„Valstybių požiūris į ilgalaikę finansinę perspektyvą yra šizofreniškas. Jų pozicijos nėra vieningos ir prieštarauja pačios sau“, – Taline kalbėjo A.Stubbas.
EIB viceprezidentas taip pat tikino, kad derybos nėra tokios svarbios, nes ES biudžetas, palyginus su visų šalių bendruoju vidaus produktu, yra labai mažas.
„Prašau, nustokite dramatizuoti. Derybos dėl pinigų visada yra aštrios ir sudėtingos. Aš suprantu, kad perskirstytas biudžetas yra svarbus, bet iš tiesų, jis sudaro vos procentą BVP“, – teigė A.Stubbas.
Praėjusią savaitę Europos Komisijos pristatytame 2021-2027 metų ES ilgalaikės finansinės perspektyvos projekte siūloma, kad sanglaudos politikai būtų skirta 11 procentų mažiau lėšų nei 2014-2020 m. laikotarpiu.
Lietuvos regioninei plėtrai siūloma skirti 6,359 mlrd. eurų – 12,9 proc. mažiau nei šiame biudžete (7,3 mlrd. eurų). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Mažėjanti parama kelia nerimą
Lenkijos Europos reikalų valstybės sekretorius Konradas Szymanskis pripažino, kad labai nerimauja dėl ilgalaikės finansinės perspektyvos.
„Visi darėme viską, atlikome struktūrines reformas, ko tikrai negalima pasakyti apie visus Europos kampus. Didžiuojamės tuo. Nors konvergencija dar tikrai nebaigta, nereiškia, kad niekas nepasikeitė, – kalbėjo Lenkijos atstovas. – Esame pasiruošę rimtai kompromisui ir sieksime įvykdyti ambicingas strategijas, tokias kaip ES Baltijos jūros regiono strategija.“
Kad nuo 2009-ųjų vystomai Baltijos jūros regiono strategijai svarbu nemąžtanti ES parama, pripažino ir Europos Komisijos regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato padalinio vadovas Jeanas-Pierre’as Halkinas.
Derybos bus labai sunkios
Taline apie Baltijos jūros ateitį po 2020 metų diskutuojantys šio regiono šalių atstovai kartojo, kad derybos dėl šią strategiją smarkiai paveiksiančio biudžeto tikriausiai bus sudėtingiausios istorijoje.
„Interesų žemėlapis yra toks pats, kaip prieš septynerius metus, bet visi derybų dalyviai turi daug stipresnes pozicijas, todėl kompromisą pasiekti bus labai sunku.
Lenkijos Europos reikalų valstybės sekretorius aiškino, kad investicijos į regionus yra naudingos visai Europai, nes kuria naujas darbo vietas ir stiprina ekonomiką, tačiau tai dažnai siekiama užmiršti.
„Sanglaudos politika išgyvena ryšių su visuomene krizę. Kai kuriose Europos sostinėse kalbama, kad tai yra labai aiški strategija, tačiau didelėje žemyno dalyje vyrauja populistinių jėgų išpopuliarinta nuomonė, kad sanglaudos politikos investicijos neatsiperka“, – kalbėjo K.Szymanskis.
ES sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Tam visa ES yra padalinta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas – mažiau išsivystytus (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), pereinamojo laikotarpio (75–90 proc.) ir labiau išsivysčiusius regionus (daugiau kaip 90 proc.).
