia yra dvi mūsų komandos, kurios keičia viena kitą, abiejose yra ir medikų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo slovėnų komandos narys Dejanas Žugelis.
Būtent jis kartu su medike Tina Bizjak, lydimas kitų kolegų, ir surado dingusį austrą.
„Mes gavome informacijos, kad vienas austrų kolega paliko pirmą bazinę stovyklą urvo viduje ir patraukė į išorę.
Tačiau per dvi valandas jis iš urvo taip ir neišėjo. Niekas nežinojo, kur jis prapuolė, ryšys su juo nutrūko.
Todėl mes pradėjome paiešką ir po kurio laiko jį radome maždaug ties urvo viduriu“, – pasakojo gelbėtojas iš Slovėnijos.
Austras surastas sąmoningas. Paaiškėjo, kad jam sutriko sveikata, vyras skundėsi skrandžio skausmais.
„Jis tiesiog sėdėjo ir laukė. Kai mes jį radome, jautėsi silpnas, bet jo būklė buvo stabili, jis nepatyrė jokių sužeidimų, galėjo pats eiti. Todėl įvertinę situaciją mes jį išvedėme iš urvo“, – pasakojo komandos gydytoja T.Bizjak.
D.Žugelis pasakojo, kad ši operacija nebuvo labai sudėtinga. Urvas buvo be didelių aukščio skirtumų, viduje kelią užtvėrė vienas kitas požeminis krioklys, bet nukentėjusiojo evakuacijos tai nesulėtino.
Nepaisant to, visa operacija užtruko kelias valandas. Dingęs vyras buvo rastas maždaug per valandą, kurį laiką užtruko, kol buvo įvertinta jo sveikatos būklė, dar apie valandą užtruko, kol žmogus buvo išvestas iš urvo, o vėliau – evakuotas.
Sudėtingesniais atvejais tokios gelbėjimo operacijos gali trukti net ir kelias paras.
Europos Komisijos atstovė Erika Conti kalbėdama apie slovėnų gelbėtojų sertifikavimo procedūrą sakė, kad tai buvo paskutinis procedūros etapas.
Jam pasibaigus slovėnai bus įtraukti į bendrą Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo funkcionavimą ir galės teikti pagalbą kaip ES atstovai.
„Šis procesas užtikrina ir parodo kokybės standartą. Sertifikuotos komandos gali būti pasiųstos visur, kur tik reikia jų pagalbos“, – sakė E.Conti.
Nauda ir vietos gyventojams
Štirijos žemės, kurios valdose vyko šios pratybos, politikai tvirtina, kad tokio masto renginiai naudingi ne tik jų dalyviams, bet ir krašto ūkiui bei gyventojams.
Pirmasis Štirijos žemės gubernatoriaus pavaduotojas Michaelis Schickhoferis pratybų proga surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, kad prieš penkiolika metų Eizenerco miestelio gyventojai jau buvo nusprendę gyvenvietę „uždaryti“, nes čia „nebėra ką veikti“.
Žmonių miestelyje nuolat mažėjo, jaunimas vyko į didesnius miestus, darbų neliko.
Tačiau regiono valdžia nusprendė investuoti, ir šiuo metu miestelyje gyvena apie 4 tūkst. žmonių, jie darbuojasi greta esančioje geležies rūdos kasykloje arba turizmo sferoje.
Rūdos kasykloje kasmet vyksta motociklų raliai, pritraukiantys po kelis tūkstančius dalyvių ir žiūrovų, žmonės čia atvyksta ilsėtis kalnuose, žiemą duris atveria slidinėjimo centrai.
Čia taip pat buvo sutvarkyta ir įrengta treniruočių specialiosioms tarnyboms infrastruktūra, kuria nuolatos naudojasi vietos tarnybos ir vietos ugniagesiai, čia rengiamos ir įvairios tarptautinės pratybos.
Šių renginių dalyviai ir organizatoriai naudojasi vietos apgyvendinimo ir maitinimosi įstaigomis, palieka pinigų vietos krautuvėlėse.
„Tai tikrai duoda naudos vietos ūkiui. Galų gale Eizenerco pavadinimas jau tapo žinomas net Lenkijoje!“ – į Lenkijos žurnalisto klausimą, kokia nauda regionui iš tokių pratybų, atsakė M.Schickhoferis.
Apmokyti ir lietuviai
Į Austrijoje vykusias ES šalių narių gelbėjimo tarnybų pratybas „2018 Austria ModEX“ atvyko 35 gelbėtojų komanda iš Lietuvos. Komandoje kartu su ugniagesiais buvo keturi medikai bei keturi kinologai su tarnybiniais šunimis. Į šią komandą žmonės surinkti iš įvairių Lietuvos kampelių.
„Mūsų komandoje du kinologai su savo šunimis yra iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir du iš Kaune įsikūrusio Baltijos kinologijos centro. Šių pratybų tikslas buvo išbandyti ir šunis. Mokomės ne tik mes, mokosi ir kinologai. Šiuo atveju tai yra didelės galimybės. Vieni iš jų yra daugiau patyrę, kiti mažiau, tačiau visiems tai tikrai puiki proga pasimokyti“, – sakė komandos vadovas Dalius Kunigėlis.
Žmonių griuvėsiuose lietuviai ieško ne tik su šunimis, bet ir naudodamiesi modernia įranga, įskaitant tokiems darbams pritaikytą vaizdo ir garso techniką. Komandos pagrindą sudarė ugniagesiai. Tai pirmiausia gelbėtojai, dirbantys tradicinėmis sąlygomis, kai nėra nei didelio aukščio, nei didelio gylio. Tačiau lietuviai turi ir specializuotą aukštalipių skyrių.
Pasak D.Kunigėlio, kad prisijungtum prie tokios gelbėtojų komandos, pirmiausia reikia noro: „Tai yra savanoriškas dalykas. Dirbant antrą ar trečią parą išlenda visi teigiami ir neigiami žmogaus bruožai. Tad jei nėra vidinės motyvacijos, jei nėra noro dalyvauti, komanda griūva.“
