Branduolinio karo grėsmė pasaulyje kaip niekada kelia nerimą

Bandydamas „Padaryti Ameriką vėl didžia“ Donaldas Trumpas sėkmingai prikėlė bent vieną JAV praeities aspektą – branduolinio karo baimę, rašo „The New York Magazine“.

 Vienintelis būdas išgyventi yra pasislėpti kuo giliau, kad karščio, slėgio ir radioaktyvių dulkių banga tavęs nepasiektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Vienintelis būdas išgyventi yra pasislėpti kuo giliau, kad karščio, slėgio ir radioaktyvių dulkių banga tavęs nepasiektų.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Dauguma apšvitintų žmonių greitai mirtų, nes organizmo imuninė sistema nebebūtų pajėgi kovoti su infekcija arba virškinimo sistema dėl sužalojimų nustotų funkcionuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Dauguma apšvitintų žmonių greitai mirtų, nes organizmo imuninė sistema nebebūtų pajėgi kovoti su infekcija arba virškinimo sistema dėl sužalojimų nustotų funkcionuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Tapęs JAV prezidentu D.Trumpas ne kartą gyrėsi savo branduolinio užtaiso paleidimo mygtuko dydžiu<br> AFP/Scanpix nuotr.
 Tapęs JAV prezidentu D.Trumpas ne kartą gyrėsi savo branduolinio užtaiso paleidimo mygtuko dydžiu<br> AFP/Scanpix nuotr.
Sprogus bombai viskas 30 metrų spinduliu būtų suskaidoma iki atomų lygmens. Sprogimo epicentre susidarytų 15 metų gylio krateris. <br>123RF iliustr.
Sprogus bombai viskas 30 metrų spinduliu būtų suskaidoma iki atomų lygmens. Sprogimo epicentre susidarytų 15 metų gylio krateris. <br>123RF iliustr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 15, 2018, 6:52 PM, atnaujinta Jun 16, 2018, 11:46 AM

Tapęs JAV prezidentu D.Trumpas ne kartą gyrėsi savo branduolinio užtaiso paleidimo mygtuko dydžiu, atsisakė branduolinio saugumo susitarimo su Iranu ir prieš Šiaurės Korėją grasino paleisti ugnį ir įniršį kokio pasaulis nėra matęs.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas atvirai pasisako už branduolinį ginklą turinčių priešų puolimą, o Pentagonas po dešimtmečių atsargaus nusiginklavimo ruošiasi išleisti 1,2 trilijonus JAV dolerių (1 trilijoną eurų) siekiant atnaujinti branduolinio ginklo arsenalą.

Leidinis „Bulletin of the Atomic Scientists“ „pasaulio pabaigos laikrodžio“ rodyklę pastūmė 30 sekundžių į priekį. Dabar šis laikrodis rodo 2 minutes iki vidurnakčio.

Pasaulis šiandien yra arčiau branduolinio karo, nei buvo Šaltojo karo metais.

Sausio mėnesį Havajuose klaidingai buvo paskelbtas pavojus įspėjantis, kad artėja branduolinė raketa, o gyventojai po kelių minučių bus nušluoti nuo žemės paviršiaus.

Įtampa tarp Rusijos ir JAV vis labiau auga. Iranas ruošiasi pradėsi sodrinti uraną visu pajėgumu. Šiaurės Korėja nors ir istorinio susitikimo Singapūre metu atsisakė branduolinio ginklo, tačiau susitarimo ateitis ir įsipareigojimų laikymasis nėra aiškus.

Ekspertai teigia, kad atominė bomba JAV galėtų pasiekti ne iš dangaus, bet būti susprogdinta gatvėse.

Teroristams būtų labai lengva nelegaliai atgabenti branduolinį užtaisą į JAV. 10 kilotonų bombai, kokia buvo susprogdinta Hirošimoje, prireiktų 46 kilogramų sodrinto urano – maždaug boulingo kamuolio dydžio kiekis.

Taip pat sunku įsivaizduoti kaip atrodytų pasaulis susprogdinus branduolinę bombą.

Jeigu branduolinis užtaisas būtų susprogdintas Niujorke realybė būtų baisesnė nei didžiausios mūsų baimės.

Pasigaminti kliūčių nėra

Šiuo metu pasaulyje medžiagų pasigaminti branduolinei bombai turi maždaug 40 valstybių. Iš visų branduolinio kuro sankaupų pagaminti pavyktų apie 40 tūkst. bombų dydžio sulig sprogusia Hirošimoje.

Pavogti bombai reikalingas medžiagas būtų sunku, bet įmanoma.

Nuo 1993 metų žinomi 762 atvejai, kada nusikaltėliai pavogė radioaktyvias medžiagas.

Teroristams gavus uraną prireiktų tik mažos inžinierių ir fizikų komandos, kuri galėtų sukurti paprasčiausio tipo branduolinį ginklą.

2002 metais JAV Senato užsienio reikalų komiteto pirmininku buvęs Joe Bidenas paklausė kelių branduolinių laboratorijų, ar sunku būtų teroristams pasigaminti branduolinį ginklą.

Laboratorijos per kelis mėnesius sugebėjo nesinaudojant jokia slapta informacija ir tik su viešai prieinamomis kitomis medžiagomis sukūrė branduolinį ginklą dydžio sulig maža šiukšline.

Bombą į JAV įvežti būtų lengviau nei sukurti. Ji atkeliauti galėtų vienu ir krovininių laivų, kuriuose tūkstančiai konteinerių. 10 kilotonų bomba tesvertų 450 kilogramų ir būtų 2 metrų ilgio.

