„Susikurti šį iliuzijų pasaulį nėra taip lengva“, – dienraščiui „The New York Times“ sakė Erikas Hagermanas.
Iš pradžių šis eksperimentas neturėjo pavadinimo. Iš karto po JAV prezidento rinkimų Erikas tiesiog nusprendė, kad padarys pertrauką ir pailsės nuo politikos ir aktualijų. Atrodo, D.Trumpo pergalė jį sukrėtė. Smarkiai.
Taigi E.Hagermanas sugalvojo ekscentrišką eksperimentą. Iš dalies kaip tylų protestą, iš dalies kaip būdą susigyventi su tuo, kas įvyko.
Kartu tai tapo ekstremaliu pasirūpinimo savimi planu. Jis prisiekė, kad vengs bet kokių žinių apie tai, kas vyks Amerikoje po 2016-ųjų lapkričio 8-osios.
„Tai labai kategoriška, – sakė amerikietis. – Neketinau tik nusisukti nuo D.Trumpo arba pakeisti pokalbių temos. Realybėje elgiuosi taip, tarsi aš būčiau vampyras ir bet kokia šio politiko dalelė mane paverstų į dulkes.“
Nuobodžiauja, bet neliūdi
Jamesas Comey. Rusija. Robertas Muelleris. Las Vegaso žudynės. Draudimai keliauti. Alternatyvūs faktai. Rausvos kepuraitės su katės ausytėmis. Scaramucci. Parklando mokykla. Dideli branduoliniai mygtukai. Roy Moore’as. Hope Hicks. Herbertas R.McMasteris. Pornografijos žvaigždė Stormy Daniels.
Jis nežino nė vieno iš šių naujienose mirgėjusių žodžių ir vardų. E.Hagermanui bet kas realiame gyvenime gali ką nors išduoti.
„Aš pasižiūriu tik orų prognozę, bet tai ne itin išblaško, – sakė 53 metų E.Hagermanas. – Nuobodžiauju, bet tai manęs neerzina.“
Kad būtų įmanoma pasiekti tokį nuobodulio laipsnį, reikėjo labai kruopštaus pasirengimo. E.Hagermanas atsidavė savo režimui kaip aktoriai, kurie aklai laikosi tam tikro metodo.
„Baltasis“ triukšmas ausinėse sėdint kavinėje, aiškinimas draugams, ko nekalbėti, socialinių tinklų draudimas – visa tai pakeitė jo gyvenimą.
Kad ir kaip ekstremaliai tai skambėtų, liberalių pažiūrų žmonėms šiais laikais toks kelias atrodo visai viliojamai.
Tai tarsi variantas „pasidaryk pats“ – alternatyva daugelio planuotam persikraustymui į Kanadą, jei prezidentu tampa nepageidaujamas kandidatas.
Sugalvojo sau blokadą
Demokratai, liberalai ir kairieji pirmaisiais D.Trumpo prezidentavimo metais ieškojo įvairių būdų, kaip su tuo susigyventi.
Kai kurie maitinosi vien politiniais animaciniais filmukais ir internetinėmis prezidento apkaltos peticijomis.
Kiti gyveno virtualiame pasaulyje, kur sąmokslo teorijas sunku atskirti nuo tiesos.
Treti jautė didelį įkvėpimą pradėti veikti ir patys nusitaikė į valstybės tarnybą, ėmėsi veiklos savo rajone arba pirmą kartą gyvenime žygiavo protesto demonstracijoje.
Bet E.Hagermanas elgėsi priešingai.
O faktas, kad jam puikiai sekasi – jis tvirtina, jog emociškai yra sveikesnis negu bet kada, – iškėlė klausimą, kokia yra kasdienio žiniasklaidos vartojimo prasmė.
Kodėl terliojamės bandydami sekti tolimus politinius pokyčius ir rinkimų kampanijų kalbas? Kas iš to? Apskritai kodėl mes skaitome visas tas žinutes socialiniuose tinkluose?
„Dešimtmečiais skyriau daug dėmesio naujienoms, bet niekada su jomis nieko nenuveikiau“, – sakė E.Hagermanas.
