Nors Ph.Castile buvo vienas iš 250 juodaodžių, nužudytų policijos pareigūnų tais metais, būtent jo mirtis paragino žmones išeiti į gatves. Viskas dėl to, jog jo nužudymo scena buvo nufilmuota ir netrukus patalpinta socialiniame tinkle „Facebook“.
Tiesa, netrukus šią nelaimę išnaudojo ir už tūkstančių kilometrų esantys Rusijos „troliai“, skelbia CNN.
Sužinojusi apie nušautą Ph.Castile, Mica Grimma, „Black Lives Matter“ judėjimo įkūrėja, pirmiausia nuskubėjo į įvykio vietą, o vėliau su kitais aktyvistais suorganizavo protestą prie vietos gubernatoriaus namų.
Tuo pat metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo planuojama surengti dar vieną protestą. Liepos 7-ąją vienoje iš „Facebook“ paskyrų atsirado skelbimai, kviečiantys sudalyvauti protesto akcijoje ir pareikalauti atsakomybės iš Ph.Castile nužudžiusių pareigūnų („Justice for Philando Castile“).
Tūkstančiai žmonių iš karto susidomėjo šiuo protestu, tačiau M.Grimm pasirodė, jog kažkas čia ne taip. Pasak jos, aktyvistai čia vienas kitą pažįsta, o kas stovėjo už šio protesto organizavimo, niekam nebuvo žinoma.
„Facebook“ puslapis „Nešauk“ („Don't Shoot“) iš pirmo žvilgsnio priklausė juodaodžiams aktyvistams, jį sekė daugiau nei 250 tūkst. žmonių. Tačiau pavadinimas M.Grimm atrodė keistas.
Kitas aktyvistas Samas Tyleris taip pat manė, kad minėtas puslapis kažkuo neįprastas. Jis kartu su M.Grimm buvo patyrę protestų organizatoriai ir bijojo, kad šį kartą rengiama demonstracija be vadovavimo jai gali virsti chaosu.
S.Tyleris bandė pabendrauti su puslapio „Našauk“ administratoriais ir sužinoti, kas jie. Pastarieji aiškaus atsakymo nepateikė, bet tikino pažįstantys vietos aktyvistus, kurie jiems padeda organizuoti protestą. Tiesa, susisiekus su įvardintais organizatoriais paaiškėjo, kad jie apie „Nešauk“ nieko negirdėję.
Baimindamiesi, kad gali būti neramumų, S.Tyleris ir kiti aktyvistai susitiko aptarti padėties.
Aktyvistai išsiaiškino, kad „Facebook“ puslapis registruotas išgalvotu vardu, jame pateikiamas išgalvotas adresas. Maža to, jiems pasirodė, kad viskas, ką sako „Našauk“ yra pramanai.
„Pateikėme jiems ultimatumą – arba suteikia mums paskyros administratoriaus teises, arba raginsime žmones nedalyvauti jų organizuojamame proteste“, – pasakojo S.Tyleris.
„Nešauk“ administruojantys žmonės sutiko nusileisti. Protestas įvyko be jokių incidentų, o S.Tyleris ir M.Grimm netrukus pamiršo keistą bendravimą su „Nešauk“ aktyvistais. Televizijos kanalas CNN apie šį bendravimą jiems priminė po daugiau nei metų.
Išlindo yla iš maišo
2017-ųjų sausį, praėjus septyniems mėnesiams nuo Ph.Castile mirties ir dviem mėnesiams nuo Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu, JAV žvalgybos tarnybos paskelbė, kad Rusija bandė kištis į Amerikos rinkimus ir tam naudojo socialinius tinklus.
2017-ųjų rugsėjį CNN žurnalistai aptiko fiktyvią organizaciją „Blacktivist“ esą suburiančią juodaodžius aktyvistus. Ji veikė socialiniuose tinkluose jau kelerius metus ir turėjo daugiau sekėjų nei oficialus „Black Lives Matter“.
Tačiau kaip pavyko išsiaiškinti CNN, „Blacktivist“ iš tiesų buvo Rusijos „trolių“ iš Sankt Peterburgo operacija. Su Kremliumi susijusi organizacija oficialiai vadinosi „Internetinių tyrimų agentūra“.
Tai rodė, jog Rusija bandė ne tik kištis į JAV prezidento rinkimus, tačiau taip pat didinti Amerikos visuomenės susiskaldymą.
CNN vėliau išsiaiškino, kad „Nešauk“ yra taip pat ne kas kitas, o rusų įsteigta organizacija. Ph.Castile motina Valerie Castile sakė labai nuliūdusi, kai sužinojo, jog jos sūnaus mirtis buvo panaudota turint piktų kėslų. Moteris bando suvokti, kodėl rusai ryžosi tokiam žingsniui.
„Nesuprantu, kokia iš to nauda? Aš nesidomiu politika, todėl negaliu suvokti, kokia tokių veiksmų prasmė?“, – stebėjosi V.Castile.
Nors iš pradžių M.Grimm nė nenutuokė, kad už „Nešauk“ gali stovėti rusai, ji sakė suvokianti tokią veiksmų logiką.
„Jie norėjo pamatyti, kad Amerikoje iš tiesų yra tokių rimtų problemų. Nors tai kraštutinumas, jie bando išnaudoti rasinę nesantaiką prieš pačią JAV“, – kalbėjo M.Grimm.
Aktyvistės žodžius patvirtina ir specialaus prokuroro Roberto Muellerio kai kurios tyrimo išvados. Mat šių metų vasarį jo komanda pareiškė įtarimus 13 Rusijos piliečių. Jie kaltinami dalyvavę „trolių fabriko“ veikloje ir bandydami didinti Amerikos visuomenės susiskaldymą.
Rusijos „trolių fabriko“ veikėjai kūrė tūkstančius fiktyvių paskyrų socialiniuose tinkluose ir dirbo apsimesdami tiek „Black Lives Matter“, tiek judėjimo už Teksaso atskyrimą nuo JAV ar kitų organizacijų aktyvistais.
Jie taip pat skleidė kompromituojančią informaciją apie tuometę kandidatę į JAV prezidento postą Hillary Clinton.
Kaip teigiama kaltinamajame akte, „troliai“ 2016-aisiai taip pat bandė paskatinti afroamerikiečius nedalyvauti prezidento rinkimuose. Vienoje fiktyvių paskyrų, kurias vėliau minėjo R.Muelleris, buvo rašoma: „Neapykanta D.Trumpui verčia žmones balsuoti už žudikę H.Clinton. Tačiau mes galime rinktis mažesnį blogį ir nebalsuoti iš viso.“
Nors „Nešauk“ ir perdavė protesto akcijos organizavimą į tikrųjų aktyvistų rankas, mitingo dalyviai ir toliau buvo paveikiami. Floridoje vienai moteriai netgi buvo sumokėta už tai, kad ji apsirengtų it H.Clinton kalinio drabužiais ir protestų metų ragintų pasodinti politikę į kalėjimą. Taip nieko pernelyg neįtardami amerikiečiai tapo Rusijoje sumanytos operacijos vykdytojais.
„Facebook“ tapo ne tik ta platforma, kurioje buvo paviešinta informacija apie juodaodžio vaikino mirtį, ne tik panaudota telkiant visuomenę ir raginat išeiti į gatves, bet ir tapo įrankiu grupėms, susijusioms su Rusijos valdžia, siekti savo interesų.