Su paprasčiausiais apsauginiais metodais bombos nepastebėtų joks šiuolaikinis radioaktyvumo detektorius.

Konteineriui atvykus į JAV teroristams nebebūtų jokių kliūčių ją nugabenti tiesiai į „Times Square“ aikštę.

Sekundės po sprogimo

Vienas didžiausių klaidingų įsitikinimų apie branduolinę bombą yra tai, kad ji akimirksniu nušluoja viską savo kelyje.

10 kilotonų bombos susprogdintos „Times Square“ aikštėje šviesos blyksnis būtų šviesesnis nei saulė. Jis būtų matomas iš už šimtų kilometrų apakindamas žmones keliolikos kilometrų atstumu.

Tuo pačiu metu kiltų karščio banga, kurios epicentras būtų karštesnis nei saulės centras.

Sprogus bombai viskas 30 metrų spinduliu būtų suskaidoma iki atomų lygmens. Sprogimo epicentre susidarytų 15 metų gylio krateris.

Hirošimos ir Nagasakio miestuose užfiksuotos nuotraukos rodo, kad iš žmonių liko tik šešėliai ant sienų. Mokslininkai tai vadina „branduoline nuotrauka“.

Karštis sprogimo metu ant toliau esančių žmonių kūnų gali išdeginti jų drabužių raštus.

800 metrų spinduliu nuo sprogimo tebestovėtų vos keli pastatai. Griuvėsių ir pelenų kalnai siektų 10 metrų aukštį.

Sprogimo garso banga sukeltų vėjus greitesnius nei 800 kilometrų per valandą., kurie sudaužytų langus 5 kilometrų spinduliu.

Visa tai nutiktų per kelias sekundes.

Radiacijos poveikis

Sprogus branduoliniam užtaisui iškart aplinkoje pasklistų branduolinė radiacija, kuri prasiskverbtų pro bet kokias užkardas. Žmonės keliolikos kilometrų spinduliu gautų mirtiną dozę radiacijos.

Praėjus kelioms minutėms ar valandoms pasireikštų pirmieji poveikio radiacija požymiai – pykinimas, galvos skausmas, apsvaigimas, vėmimas.

Po kelių dienų pasireikštų kiti požymiai – viduriavimas, plaukų slinkimas, karščiavimas, kraujavimas burnoje ir po oda. Žmonės taptų neįgaliais.

Dauguma apšvitintų žmonių greitai mirtų, nes organizmo imuninė sistema nebebūtų pajėgi kovoti su infekcija arba virškinimo sistema dėl sužalojimų nustotų funkcionuoti.

Radioaktyvios dulkės pradėtų kristi ant miesto vėjo pūtimo kryptimi. Jas įkvėpus ar prarijus organizmą negrįžtamai paveiktų radiacija

Kraupūs ilgalaikiai padariniai

10 kilotonų branduolinė bomba sužalotų 300 tūkst ir pražudytų 250 tūkst žmonių iškart. Dar pusė milijono mirtų dėl radioaktyvių dulkių poveikio. Tačiau tokia bomba tik žaisliukas palyginus su didžiausiomis moderniomis bombomis.

300 kilotonų bomba, kokią turi Rusija ir Kinija pražudytų virš milijono žmonių ir dar 2 milijonus sužalotų.

Ore susprogdinta bomba būtų dar pražūtingesnė nei ant žemės, nes sukeltų didesnę sprogimo bangą.

Vienintelis būdas išgyventi yra pasislėpti kuo giliau, kad karščio, slėgio ir radioaktyvių dulkių banga tavęs nepasiektų.

Valstybės tarnautojas Eizo Nomura išgyveno sprogimą Hirošimoje būdamas tik už 170 metrų nuo detonacijos epicentro, kadangi tuo metu ieškojo dokumentų buvo pastato rūsyje.

Pasislėpusiems žmonėms po sprogimo į paviršių išlįsti būtų saugu tik po paros ar kelių. Jiems reikėtų kuo skubiau nusiplauti kūną. Gerti ir valgyti galima tik sandariai uždarytus produktus.

Po atakos praėjus metams tebepasireikštų radiacijos poveikis. Padidėtų įvairių vėžinių susirgimų rizika.

Tarp 1950 ir 2000 metų atominės bombos sprogimą išgyvenę japonai 46 procentais dažniau sirgdavo šiomis ligomis.

Trūksta pasiruošimo

Prieš daugiau nei 70 metų JAV buvo pirmoji valstybė pasaulyje branduolinį ginklą panaudojus karo veiksmuose, tačiau nepaisant technologinės pažangos, pati valstybė yra nepasiruošus panašiam įvykiui savoje teritorijoje.

Žmonėms sulaukti pagalbos prireiktų kelių dienų. Neegzistuojant konkrečiam veiksmų planui būtų naudojamasi nurodymais kaip elgtis tarkim uragano atveju.

Jokia federalinė JAV institucija neturi plano kaip elgtis po branduolinės atakos.

Po to, kai JAV numetė atominę bombą ant Hirošimos, prireikė keturių dienų atstatyti vandens tiekimą miestui. Tačiau miesto atstatymas užtruko daugiau nei dešimtmetį.

Nepraėjus metams po sprogimo, Hirošimoje pražydo raudonasis oleandras. Šiandien ši pragaištį išgyvenusi gėlė tapo oficialiu miesto simboliu.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.