Pasaulio futbolo čempionato dienomis Natalija kasdien sukiojosi tarp Maskvos svečių.
Bet ją ne futbolas taip stipriai traukė, o kitokia, nauja, mažumėle anarchizmu dvelkianti Rusijos sostinės dvasia.
Keturias savaites Maskvoje buvo juntami pokyčių vėjo gūsiai.
Pamatyti tokių vaizdų savo tėvynėje Natalija tikrai nesitikėjo. Brazilijoje – taip, galbūt Italijoje ar Vokietijoje. Bet Rusijoje?
Sostinės Maskvos Raudonoji aikštė, kur paprastai draudžiami visokie susibūrimai, trumpam buvo tapusi tarsi pasaulio tautų karnavalo vieta.
„Moku penkias kalbas. Jų išmokau, nes norėjau išvykti iš šios šalies. Dabar dėl tokių planų nesu tikra.
Mes, rusai, esame pasikeitę – net mano seneliai. Per pasaulio futbolo čempionatą tvyranti euforija yra užkrečianti“, – Vokietijos žurnalui „Stern“ pasakojo Natalija.
Ir prie universiteto, kur prieš mėnesį dėl surengtos nedidelės demonstracijos buvo suimti studentai, dešimtys tūkstančių aistruolių džiaugėsi pasaulio futbolo švente.
Pasaulio futbolo čempionato dienomis mergina matė pasikeitusią, pasauliui atvirą šalį.
Bet Natalijai neduoda ramybės vienas svarbus klausimas: kodėl visos laisvės galioja kitiems, bet ne mums, rusams?
Ir, žinoma, kaip ilgai tai išsilaikys?
Propagandinė V.Putino pergalė
Tarp Maskvos svečių pirmiausia atvykėliai iš Pietų Amerikos šalių kūrė gerą nuotaiką viso čempionato metu – tiesa, tol, kol sekėsi jų komandoms.
66-erių Abrahamas Bayona visą gyvenimą taupė pasaulio futbolo čempionatui. Jis ir jo 37 metų duktė slaugytoja Denise atvyko iš Šiaurės Peru – per Ispaniją ir Baltarusiją.
Autobuso vairuotojas metai iš metų atidėdavo šiek tiek pinigų vis tikėdamasis, kad jo gyvenime Peru dar kartą įveiks pasaulio futbolo čempionato atranką, – ir tai šįkart įvyko.
Pasaulio futbolo čempionatas – pirmoji A.Bayonos kelionė už Peru ribų.
„Pasaulio futbolo čempionatas mums kainavo 20 tūkst. dolerių (17,1 tūkst. eurų)“, – sakė perujietis, vis dėlto negavęs bilietų į visas Peru rungtynes.
Abrahamas pasakojo, kad jo bičiulis priaugo 25 kg tiktai tam, kad gautų vietą antsvorio turintiems žmonėms, nes visi įprasti bilietai buvo išpirkti.
Apie savo atvykimą į pasaulio futbolo čempionatą Rusijoje A.Bayona kalba kaip apie įgyvendintą didžiausią savo gyvenime norą.
O ką perujietis mano apie ekspansyvią Rusijos politiką? Žmogaus teisių pažeidimus? Manipuliacijas per prezidento rinkimus? A.Bayona nesuprato Vokietijos žurnalo „Stern“ korespondentų klausimo. Jis nenorėjo kalbėti apie politiką.
Perujiečio nuomone, saugumas Rusijoje – aukščiausio lygio, miestai – švarūs, oro uostai – šiuolaikiški, valkataujančių šunų nėra. Jis įsitikinęs: Rusija – puiki pasaulio futbolo šeimininkė.
Beje, klausimai apie politiką ir žmogaus teises nervino daugelį futbolo aistruolių.
Gyvenime juk reikia ir malonumų, ir poilsio akimirkų – tokia buvo jų reakcija.
Šventės įkarštyje kai kurie kalbėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negali būti toks blogas, jei pajėgia surengti tokią tobulą šventę.
Taigi jų atsakymai rodo, kad pasaulio futbolo čempionatas tapo propagandine Rusijos prezidento sėkme.