Praėjusiais metais jis nusprendė, kad eksperimentui reikia pavadinimo. Svarstė: gal „Embargas“, bet tai skambėjo, tarsi viskas būtų laikina.
„Boikotas“? Per silpna. E.Hagermanas aplinkui save sukūrė tikrą tvirtovę: „Netgi miniatiūriniai mažyčiai informacijos laiveliai gali būti pavojingi.“
Jis nusprendė, kad eksperimentas vadinsis „Blokada“.
Aukštos pareigos didmiestyje
Kaip žmogus, kuris rimtai pasistengė, kad užsikimštų ausis, E.Hagermanas kalba daug.
Jis šmaikštus ir iškalbus, dailina savo pasakojimus, šypsosi, gestikuliuoja ir kartkartėmis nukrypsta nuo temos.
„New York Times“ žurnalistas praleido dvi dienas E.Hagermano ūkyje, bet su sąlyga, kad iš išorinio pasaulio neatneš jokių žinių.
Už jo verandos leidžiantis saulei, dažančiai kalvas rausvai, paskui purpurine, vėliau mėlyna spalva, jis šokinėjo per temas: nuo Anglijos literatūros iki vietinių kiaulių ėdimo ypatumų, nuo jo motinos mėgstamiausios NBA krepšinio komandos iki Immanuelio Kanto filosofijos.
Kartais jis daug dienų nemato nė gyvos dvasios.
Toks gyvenimas E.Hagermanui vis dar šiek tiek naujas. Vos prieš keletą metų jis buvo vienas „Nike“ korporacijos vadovų su griozdiškomis pareigomis – globalinės skaitmeninės komercijos vyriausiasis direktorius.
Jis dirbo su inžinierių komandomis – buvo siekiama racionalizuoti apsipirkimą internetu.
Prieš tai E.Hagermanas dirbo skaitmeninėje srityje „Walmart“ ir „Disney“.
„Dirbdavau 12–14 valandų per parą. Mano kalendorius būdavo visiškai užkištas“, – sakė E.Hagermanas.
Bet prieš trejus metus jis nusprendė, jog yra pasirengęs persikraustyti į kaimą, kurti elipsines skulptūras ir galų gale visiškai atsisakyti naujienų.
Jis gyvena vienas, niekada nebuvo vedęs. Jo investicijas valdo finansų patarėjas San Fransiske. E.Hagermanas sako, kad ketvirčio ataskaitas išmeta jų net neperžiūrėjęs.
Netoliese įsikūrusi jo motina – su ja gali matytis dažnai nuo tada, kai 2015-aisiais sugrįžo į tėviškę. Ji nenoriai, bet laikosi „blokados“. Tiesa, juodu aptaria, kaip žaidžia „Cleveland Cavaliers“ krepšininkai.
Kavinėje užsidengia ausis
Kiekvieną rytą E.Hagermanas pusvalandį važiuoja į artimiausią miestelį Atensą išgerti kavos puodelio – latės su trigubu espresu.
Į kavinę jis atvyksta anksti: iki tol, kol kiti užima fotelius ir ima spaudinėti savo išmaniuosius.
Kad nenugirstų kitų pokalbių, dažnai ausinėse klausosi vadinamojo baltojo triukšmo.
Anksčiau klausydavosi muzikos, bet „atsitiktiniai pokalbiai gali įsibrauti tarp dainų“.
Kavinėje „Donkey Coffee“ visi žino, ką jis užsisako, darbuotojai informuoti ir apie „blokadą“.
„Mūsų baristai žino, ką jis daro, todėl nekalbina temomis, kurių jis vengia“, – sakė kavinės bendraturtė Angie Pyle.
E.Hagermanas ištreniravo ir savo draugus. Viena artima draugė iš „Nike“ laikų Parinaz Vahabzadeh iš pradžių nemanė, kad visa tai taip rimta, ir vis užsimindavo ką nors apie politiką.
Naujoji valdžia ją dar labiau patraukė domėtis politika.
Ji neseniai buvo tapusi JAV piliete ir aistringai domėjosi diskusija apie imigraciją. Ji neleido savo bičiuliui taip lengvai pabėgti.
