D.Trumpas ir Kim Jong-unas po istorinių derybų pasirašė susitarimą, kuriame skelbiama, kad abi šalys sieks užtikrinti stabilumą regione, sukurs dvišalius diplomatinius santykius. Amerika atgaus Korėjos kare žuvusių kareivių palaikus, o Šiaurės Korėja aptakiai įsipareigojo dėti pastangas, kad galėtų atsisakyti branduolinių ginklų.
JAV prezidentas džiaugėsi susitikimo rezultatais, tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė skeptiškai vertina susitikimo ateitį.
„Rezultatų dar nesimato, nes pasiektas susitarimas yra labai aptakus“, – interviu lrytas.lt teigė M.Šešelgytė.
Politologės teigimu, D.Trumpo ir Kim Jong-uno susitarimas nieko naujo nepasako.
„Reikia žiūrėti, kas bus daroma toliau, nes po tokių susitarimų dar laukia eilė derybų. Deramasi dėl konkrečių planų kaip įgyvendinti tuos įvardintus tikslus.
Neišgirdome nieko naujo, kaip bus bandoma pasiekti tą branduolinį nusiginklavimą“, – tvirtino M.Šešelgytė.
Kartoja ankstesnius susitarimus
Sentosos saloje įvykęs D.Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimas prilyginamas 1972 m. įvykusiam Richardo Nixono vizitui į Kiniją ar 1986 metais Islandijoje įvykusiu susitikimu tarp Ronaldo Reagano ir Michailo Gorbačiovo.
M.Šešelgytės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į ankstesnius susitarimus su Šiaurės Korėja.
„1993 metais tarp JAV ir Šiaurės Korėjos buvo pasiektas susitarimas, kuriame buvo kalbama labai panašiais terminais. Buvo įsipareigota nenaudoti jėgos vienas prieš kitą, įsipareigota užtikrinti pusiasalio saugumą ir branduolinį nusiginklavimą.
Tai, ką matome šiandien, – visiškai nieko naujo. 1993 metų susitarimą sekė krūvos dokumentų, bet taip niekas ir nepavyko“, – tvirtino M.Šešelgytė.
Problema buvo užglaistyta iki 2003 metų, kada Šiaurės Korėja vėl paskelbė pasitraukianti iš branduolinių ginklų neplatinimo sutarties.
„Vyko keturių raundų derybos, kuriose 2005 m. buvo įsipareigoti panašūs dalykai, kaip ir šiandien“, – pasakojo M.Šešelgytė.
Žlugus šiam susitarimui 2012-aisiais buvo pasiektas naujas susitarimas, kuris taip pat po metų žlugo, Šiaurės Korėjai pareiškus, kad jos „už Amerikos dolerius nenupirksi“.
„Svarbu tai, kad po visų šitų susitarimų Šiaurės Korėja kažką gaudavo – tam tikrus patobulinimus energetikos sistemoje, kaip buvo po 1993 metų, finansines injekcijas arba sankcijų atšaukimą. Susitarimai Pchenjanui būdavo ekonomiškai naudingi.
Branduolinius ginklus Šiaurės Korėja naudoja kaip šantažo priemonę gauti ekonominių dividendų. Tai, ką matome šiandien, nesiskiria nuo ankstesnių atvejų, nepaisant visų šou elementų“, – tvirtino VU TSPMI politologė.
Rezultatai, M.Šešelgytės teigimu, 1993, 2005 ir 2012 metais buvo pasiekti tokie patys kaip ir šiandien.
Derybų laimėtojas neaiškus
Politologės teigimu, derybose laimėtojų kol kas nėra: „Dabartinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Einama toliau tuo pačiu taku“.
M.Šešelgytė svarstė, kad didelė D.Trumpo veiksmų dalis visada yra nukreipta į vidaus politiką, rėmėjų mobilizavimą, tad ir dabar jis norėjo pasirodyti kaip stiprus lyderis, kuris išdrįso ir nepabūgo susitikti.
„Tai jam yra laimėjimas. Ar tai laimėjimas tarptautiniam stabilumui ir taikai? Kol kas nesimato, kad tai būtų proveržis“, – kalbėjo politologė.
Pasak jos, Kim Jong-unas visada iš tokių susitikimų išeina kaip laimėtojas, nes pats eskaluoja situaciją ir tada gauna pažadų.
„Mes nežinome, kas konkrečiai buvo pažadėta Šiaurės Korėjai, tačiau anksčiau dažnai klausimas sukdavosi apie paramą maistu. Tai yra labai svarbu režimo išlikimui, nes jeigu prasidės visiškas badas ir nepriteklius, Pchenjano valdžiai gali baigtis liūdnai“, – tvirtino M.Šešelgytė.
Susitarimas pasmerktas žlugti?
D.Trumpas spaudos konferencijoje paskelbė, kad susitikimo metu buvo kalbėta ir apie žmogaus teises Šiaurės Korėjoje, tačiau jokių susitarimų šioje srityje nebuvo pasiekta.
M.Šešelgytės teigimu, palaikų perlaidojimo klausimas yra vienintelė detalė, kuri liudija, kad buvo kalbama ne vien apie saugumą ir branduolinį nusiginklavimą.
„Jeigu žmogaus klausimai apsiriboja įsipareigojimais perlaidoti palaikus grąžinti į Pietų Korėją, tai nelabai ką gelbėja.
Tai, kad yra kalbama ir šita tema, gali kažką reikšti. Yra interpretacijų, kad perlaidojimas paskatins dvišalius vizitus tarp pareigūnų ir tai atvers naujas galimybes. Tačiau viskas tik ateityje“, – samprotavo M.Šešelgytė.
Politologės teigimu, palaikų perlaidojimo punktas sutartyje svarbus tuo, kad ankstesniuose susitarimuose šio klausimo nebuvo.
Ar susitarimas bus tvarus – prognozuoti sunku.
Buvo pranešta, kad JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo artimiausiu metu pratęs derybas su atitinkamais Šiaurės Korėjos pareigūnais, o tai, M.Šešelgytės nuomone, ir parodys šio susitarimo ateitį.
O šiuo metu vyraujanti aptaki kalba ir susitarimo formuluotė niekuo nesiskiria nuo ankstesnių bandymų pažaboti Šiaurės Korėją, kurie galiausiai sužlugdavo.