Nuotaiką užgožė pralaimėjimas
Vis dėlto, kaip teigė šalies sostinėje gyvenantis „Lietuvos ryto“ korespondentas A.Procenka, po Rusijos rinktinės pralaimėjimo kroatams pasaulio futbolo čempionato nuotaikos Maskvoje gerokai priblėso.
Ir tai lėmė ne pasaulio sporto šventės šeimininkų patirta nesėkmė, o orai.
Jie visiškai subjuro. Gatvėse buvo mažiau jaunimo, o alaus barų, kavinių ir restoranų lankytojų sumažėjo 2–3 kartus.
Bet restoranų, užeigų savininkai toliau džiūgavo iki pat čempionato pabaigos – jie savo prizą jau gavo.
„Nežinau, kaip Maskvoje, bet Sankt Peterburge pelnas buvo 1,5 karto didesnis nei praėjusiais metais“, – sakė Michailas Feigelmanas, barų „Ruskaja rybalka“, „Karl ir Friedrich“ ir „Alpenhaus“ bendraturtis.
Krestovskio saloje, stadiono kaimynystėje, esantys restoranai ir kavinės buvo virtusios viena didele aistruolių zona.
Pasaulio futbolo čempionato rungtynių dienomis į užeigas, skirtas 2,5–3 tūkstančiams lankytojų, jų sugužėdavo net apie 10 tūkstančių.
Sausakimšos buvo ir įsikūrusios Maskvos pakraštyje – prie Pečatnikų metro stotelės esančio kraftinio alaus baro „Činuki“ savininkas Denisas patenkintas pasakojo, kad nespėdavo pristatyti alaus statinių su gėrimu.
Čempionato svečiai sušlamšdavo ir visą užkandą.
Bet atėjus atoslūgiui pirmiausia pasikeitė žiniasklaidos tematika. Vietoj džiaugsmingų šūkčiojimų, kokia linksma buvusi šventė, pasipylė apmąstymai, kas bus toliau.
Labiausiai dėl to, kad nežinoma, ką daryti su pasaulio futbolo čempionato palikimu.
Prabangūs futbolo stadionai
Rusija – šalis, neturinti senų futbolo tradicijų, prieš keletą metų neturėjo nei infrastruktūros, nei stadionų, tinkamų didžiausiai pasaulio sporto šventei.
Tačiau atsakingi asmenys pasistengė tai pakeisti.
Pasaulio futbolo čempionatas tapo didžiausia 2018 m. planetos švente.
Tomis dienomis dažniausiai buvo girdimi šie aistruolių žodžiai: kas galėjo numanyti, kad Rusija padovanos visiems tokį didelį malonumą?
Čempionato palikimą sudaro 12 stadionų, pastatytų 11 Rusijos miestų.
Kai kurie, kaip antai „Spartak“, Kazanės arena ar Sankt Peterburgo arena, būtų buvę pastatyti bet kuriuo atveju – jie reikalingi saviems klubams.
Kiti sporto renginiui skirti pastatai iškilo arba buvo rekonstruoti rengiantis 2018 m. pasaulio futbolo čempionatui.
Ir vidutiniškai kiekvienas jų kainavo 15 mlrd. rublių (206,8 mln. eurų) ir daugiau. Negana to, kiekvieno jų išlaikymas per metus kainuoja mažiausiai 500 mln. rublių (6,9 mln. eurų).
Neaišku, kas juose lankysis. Saranske, pavyzdžiui, gyventojų skaičius kartu su kūdikiais – 314 tūkst., o stadione yra net 44 tūkstančiai vietų.
Prezidentas V.Putinas asmeniškai uždraudė naujus stadionus paversti prekybos centrais. Tad ką su jais daryti toliau?
Visa kaina – paslaptis
Kiek iš viso 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionatas kainavo Rusijai, valdžia nesako.
Buvo pranešama, kad pradinės pasirengimo čempionatui stadijos kaina vertinama 13,2 mlrd. dolerių (11,3 mlrd. eurų).
Dabar jau prabilta ir apie 14 mlrd. dolerių.
Ir tai neskaičiuojant didžiulių pinigų, kurie bus reikalingi stadionus pritaikant laikotarpiui po čempionato.
Galima palyginti: 2010 m. pasaulio futbolo čempionatas ir pasirengimas Pietų Afrikos Respublikai kainavo 6 mlrd. dolerių (5,1 mlrd. eurų). 2014 m. pasaulio futbolo čempionatui Brazilija išleido 11 mlrd. dolerių (9,4 mlrd. eurų).