„Aš jį paerzindavau“, – pasakojo mergina.
Bet sulaukė griežtos žinutės.
„Dabar esu oficialiai supykęs, – parašė E.Hagermanas. – Kaip tu puikiai žinai, aš nenoriu nieko girdėti apie aktualijas. Žinau, mano norai tau nepatinka, bet tikiuosi, gali juos gerbti.“
Dabar jie kelis kartus per savaitę kalbasi telefonu, tačiau niekada neaptarinėja naujienų.
„Pripratau. Tiesą sakant, visai gera nekalbėti apie politiką“, – sakė P.Vahabzadeh.
„Jis turi privilegiją savo pasaulį konstruoti taip, kad į jį patektų labai mažai to, kas jo neliečia, – sakė vyro sesuo Bonnie Hagerman. – Tai yra privilegija. Visi mes norėtume susikurti svajonių pasaulį. Bet Erikas tai sugeba geriau nei kiti“.
Krepšinį žiūri be garso
E.Hagermanas keletą kartų paminėjo savo seserį Bonnie, kuri dirba dėstytoja ir gyvena Šarlotsvilyje – būtent ten, kur buvo įsiplieskę susirėmimai per baltųjų nacionalistų eitynes.
„New York Times“ žurnalistas atidžiai stebėjo E.Hagermano veidą kaskart paminėjus Šarlotsvilį, kuriame įvyko turbūt šlykščiausias D.Trumpo eros savaitgalis.
„Ar Šarlotsvilis asocijuojasi su kuo nors daugiau nei tavo seserimi?“ – klausė „New York Times“ korespondentas.
Į spąstus jis neįkliuvo. Jis tikrai nieko nežinojo apie nacius.
Vėliau E.Hagermanas mostelėjo ranka į namą ant kalno ir papasakojo, kad prieš rinkimus tas kaimynas savo kieme įsmeigė Hillary Clinton už grotų atvaizdą.
Norėjosi paminėti, kad neseniai Teisingumo departamento specialusis tyrėjas R.Muelleris atskleidė, jog Kremliaus troliai Floridoje surengė politinį mitingą ir sumokėjo H.Clinton apsimetusiai aktorei.
Bet reikėjo prikąsti liežuvį, nes E.Hagermanas nieko nežinojo nei apie R.Muellerį, nei apie Rusiją, nei apie trolius.
Praėjusią žiemą jis keletą savaičių praleido San Fransiske lankydamas savo brolį, technologijų bendrovės vadovą. Reikėjo laikytis griežtų sąlygų: padėti savaitgalio laikraštį toliau nuo akių, nejungti televizoriaus, instruktuoti buvo ir paaugliai dukterėčia bei sūnėnas.
„Didžiausias iššūkis laukdavo, kai į svečius užsukdavo draugai, – pasakojo brolis Krisas. – Erikui reikėdavo išeiti arba perspėdavome visus apie Eriko naujienų blokadą ir duodavome nurodymus.
Draugai atrodė kiek sumišę. Iš dalies gal kiek ir pavydėjo. Galimybė tiesiog nustumti visa tai tam tikram laikui visai viliojo.“
Jei atvirai, E.Hagermanas turi keletą išimčių. Jis skaito žurnalo „New Yorker“ meno recenzijas, bet atsargiai perverčia iliustracijas ant viršelių, nes jose dažnai slypi politiniai komentarai.
Jis žiūri kiekvienas „Cavaliers“ rungtynes, bet tik nutildęs garsą.
Jis gali suskaičiuoti keletą žinučių, prasprūdusių pro „Blokadą“. Kavinėje laikraštyje pamatė Kim Jong-uno nuotrauką – vadinasi, kažkas vyksta Šiaurės Korėjoje.
Jis nugirdo kažką kalbant apie „Obamacare“, o tai reiškė, jog sveikatos apsaugos klausimas vėl grįžo į žinių laidas. Jo brolis perspėjo apie įvykdytą įsilaužimą į kredito reitingų agentūros „Equifax“ duomenų bazes, bet tik dėl jo paties saugumo.
