Į Rusų pilietinės visuomenės vystymosi ir emigrantų iš Rusijos paramos asociaciją buriasi tie kas kritiškai vertina Kremliaus vykdomą užsienio politiką ir deklaruoja lojalumą Latvijai.
Iniciatyvinės grupės koordinatoriumi tapo Dmitrijus Savinas, kuris iki 2015 m. gyveno Sankt Peterburge, dalyvavo neregistruotos partijos „Novaja sila“ (Naujoji jėga) veikloje.
Po to kai D.Savinui buvo iškeltos kelios bylos, kurias jis vadina sufabrikuotomis, aktyvistas nusprendė persikelti į Latviją. Po metų jam pavyko gauti politinio pabėgėlio statusą.
Pakeitęs gyvenamąja vietą D.Savinas toliau bendrauja su žurnalistais, pasakodamas apie tariamai skriaudžiamų Latvijos rusakalbių melą.
Jo manymu, jokios diskriminacijos šalyje nėra: „Kalbėdama apie tai, kad Latvijoje pažeidžiamos rusų teisės, ši publika įžūliai meluoja. Juokinga, kai tokie „rusai“, kaip Lindermanas, Girsas, Ždanok ir Plineris moko mane būti rusu. Gyvendamas Latvijoje galiu pasakyti, kad tai yra tautinė valstybė, suteikianti latviams galimybę jaustis šeimininkais savo žemėje.“
Judėjimus kūrė ir anksčiau
D.Savinas pasakoja, kad jo įkurtos iniciatyvinės grupės veikloje dalyvauja ne tik Latvijoje gimę sąmoningi rusakalbiai, bet ir dėl persekiojimų iš gimtosios šalies pasitraukę emigrantai.
Vienas iš grupės tikslų – aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir neleisti Latvijos juodintojams kalbėti visų rusakalbių šalies gyventojų vardu.
„Prosovietinis, prokremlinis ir rusiškas – tai visiškai skirtingos sąvokos, nors žmonės jas dažnai tapatina. Norime burti Latvijai lojalius rusus ir kalbėti jų vardu,“ – tikino D.Savinas.
Panašių bandymų būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2014 m. balandį Latvijoje gyvenantis visuomenininkas, istorikas ir publicistas Igoris Vatolinas paskelbė kursiantis proeuropietiškai nusiteikusių rusakalbių judėjimą.
I.Vatolinas griežtai pasisakė prieš Krymo okupaciją ir Rusijos kišimąsi į Ukrainos reikalus. Visuomenininką labai papiktino Latvijos europarlamentarės Tatjanos Ždanok ir vadinamojo „Nepiliečių kongreso“ įkūrėjo Aleksandro Gaponenkos pasisakymai, kad Latvijoje gyvenantys rusakalbiai sveikina Maskvos užsienio politiką.
Istoriko teigimu, daugelis rusakalbių jo bendražygių, be gimtosios rusų kalbos, dar moka latvių ir anglų kalbas – skirtingai nuo tik rusiškai kalbančio, sovietmečio ir „rusų pasaulio“ išsiilgusio kontingento.
„Naujieji latviai“ prieš „senuosius rusakalbius“
Prieš dvejus metus Latvijoje susibūrė „Naujųjų latvių“ judėjimas. Organizacijos nariai – Rusijos piliečiai, kuriems suteikta teisė gyventi ir dirbti Latvijoje.
Tarp jų nemažai pasiturinčių asmenų, nusipirkusių Latvijoje nekilnojamąjį turtą ir čia pradėjusių savo verslą. Latvijos VRM duomenimis nuo 2010 iki 2014 m. šalyje legaliai apsigyveno 12,5 tūkst. Rusijos piliečių.
Teigiama, kad naujieji gyventojai pritraukė į Latvijos ekonomiką apie milijardą eurų. Nors 2014-aisiais, spaudžiant latvių nacionalistams, „leidimo gyventi mainais į investicijas“ programa smarkiai sugriežtinta, daugelis atvykusių rusakalbių pasiliko Latvijoje ir tapo savotiška opozicija nuo sovietų laikų čia gyvenusiems tautiečiams.
Atvykėliai neslepia džiaugsmo atsidūrę „tikroje Europoje“ ir dažnai kandžiai atsiliepia apie čia gyvenančius „vatnikus“ ir „putinoidus“. Pastarieji, savo ruožtu, vadina atvykėlius atskalūnais, išdavikais, rusofobais.
Visus leidimą gyventi gavusius rusakalbius galima padalinti į dvi dideles kategorijas. Pirmoji – tai dažniausiai gimtinėje su sunkumais ir persekiojimais susidūrę verslininkai. Jie neslepia ieškoję saugesnio prieglobsčio, savotiško „atsarginio varianto“.
Antroji kategorija – vadinamieji „idėjiniai“, kartais labai radikalūs europietiško Rusijos kurso šalininkai. Jie atvirai reiškia panieką Maskvos valdžiai ir kategoriškai pasisako prieš bet kokią „rusų pasaulio“ ekspansiją.
Dalis latvių žvelgia įtariai
Nepaisant to, kad proeuropietiškai nusiteikę rusakalbiai garsiai deklaruoja visišką ištikimybę, daugelis latvių į juos žvelgia įtariai.
Šalies parlamentaras, garsaus dokumentinio filmo „Sovietų istorija“ režisierius Edvinas Šnorė apie atvykėlius sako: „Jie neslepia, kodėl atvyko būtent į Latviją. Čia veikia rusų mokyklos, gatvėje kalbama rusiškai, leidžiami rusiški laikraščiai, rodomi rusiški TV kanalai. Jiems patinka rusiška aplinka už Rusijos sienų, todėl mokytis latvių kalbos jie nesiveržia.“.
E.Šnorė prisiminė, kaip kartą paskambino ketverius metus Latvijoje gyvenantiems rusakalbiams. Parlamentaro tvirtinimu, per visą tą laiką jie taip ir neišmoko latviškai, tad teko kalbėtis rusiškai
„Paklausiau, kodėl jie iki šiol nepramoko latviškai? – prisiminė režisierius. – Jie teisinosi, kad kėlėsi iš vienos vietos į kitą, įvairiausiais trukdžiais. Aš pats, kai gyvenau Norvegijoje, vietos kalbą išmokau per metus. Taigi, šių žmonių motyvacija man visiškai aiški“.
Emigrantams iš Rusijos Baltijos šalys, ypač Latvija ir Estija, – labai patrauklios, nes rusakalbiai čia sudaro nemažą gyventojų dalį.
Čia nereikia mokytis vietos kalbos, domėtis vietos kultūra. Nors naujieji atvykėliai tvirtina nė nemanantys siekti, kad jų gimtoji kalba Latvijoje įgytų kažkokį išskirtinį statusą, etniniams latviams kai kurių atvykėlių nuoširdumas kelia rimtų abejonių.
Parengta pagal lenta.ru