Atsirado ir papildomų sąnaudų. Žemutiniame Naugarde pasaulio futbolo čempionato pabaigą vainikavo šalia stadiono naujai pastatytos Volgos krantinės griūtis.
Nors valdžia dėl to kaltina stiprias liūtis, miesto gyventojai tvirtina, kad teritorija buvo įrengiama paskubomis.
Krantinė buvo praminta „girta“ iškart po statybų pabaigos.
Tačiau rusai džiaugiasi, kad bent jau saugumu buvo deramai pasirūpinta.
Rusijos miestų, kuriuose vyko pasaulio futbolo čempionatas, policija nesiliauja girtis savo darbu.
Policininkai aiškino, kad kiekviename mieste rengė „susiėjimus“ su kriminaliniais autoritetais auklėjamaisiais tikslais.
Ir dėl to tarp Rusijos ir užsienio aistruolių beveik neatsirado apvogtųjų.
Tiesa, ne vienas sirgalius daiktus prarado dėl neapdairumo. Maskvos metro spaudos tarnyba paskelbė, kad nuo čempionato pradžios keleiviai traukiniuose, geležinkelių platformose ir vestibiuliuose paliko daugiau kaip 700 įvairių daiktų.
Tarp labiausiai neįprastų – plačiakraštė meksikietiška skrybėlė sombreras.
Žiniasklaida puola moteris
Čempionato nuotaika persidavė ne visoms moterims – netrūko pranešimų apie patirtą priekabiavimą, nederamą sirgalių elgesį.
Tačiau į čempionato pabaigą Rusijos periferijos miestuose padažnėjo publikacijų apie „moralinį“ rusų moterų veidą. Neva jos pernelyg daug leido svečiams – užsienio aistruoliams.
Kazanės, Saransko ir kitų Rusijos miestų, kuriuose vyko čempionato dvikovos, vyriškosios lyties gyventojai vis garsiau šaukė: „Rusų mergos – parsidavėlės! Nepamiršim, neatleisim!“
Populiarioji televizijos laidų vedėja Tina Kandelaki savo tinklaraštyje smerkiantiems ruses davė atkirtį: „Užuot savęs paklausę, kodėl jo moteris pasirinko brazilą, meksikietį, vokietį, anglą ar prancūzą, kai kurie mūsų vyrai puolė skųstis vienas kitam socialiniuose tinkluose.
Ko purkštaujate? Gal pagaliau reikėtų į save pažvelgti iš šalies? Į savo nukarusį pilvą, susimąstyti dėl vartotojiško požiūrio į moterį, prisiminti, kada pastarąjį kartą tiesiog dovanojote gėlių ir sakėte, kad ji graži?
Mes, moterys, žinoma, irgi kaltos dėl to, kad pernelyg saugom savo vyrus ir daug ką užsikraunam sau. Nėra lygybės nei dėl darbų pasiskirstymo, nei dėl atsakomybės.
Mūsų vyrai išlepinti moterų dėmesio.
Sukluskite, pasaulio futbolo čempionatas – viena ryškiausių planetos sporto švenčių. Imkite iš šventės viską, kas geriausia, ką ji dovanoja mums! Ir kai ji baigsis, palaikykite ryšius vieni su kitais, susirašinėkite, bendraukite telefonu ir svečiuokitės vienas pas kitą! Ir, be abejo, tekėkite ir veskite!“
Taigi kai kam futbolo šventė galėjo pakeisti asmeninį gyvenimą. Bet ar ji pakeis Rusiją? Ar Rusijos 2018-ųjų vasaros pasaka, sukurta iš atvirumo ir pliuralizmo, tėra tik miražas, kuris netrukus išnyks?
„Patirtas malonumas ir vienybė, jausmas būti Europos dalimi taip paprastai nedingsta. Tai išliks ir sukels pokyčių, galbūt net revoliucinių pokyčių“, – vylėsi kino kūrėja Julija Melamed.
O ką mano maskvietė Natalija?
„Gerai būtų. Tačiau nuogąstauju, kad tai buvo tik trumpa vasaros meilė“, – sakė 19-metė vadybos studentė.
